Vasario 23 d. žinomas vokiečių leidinys „WELT“ kaip pagrindinę dienos temą publikavo straipsnį „Kodėl Bundesvero dilema Lietuvoje yra įspėjamasis signalas visai kariuomenei“. Straipsnį išvertė ir feisbuke pasidalino Konrado Adenauerio fondo Lietuvoje vadovė Fausta Šimaitytė.
„Dvigubas atlyginimas, naujos kareivinės, vokiški darželiai ir mokyklos: nepaisant to, Gynybos ministerijai kyla rimtų sunkumų ieškant savanorių Bundesvero brigadai Lietuvoje. Tai nežada nieko gero ambicingam bendram kariuomenės personalo planui“, – taip rašoma pirmoje „WELT“ publikacijos pastraipoje.
Vokiečiai tarnauti eina nenoriai
Kaip pažymi straipsnio autorius, politikos apžvalgininkas Thorstenas Jungholtas, Bundesveras, kuris dėl tuo metu galiojusios privalomosios karo tarnybos 1962 m. buvo išaugęs iki 375 tūkst karių, iki 2025 m. gruodžio pabaigos išaugo tik nuo maždaug 183 630 iki maždaug 184 200 karių – vos apie 570 karių per beveik ketverius metus.
Tai reiškia, kad kariuomenė, kurią šiuo metu pildo tik savanoriai, nesulaukia norinčiųjų tarnauti.
„Akivaizdu, kad šiandien ne visi veikia išvien“, – rašo vokiečių apžvalgininkas .
„WELT“ pažymi, kad Vokietijos politikai kol kas nesiryžta atkurti privalomosios karo tarnybos ir remiasi savanoriškumo principu. Vokietijos gynybos ministerija neseniai pranešė, esą 2026 m. sausio 31 d. kariuomenės aktyvus personalas išaugo iki „naujo rekordo“ – maždaug 186 400 karių.
„Tačiau nutylima, kad dar 2025 m. gruodžio pabaigoje turėjo būti jau 15 tūkst. karo tarnybą atliekančių savanorių – ministro Boriso Pistoriaus iškeltas tikslas nebuvo pasiektas, nes jų buvo tik 12, 2 tūkst. Šiemet planuojama pasiekti 20 tūkst.“, – rašo T. Jungholtas.
„Tačiau ir to nepakaks: atsižvelgiant į iš tarnybos pasitraukiančius karius, kasmet reikia pritraukti 30 tūkst. naujų – vien tam, kad būtų išlaikytas esamas lygis“, – priduria jis.
Tarnyba Lietuvoje vokiečių nevilioja?
Nepakankamai pildantis Vokietijos kariuomenei, sunkiau rasti norinčių tarnauti Lietuvoje dislokuotoje vokiečių brigadoje. Vokietijos žiniasklaida jau anksčiau skelbė, kad bręsta siūlymas įpareigoti Bundesvero karius dalyvauti NATO gynybos operacijoje Lietuvoje, jei nepavyks surinkti pakankamai savanorių.
Kaip rašo „WELT“, nors Lietuvoje vokiečių kariams siūlomas dvigubas atlyginimas, naujos kareivinės, kompensuojama būsto nuoma, pastatyta mokykla ir darželis vokiečių vaikams, susidomėjimas tarnyba Lietuvoje – menkas.
„Iki 2025 m. spalio, kai buvo kalbama apie štabų formavimą iš karininkų, viskas vyko pagal planą. Tačiau dabar reikia užpildyti didelius vienetus eiliniais kariais, kurių visoje kariuomenėje labai trūksta. Čia procesas stringa. Savanorių paraiškų „nepakanka“, teigiama dokumente, apie kurį pirmasis pranešė „Spiegel“, – rašo T. Jungholtas.
Vokietijos gynybos ministerija planuoja papildomas priemones savanorių trūkumui spręsti: siųs informacinius laiškus 43 tūkst. karių, siūlys pažintinius vizitus į Lietuvą bei sutrumpinti minimalų tarnybos laikotarpį nuo dvejų iki vienerių metų.
„Visos tos paslaugos papildomos, ir mūsų stengimasis atliepti jų poreikius, kad tai būtų perduota ir Vokietijai. Ir kad žmonės žinotų, kad tikrai Lietuva yra šalis, į kurią malonu važiuoti vykdyti tarnybos, ir kad į šią šalį galima ir saugu vykti kartu su šeimomis“, – kiek anksčiau aiškino Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.
Kalbama, kad kariams taip pat bus siūloma savaitgaliais grįžti namo, o ne persikelti su visa šeima į Lietuvą.
Bundesveras: vėl taps privaloma karinė registracija
Reaguodamas į informaciją žiniasklaidoje, naujienų portalas tv3.lt uždavė kelis klausimus Vokietijos gynybos ministerijai. Į juos atsakė Vokietijos kariuomenės (Bundesvero) atstovai žiniasklaidai Kelne.
Paprašius nurodyti, kiek šiuo metu Bundesvere tarnauja karių, atstovas nurodė, kad sausio 31 d. duomenimis, Bundesvere tarnavo virš 267 tūkst. žmonių, iš kurių 186 423 – kariai, o 81 281 – civilinis personalas.
Šiuo metu kiekvienas karys ateina tarnauti į Bundesverą savanoriškai. Vokietijos kariuomenės duomenimis, 2025 m. tarnauti pradėjo apie 25 tūkst. karių.
„Tai yra maždaug 23 proc. daugiau nei praėjusiais metais. Absoliučiais skaičiais, buvo įdarbinta apie 4700 kareivių daugiau nei 2024 m.“, – nurodė Bundesvero atstovas.
Paklausus, ar Vokietijoje yra planų grįžti prie jaunuolių šaukimo į kariuomenę, ministerija nurodė, kad Vokietijos jaunuoliai turės privalomai užsiregistruoti (tokia tvarka egzistuoja JAV), tačiau į tarnybą vis tiek eis savo noru.
„Karinė registracija vėl taps privaloma. Jos tikslas – gauti išsamų vaizdą apie turimus žmogiškuosius išteklius. Turime žinoti, kas yra pasirengęs ir tinkamas karinei tarnybai krizės atveju. Vis dėlto naujasis karinės tarnybos modelis ir toliau bus grindžiamas savanorišku dalyvavimu“, – atsakė kariuomenės atstovas.
Už tarnybą Lietuvoje vokiečių kariai gauna lengvatų
Bundesveras nepakomentavo, kiek aktyviai vokiečių kariai rengiasi važiuoti į Lietuvą, bet patikino, esą „visos priemonės, susijusios su šarvuotosios brigados dislokavimu, vykdomos pagal grafiką“.
„Iki šiol į Lietuvą dislokuotos išankstinės pajėgos sudaro tik savanoriai. Vokietijoje šiuo metu pradedamas formuoti ir rengti daliniai, kurie 2027 m. antroje pusėje bus dislokuoti Lietuvoje“, – nurodė kariuomenės atstovas.
Kariai jau dabar viliojami įvairiomis lengvatomis ir pagalba. Bundesvero kariams siūlomos:
- reguliarios kelionės namo aplankyti šeimas;
- pagalba persikeliant ir subsidijos nuomojantis būstą Lietuvoje;
- parama vaikų priežiūrai ir mokyklos pašalpos;
- paskyrimo tęsinys ar pageidaujamos tarnybos vietos nustatymas grįžus iš Lietuvos.
Be minėtų priemonių, Lietuvoje tarnaujantys vokiečių kariai gauna finansinių privalumų:
- išmokas už tarnybą užsienyje;
- įsipareigojimo premijas;
- papildomus pensijos kreditus laikiniems karininkams;
- didesnes pensijas profesionaliems karininkams;
- PVM ir transporto priemonių mokesčio lengvatas.
„WELT“ skelbė, kad dėl karių trūkumo savanoriai, kurių reikia brigadai Lietuvoje, – artileristai, inžinieriai, žvalgai ar logistai – palieka spragas kituose daliniuose pačioje Vokietijoje. Paklausus, kokių specialybių labiausiai trūksta Bundesverui, Vokietijos kariuomenė konkrečiai neįvardijo.
„Akivaizdu, kad Lietuvos brigadai reikalingi tinkamai kvalifikuoti darbuotojai“, – pridūrė Bundesvero atstovas.
Lietuvoje tarnavę vokiečiai negailėjo gražių žodžių
Ką reiškia tarnauti Lietuvoje, vokiečių karininkai ne kartą pasakojo naujienų portalui tv3.lt. Pernai pulkininkas André Hastenrathas su žmona Verena tikino, kad Lietuvoje gyventi gera. Anot vokiečių poros, nors nerimą kelia agresyvus kaimynas – Rusija, čia saugu, o žmonės patriotiški ir malonūs.
O kurį laiką tarnavusi pulkininkė Amrei praėjusią vasarą sakė, kad lietuviai, kitaip nei vokiečiai, niekada nebuvo prieš ją nemandagūs ar pikti. Karininkė taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuva – labai skaitmenizuota, bet tuo pat metu išlaikiusi savo protėvių tradicijas.
Tamsiąją tarnybos Lietuvoje pusę savo knygoje atskleidė vienas vokiečių karys. Jis pasakoja, kad jo kolega po skambučio iš Lietuvos į Vokietiją namiškiams, vėliau sulaukė skambučio iš nežinomo numerio. O pakėlęs ragelį, išgirdo savo ankstesnio pokalbio su namiškiais įrašą.
Neabejojama, kad tai rusų psichologinės operacijos, skirtos įbauginti. Kaip ir neaiškūs pasirodantys dronai virš karinių bazių.
Šiuo metu Lietuvoje yra apie 1700–1800 Bundesvero karių, o iki metų pabaigos jų skaičius turėtų išaugti iki 2000. Planuojama, kad iki 2027 m. pabaigos, kai brigada pasieks pilną operacinį pajėgumą, Lietuvoje nuolat tarnaus 4800 karių ir 200 civilių darbuotojų, dalis jų – su šeimomis. Pagrindinės dislokacijos vietos numatytos Rūdninkuose ir Rukloje.
G. Nausėda į vokiečių žiniasklaidos pranešimus reagavo santūriai. Jis pažymėjo, kad šį klausimą jau aptarė su Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu.
„Turėjau galimybę tai aptarti su kancleriu F. Merzu. Iškėliau šį klausimą ir buvau patikintas, kad Vokietijos įsipareigojimai nesikeičia ir į juos žiūrima labai rimtai“, – teigė G. Nausėda.
Viena iš Vokietijoje atliktų visuomenės apklausų parodė, kad tik 4 iš 10-ies vokiečių pritartų, jog Vokietija turėtų karinėmis priemonėmis ginti Baltijos šalis, jeigu jas užpultų Rusija. Įdomu tai, kad labiau ginti mūsų kraštą buvo linkę vakarų vokiečiai.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
