Nekilnojamojo turto skelbimų internetinėje svetainėje „Aruodas.lt“ pranešama, jog yra parduodamas 1 kambario butas Pakruojo rajone, Žeimelio miestelyje, Bauskės gatvėje. Butas yra 19,24 m² ploto, pirmame aukšte dviejų aukštų mūriniame name, pastatytame 1974 metais. Šiuo metu kaina sumažinta ir siekia tik 370 eurų (19 €/m²). Skelbime žmonės informuoti, jog yra kviečiami įsirengti šiuos namus pagal savo poreikius, kuriuose jau 30 metų niekas negyveno.
Tiesa, viena moteris planuoja net padovanoti apleistą dviejų kambarių butą, esantį šiame senos statybos daugiabutyje. Nors būstui reikalingas kapitalinis remontas, kadangi yra kiauras stogas, reikia keisti langus, duris, atnaujinti vandentiekio sistemą, susidomėjusių netrūksta.
Butus paveldėjo valstybė, tačiau vienas iš jų priklauso „Turto bankui“
„Turto banko“ ryšių su žiniasklaida vadovas Paulius Vaitekėnas pateikė informaciją, jog šiame daugiabutyje Pakruojo rajono savivaldybėje, Žeimelio miestelyje, jų žiniomis egzistuoja 9 butai. Vienas iš šiame name esančių butų, esantis adresu Bauskės g. 22-1, yra paveldėtas valstybės, todėl patikėjimo teise šį turtą valdo „Turto bankas“. Valstybė šį butą paveldėjo 2022 metais.
Valstybės paveldėtas turtas yra parduodamas viešuosiuose aukcionuose, o iš tokių aukcionų surinktos lėšos yra pervedamos į valstybės biudžetą. Dėl kitų name esančių butų, jų naudojimo ir nuosavybės perleidimo pakomentuoti negalime, nes tai yra ne „Turto bankas“ valdomas turtas.
Lietuvos socialinių mokslo centro (LSMC) Sociologijos instituto mokslininkas dr. Edis Kriaučiūnas svarstė, kodėl Žeimelis, esantis prie Latvijos pasienio Šiaurės Lietuvoje, apskritai patiria gyventojų mažėjimą. Priežasčių yra ne viena.
„Žiūrint geografiškai, Žeimelis yra prie pat Latvijos pasienio, tai yra visiška Lietuvos periferija. Šiaurės Lietuvoje, ypatingai Šiaurės Rytų regione, gyventojų sparčiai mažėja jau per paskutinius 20 metų.
kai kuriose vietovėse gyventojų skaičius sumažėjo net apie 50 proc. per nepriklausomybės laikotarpį. Tikslių skaičių neturiu, bet sumažėjimas labai ryškus. O tai vyksta, nes nėra darbo ir žmonės išvažiuoja. Žemės ūkis pasikeitė: nors žemė derlinga, dideliems laukams nebereikia daug darbuotojų, kadangi pakanka kelių traktorių. Tai viena iš priežasčių“, – pasidalino savo įžvalgomis jis.
Ekspertas apie šiuos daugiabučius: tai – nesėkmingas sprendimas
Pasak sociologijos instituto mokslininko, sovietmečiu statyti daugiabučiai miesteliuose, kaip Žeimelyje, buvo laikinas sprendimas apgyvendinti kaimo darbininkus, tačiau tai laikoma nesėkminga praktika, nes kaimo žmonės buvo priversti gyventi butuose, neatitinkančiuose jų gyvenimo būdo.
„Reikia žiūrėti plačiau – į visą sovietinę apgyvendinimo politiką. Minėti daugiabučiai buvo pastatyti sovietmečio pabaigoje. Šie pastatai buvo statomi siekiant apgyvendinti kaimo vietovėse dirbančius darbininkus ir kolūkiečius. Nebuvo pinigų visiems statyti atskirus namus, todėl buvo pradėti statyti keturbučiai ar aštuonbučiai.
Jie statyti miesteliuose, kaip Žeimelis, ar net šalia fermų, mažose gyvenvietėse. Mano nuomone, ir ne tik mano, tai vienas iš prasčiausių sprendimų – kaimo žmogaus apgyvendinimas bute. Kiekvienas turėjo savo tarsi „tvartelį“ – tokį inkilą, kaip daugiabutį tvartą. Gyveni bute, bet kartu ir kaime, o tai buvo nesėkmingas sprendimas“, – įvertino pašnekovas.
Ekspertas taip pat pastebėjo, kad per nepriklausomybės laikotarpį šie daugiabučiai pamažu nyko dėl gyventojų trūkumo, menkos paklausos ir netinkamos infrastruktūros, nes jie neatitiko kaimo žmonių gyvenimo būdo ir poreikių.
„Tie namai po truputį nyko visą nepriklausomybės laikotarpį. Pats juos stebiu, net fotografavęs esu – matyti įvairių situacijų: vienas butas tuščias, langai išdaužyti, o kitame gyvena žmonės. Esu girdėjęs atvejų, kai kas nors nusipirko visą tokį namą, gal verslus žmogus, gal dėl geresnės vietos.
Bet iš tiesų ten tiesiog nebėra gyventojų. Kam gyventi tokiame bute, jei gali nebrangiai nusipirkti namą ar sodybą? Tokie namai nebeturi nei rinkos paklausos, nei plėtros perspektyvų, ypač atokiose vietovėse. Yra ir šiltinimo problemų, pavyzdžiui, kažkada nufotografavau vieną aštuonbutį netoli Vilniaus.
Vienas gyventojas apšiltinęs tik savo butą, o kiti ne. Tokių dalykų pilna. Tačiau iš esmės – tai buvo blogiausias sovietmečio sprendimas: kelti kaimo žmones į daugiabučius. Kaimo žmogus vis tiek turi likti kaimo žmogumi, o ne buto gyventoju“, – akcentavo E. Kriaučiūnas.
Nemokami butai vis tiek nesulaiko iš ten išsikraustančio jaunimo
Mokslų daktaras atkreipė dėmesį, kad žmonės, ypatingai jaunimas, išvyksta iš tokių vietovių siekdami geresnių gyvenimo sąlygų miestuose. Daugiabučiai, dažnai apgyvendinti socialiai pažeidžiamų asmenų, ilgainiui apleidžiami dėl gyventojų degradacijos ir bendruomenės neveiksnumo.
„O kodėl kas nors turėtų keltis [į tokius nemokamus daugiabučius kaip Žeimelio miestelyje]? Jaunimas išvyksta juk į miestus. O artimiausi miestai šalia Žeimelio yra Šiauliai, Panevėžys, kuris irgi traukiasi. Žmonės nori uždirbti, gyventi patogiau, geriau. Jaunimas išvažiuoja, tai yra natūralu.
Dar vienas aspektas apie tuos daugiabučius, kad jie buvo skirti paprastiems darbininkams. Ne visada, bet dažniausiai žmonėms, turėjusiems problemų su alkoholiu, jiems nelabai rūpėjo gyvenimo kokybė. Darėme tyrimą Aukštaitijoje – žmogus pasakojo, kaip bandė padėti, keisti langus, bet niekas nepadeda. Žmonės tiesiog degraduoja, aišku, ne visi, bet yra tokių atvejų“, – komentavo E. Kriaučiūnas.
Šiaurės Lietuvoje ir Latvijos pasienyje kaimiškos vietovės nyksta dėl gyventojų ir darbo jėgos išvykimo: „Tendencijos, šiaip, yra aiškios. Latvijos pasienis, Šiaurės Lietuva – ten viskas traukiasi. Mes neseniai sudarėm žemėlapį, kuriame matosi, jog visa Šiaurės Lietuva nyksta. Kaimiškos vietovės ištuštėja, žmonės išvažiuoja. Tiek darbo jėgos, kiek likę gyventojų, tiesiog nereikia“, – tęsė jis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
...bet tai jų, paadlų iž Wilniaus neižwiliosi, prie konteinerio gyvens, bet iž Wilniaus nevažiuos.
