„Aš matau, kad Europoje nedidėja gynybos išlaidos. Matau, kad yra minkymas, pudrinimas situacijos, kalbėjimas apie politinę valią neva užtikrinti autonomiją, kurios tik ir pakanka, – interviu BNS sakė Lietuvos diplomatijos vadovas. – Reikia kietos valiutos, reikia rodyti poreikius verslui, daryti užsakymus. Tada mes spręsime kitą problemą – kad verslas nespėja pagaminti, nes gamybos linijų nėra.“
„Tai yra dideli iššūkiai, bet tai, kad nėra noro didinti gynybos išlaidų, yra pagrindinė pamatinė problema“, – pridūrė jis.
Įsipareigojo iki 2035 metų gynybai ir saugumui skirti ne mažiau kaip 5 proc. BVP
Kaip rašė BNS, pernai NATO Hagos viršūnių susitikime Aljanso narės įsipareigojo iki 2035 metų gynybai ir saugumui skirti ne mažiau kaip 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), šias išlaidas išskaidant į dvi dalis: tiesioginiams gynybos poreikiams skiriant 3,5 proc. ekonomikos dydžio, o 1,5 proc. – susijusiems projektams, pavyzdžiui, kariniam mobilumui.
Lietuva šiais metais gynybai ketina skirti 5,38 proc. BVP. Vis tik dalis NATO narių neskuba didinti gynybos išlaidų ir išlaiko 2 proc. BVP ribą.
„Aš iš savo repertuaro beveik viską esu išbandęs. (...) Beliko viešinimas ir gėdinimas, kalimas kaip gatvėje prie skelbimų lentos. Čia tada vėl einame prie klausimo, ar mes, kaip sąjungininkai su savo įsipareigojimais vienas kitam, esame tvirti. Jei įsipareigojam žūti vienas už kitą, tai kaip gali neįgyvendinti pažado pasirūpinti, kad to nereikėtų? Nes tai yra atgrasymas“, – kalbėjo K. Budrys.
Sparčiau didinti išlaidas gynybai NATO ėmėsi dėl augančios Rusijos grėsmės, Kremliaus pajėgoms 2022 metais įsiveržus į Ukrainą.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
