Siaučiant krizei, Lietuvoje lyg ant mielių auga nusikalstamumas. Per dešimt šių metų mėnesių, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, vien vagysčių šalyje padaugėjo 3,7 proc.
Vis dažniau nusikalsta nepilnamečiai
Pareigūnai ragina gyventojus šiuo metu būti ypač budrius, akylai saugoti savo turtą ir pagaliau susipažinti su kaimynais. Policijos suvestinių duomenys nedžiugina: turto plėšimų daugėja kone šviesos greičiu. Vagystės smulkios, galima sakyti niekinės, tačiau vis įžūlesnės ir agresyvesnės. Dėl 15 litų ar krepšelio maisto produktų nesibodima net peiliais švaistytis prieš garbaus amžiaus žmones.
Labai šiurpina, kad į nusikaltimų liūną vis dažniau įklimpsta nė pilnametystės nesulaukęs jaunimas. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo skyriaus pareigūnai sulaikė dvi paaugles: šešiolikmetę vilnietę J.B. ir penkiolikmetę Širvintų rajono gyventoją D.A. Joms pareikšti įtarimai dėl plėšimo įsibraunant į patalpą.
Atliekant ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad nepilnametės šių metų lapkričio 6-ąją įsibrovė į namą Vilniuje, Salininkuose, Melioratorių gatvėje. Merginos surišo namie buvusią mažametę mergaitę, jai grasino ir iš namų pagrobė įvairių kosmetikos gaminių, drabužių. Per kratas beveik visas pagrobtas turtas rastas ir grąžintas savininkams.
Iki buvo sulaikytos, nepilnametės gyveno landynėse, bendravo su teistais asmenimis. Viena merginų jau pernai teista už vagystę Vilniaus rajone, kitos ieškota pabėgusios iš specialiųjų auklėjimo ir globos namų. Abi paauglės šiuo metu suimtos. Joms gresia laisvės atėmimas iki septynerių metų.
Statistika verčia sunerimti
Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, šiemet labiausiai vagysčių padaugėjo Alytuje (33,5 proc.), Panevėžyje (15,4 proc.), Šiauliuose (4,6 proc.) ir Vilniuje (3,3 proc.). Mažiau jų užfi ksuota tik Klaipėdoje ir Kaune. Lietuvoje per dešimt šių metų mėnesių 100 tūkst. gyventojų vidutiniškai teko 911 vagysčių. Daugiausia jų įvyko sostinėje: 100 tūkst. vilniečių teko net 1871,1 vagystės.
Pasak draudimo bendrovės „PZU Lietuva“ Vilniaus žalų centro vadovo Modesto Žilionio, prasidėjus tamsiajam metų laikui vagysčių skaičius visuomet padidėja. Daugiausia vagysčių įvykdoma vėlų vakarą ir naktį, taip pat dieną, kai žmonės būna išėję į darbą.
Bendrovės duomenimis, šiemet per dešimt mėnesių draudžiamųjų įvykių dėl vagysčių padaugėjo net 29 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Vien šis draudikas per devynis šių metų mėnesius išmokėjo 17,6 mln. litų pagal turto draudimo sutartis.
Nusikaltimai kaime – spontaniški
Pasak Nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje centro projektų vadovo ir Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto Kriminologijos katedros docento Alfredo Kiškio, vagystės didžiuosiuose miestuose ir rajonuose, kaimuose skiriasi. Miestuose daugiau organizuotų vagių grupuočių, veikiančių pagal iš anksto gerai parengtus planus.
Vagysčių objektai – prabangūs būstai, nusikaltėlių pasirinkti turint aiškius tikslus, ką iš jų išnešti. Mažesniuose miestuose ir kaimo vietovėse vagystes dažniau vykdo pavieniai asocialūs, į pakartotinius nusikaltimus linkę ar darbo neturintys asmenys. Jie ne tokie išrankūs, o vagystės – nelabai organizuotos.
„Dažnai pasirenkami tušti ar be priežiūros kelias valandas palikti namai, neturint konkrečių planų, kas iš jų bus vagiama. Nusikaltėliai pasisavina ne tik pinigus, buitinę techniką, bet ir kitus namų apyvokos daiktus, baldus, kilimus, drabužius ir mažesnę vertę turinčius daiktus“, – teigia A.Kiškis.
Vagia netoliese
Pasak specialisto, daugelį vagysčių įvykdo pavieniai asmenys. Jie paprastai veikia teritorijose, kurias labai gerai pažįsta ir kur turi galimybę neįtariami apsižiūrėti nesaugomus namus ar automobilius.
„Vagys dažnai renkasi tą rajoną, kuriame gyvena patys, arba gretimus jiems gerai pažįstamus rajonus. Taip jie siekia sumažinti nusikaltimo sąnaudas ir po vagystės nepastebėti sugrįžti į savo namus ar slaptavietes pasidėti pavogtų daiktų“, – sako A.Kiškis.
Dažniausiai vagis pritraukia prasti užraktai, nelabai saugomi objektai, kuriuose neįrengta signalizacija, pro langus ar stiklines namų sienas matomi vertingi daiktai. Anot M.Žilionio, dažnai apsisaugoti padeda namuose ar automobilyje veikianti signalizacija, specialūs daiktų ženkliukai, perspėjantys, kad objektas ir jame esantys daiktai saugomi saugos tarnybų, patariama apdrausti namus ir juose esančius vertingus daiktus, automobilį.
M.Žilionis įsitikinęs, jog nereta vagystės priežastis – menkas kaimynų bendravimas, kai žmonės mažai vieni kitus pažįsta, o butą švarinančius asmenis palaiko atsikrausčiusiais naujakuriais.
