Bendra Baltijos jūros būklė tebėra nepatenkinama, bet esama viltingų ženklų, jog ji gerėja, nurodoma naujausiame Helsinkio Komisijos (HELCOM) pranešime, išplatintame antradienį.
Vadinamosios Helsinkio Komisijos oficialus pavadinimas yra „Baltic Marine Environment Protection Commission“ (Baltijos jūrinės aplinkos apsaugos komisija).
Pernelyg daug azoto ir fosforo teršalų patenka į Baltijos jūrą iš jos baseino ir skatina eutrofikaciją - spartų dumblių ir kitų vandens augalų dauginimąsi didžiojoje jūros dalyje, išskyrus kai kurias akvatorijos Botnijos įlankoje ir Kategate.
Tiesa, stebima teršalų naštos mažėjimo tendencija. Manoma, jog, bent iš dalies, prie to prisidėjo aplinkosaugos priemonės Baltijos jūros šalyse.
Helsinkyje šį antradienį prasidėjusioje konferencijoje, surengtoje vykdant Baltijos jūros veiksmų planą, nagrinėjami trejų metų (2001-2006) Baltijos jūros eutrofikacijos vertinimo, kurį atliko dešimtys specialistų iš visų Baltijos jūrą supančių šalių, rezultatai.
Šis jūros būklės įvertinimas bus pagrindas vykdyti planą, kuriuo siekiama iš esmės sumažinti jūrinės aplinkos taršą ir iki 2021 metų atkurti gerą ekologinę jūros būklę.
Baltijos jūros veiksmų plane eutrofikacijos problema yra viena iš keturių pagrindinių spręstinų aplinkosaugos problemų siekiant išgelbėti Baltijos jūrą.
Pirmą kartą tokio pobūdžio įvertinime apibendrinta visa turima informacija apie Baltijos jūros eutrofikaciją nei pateikta įvairių eutrofikacijos būsenų klasifikacija beveik 200 Baltijos jūros akvatorijų.
Ekspertų ataskaitoje nurodoma, kad dauguma Baltijos jūros akvatorijų eutrofikacijos būsena yra vidutinė, prasta arba bloga. Tik 13 plotų, kurie yra Botnijos įlankoje ir Kategato sąsiauryje, apibūdinti kaip „eutrofikacijos požiūriu neprobleminės akvatorijos“.
Nurodomi eutrofikacijai būdingi požymiai - padaugėjo ištisą masę sudarančių planktono dumblių, sumažėjo vandens skaidrumas, sumažėjo naudingų dumblių, išeikvotas deguonis priedugnio sluoksnyje.
„Bendras eutrofikacijos vaizdas vis dėlto nėra niūrus, nes biogeninių medžiagų į jūrą įnešama mažiau, - sakė HELCOM pareigūnė Maria Laamanen. - Stebima neryški iš upių ir išsklaidytų taršos šaltinių į jūrą nuo 1990 iki 2006 metų patekdavusių azoto ir fosforo kiekių mažėjimo tendencija“.
Per metus, 2001-2006 metų laikotarpiu, su vandeniu iš sausumos į Baltijos jūrą patenka apie 641 tūkst. tonų azoto ir apie 30,2 tūkst. tonų fosforo. Tai daugiau negu yra nurodyta HELCOM Baltijos jūros veiksmų plano gairėse.
„Eutrofikacijos būklė pagerės tik tada, kai ir azoto ir fosforo į jūrą bus įnešama žymiai mažiau“, - tikina M. Laamanen.
Pasak jos, ateityje daugiausia tikimasi sumažinti į jūrą patenkančių žemės ūkio teršalų.
