Apie tai laidoje kalbėjo Lietuvos banko valdybos narys Marius Skuodis.
Daugiau nei 2 mlrd. liko sąskaitose
Seimo Biudžeto ir finansų komitete pristatėte bendrą vaizdą, kad absoliuti dauguma lėšų liko žmonių sąskaitose, daugiau nei 2 mlrd. eurų. Tai leidžia teigti, kad nėra taip, kaip iš pradžių buvo beveik sudarytas įspūdis, jog žmonės atsiėmė pinigus ir tiesiog juos ištaškė. Ką jums rodo šis skaičius?
M. Skuodis: Aš gal norėčiau pasakyti, kad kol kas taip nėra, nes mes vis dėlto vadovaujamės dar tik balandžio mėnesio duomenimis. Naujesnių duomenų neturime. Jeigu žiūrėtume į tai, kad žmonės atsiimtas lėšas iš antros pakopos gavo maždaug tik balandžio viduryje, laikotarpis jas investuoti ar nukreipti kitiems tikslams dar buvo pakankamai nedidelis.
Taip, matome, kad 72 proc. visų lėšų pateko į žmonių sąskaitas. Natūralu, jos ten ir buvo. Tiesiog tokiu mastu išaugo bankuose laikomų indėlių skaičius. Kita vertus, yra tam tikrų skaičių, kurie nustebino.
Pavyzdžiui, matome, kad 16 proc. lėšų, beveik pusė milijardo eurų, buvo išgryninta. Tikrai girdėjome ir apie tam tikrus pavyzdžius. Kai kuriuose bankomatuose trumpą laiką trūko lėšų, buvo susidariusios eilės. Tai gal šiek tiek nustebino.
Kita dalis, kaip matome, jau balandžio mėnesį buvo panaudota paskoloms grąžinti, ar tai būtų būsto, ar vartojimo, ar kitos paskolos. Labai nedidelė dalis lėšų buvo nukreipta investicijoms, į trečios pakopos fondus, investicinį gyvybės draudimą. Vis dėlto praktiškai du trečdaliai lėšų balandžio mėnesio pabaigoje dar gulėjo gyventojų sąskaitose.
Tai galima sakyti, kad nuo to momento, kai žmonės galėjo gauti savo lėšas, jūs realiai galėjote vertinti mėnesio vaizdą, ką jie pirmąjį mėnesį su tais pinigais darė?
M. Skuodis: Taip, mes galime sakyti, kad dar turime tikrai nepilną vaizdą. Natūraliai kyla klausimas, o kaip su vartojimu? Ar žmonės leido tas lėšas didesniam vartojimui? Vis dėlto mums dar reikia platesnių duomenų, kad matytume visą paveikslą.
Kol kas, pavyzdžiui, įmonių indėlių padidėjimo, tai yra kiek lėšų padaugėjo įmonių sąskaitose, balandžio mėnesį nematėme. Reikšmingo išaugimo nebuvo. Žinote, statistika yra toks dalykas, jeigu tu gavai daugiau lėšų, nes iš tavęs kažką pirko, o tuo pat metu pats tų pačių produktų nusipirkai daugiau, tavo balansas gali būti ir nulis.
Tai nereiškia, kad vartojimas nebuvo išaugęs. Iš tam tikrų pirminių duomenų matome, kad balandžio mėnesį pirkimai buitinės technikos, vaizdo ir garso įrangos, baldų. Taip pat e. komercijos prekyba tikrai buvo statistiškai reikšmingai padidėjusi, tačiau visą vaizdą matysime šiek tiek vėliau.
Kada galėsime įvertinti visą situaciją?
Kada tą pilną vaizdą būtų galima matyti? Kiek reikia laiko tam įvertinti? Jeigu atsiimi lėšas, ypač jeigu tai nėra koks 1 tūkst. eurų, gali užtrukti kol žmogus galiausiai įvertins, ką su tais pinigais daryti.
M. Skuodis: Natūralu. Pavyzdžiui, iš Finansų ministerijos duomenų matėme tikrai išaugusį gynybos obligacijų populiarumą. Statistikoje dar negalime įvertinti, ar būtent šios lėšos buvo nukreiptos, pavyzdžiui, gynybos obligacijoms pirkti. Tai galime tik nujausti, bet statistinių duomenų dar reikės.
Kai ką matysime turėdami gegužės mėnesio vaizdą. Apie vartojimą didesnį paveikslą galbūt turėsime vasaros pabaigoje, nes tai priklauso nuo to, kaip keliauja statistiniai duomenys. Apskritai, jeigu lėšos buvo išgrynintos, labai sudėtinga daryti tam tikras išvadas, nes pinigai juk nėra sužymėti.
Pavyzdžiui, visi matome išaugusias degalų kainas. Jeigu dalis žmonių atsiimtas lėšas nukreipia kompensuoti tam kainų išaugimui, mes negalėsime to užčiuopti. Galbūt tokiai išvadai balandžio mėnesio duomenų dar neužtenka.
Žinote, kai didelė dalis lėšų yra atsiimta iš antrosios pakopos, kur jos generavo investicinę grąžą, ir padėta į indėlius arba neterminuotus indėlius, tai yra tiesiog gulėjo sąskaitose ir negeneravo grąžos, vis dėlto tai yra tam tikri praradimai.
Pinigų pritrūko ir bankomatuose
Dėl nustebinusio skaičiaus, kad 450 milijonų eurų maždaug buvo išgryninta. Kodėl vis dėlto tai nustebino? Ar nustebino pats procesas, kad net bankomatuose pinigų pritrūko, ar pats pasirinkimas išsigryninti? Ar turite kažkokį paaiškinimą, kodėl taip elgėsi žmonės?
M. Skuodis: Mes galime daryti tik tam tikras prielaidas. Iš pažįstamų, iš savo rato žmonių ar iš to, ką girdime iš Lietuvos banko pusės, matome, kad esame pasiruošę užtikrinti ir rinkai duoti tiek banknotų, kiek rinka prašo. Su komerciniais bankais tikrai tikėjomės tam tikro išaugimo.
Ir Lietuvos bankas, ir komerciniai bankai dirbo savaitgaliais, kad pinigai būtų pristatyti į bankomatus. Galbūt nustebino tam tikras mastas, nes vieną dieną grynųjų lėšų poreikis buvo penkis kartus didesnis negu vidurkis ir netgi tam tikra dalimi viršijo paklausą, kuri buvo Rusijai užpuolus Ukrainą. Tuo metu galėtume paaiškinti, kad žmonės tiesiog dėl viso pikto norėjo turėti grynųjų.
Ką mes ir sakome, natūralu, kiekvienas žmogus turėtų turėti tam tikrą grynųjų sumą, pavyzdžiui, savo savaitės poreikiams. Tie poreikiai gali būti labai skirtingi, priklausomai nuo žmogaus ar namų ūkio. Šiuo atveju, ar lėšos yra sąskaitoje, ar grynaisiais, iš tavo sąskaitos jų niekas neatims. Tad galime vadovautis tik tam tikromis prielaidomis.
Gal reikia kažkokio tyrimo?
M. Skuodis: Mes tikrai apie tai kalbame, mūsų ekonomistai vertina galimybes. Vėlgi, neslėpkime, kad tam tikra dalimi tai lemia ir šešėlis. Matome statybų sektorių, įvairiausius darbus, turbūt, ir iš savo rato žmonių galime išgirsti, kad kartais reikalaujama atsiskaityti grynaisiais.
Jeigu nori atsiskaityti pavedimu, tau pasiūlo kitą kainą. Tai yra viena priežastis. Kita priežastis – natūralus žmonių noras turėti tam tikrą grynųjų pagalvę, atsargą. Smulkiesiems pirkiniams grynieji taip pat yra populiarūs, bet dominuoja atsiskaitymai iki 50 eurų. Vis dėlto skaičius buvo didelis. Pusę milijardo eurų išgryninti per trumpą laiką yra daug.
Visą „Žinių radijo“ laidą rasite čia:
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
