Baigiasi katino dienos: nori įpareigoti imigrantus su klientais Lietuvoje bendrauti tik lietuviškai

Daugiau apie tai – TV3 žiniose. 

Uzbekistano pilietis vardu Šerzot jau metus gyvena Lietuvoje. Vyras dirba vienoje Vilniaus įmonėje. Vairuoja autokrautuvą, tačiau uzbekas per metus taip ir neišmoko lietuviškai.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Seimui pristatyta Beinoravičiaus kandidatūra į VTEK

Seimo nariai nori pasitelkti savo veikloje dirbtinį intelektą: galiotų ir sprendimų priėmime

Seimas uždraudė veisti, parduoti, eksponuoti gyvūnus su veterinarų pakeista išvaizda

„Dar tik mokinuosi. Žinoma, kad žinau „labas rytas“, „ačiū.“ Aš stengiuosi mokytis, bet labai sunki kalba“, – sako Šerzot.  

Seimas svarstė Valstybinės kalbos įstatymo pataisas, siūlančias įpareigoti tiesiogiai su klientais dirbančius paslaugų teikėjus ir prekių pardavėjus aptarnauti klientus valstybine lietuvių kalba. Bent jau minimaliu lygiu, nes tokias pataisas teikiančių parlamentarų nuomone, tai yra būtinybė.

„Mes kalbame apskritai apie žmones, kurių yra 200 tūkstančių Lietuvoje, atvykę iš užsienio, ir tai tikrai nėra vien ukrainiečiai, apie 100 tūkstančių yra ne Ukrainos piliečių ir jiems ta prievolė tai pat turėtų būti pradėta taikyti“, – komentuoja Seimo narė Dalia Asanavičiūtė.

Nebeužsuks į Kaziuko mugę

„Čia yra savigarbos klausimas, ar mes gerbiam savo valstybę, gerbiam savo kalbą ir savo piliečius. Jeigu mes ją gerbiam, tai mūsų valstybės piliečiai turi būti aptarnaujami valstybine kalba. Tai čia yra labai savalaikis įstatymas“, – kalba Seimo narys Vilius Semeška. 

Tačiau dalis Seimo narių abejoja, tokio įstatymo reikalingumu, nes įpareigojus čia dirbti atvykusius užsieniečius kalbėti tik lietuviškai esą kils daug chaoso ir nesusipratimų. Teisingumo ministrė Evelina Dobrowolska nuogąstauja, kad į Lietuvą nebeužsuks amatininkai ir rankdarbių meistrai.

„Į Tautų ar Kaziuko mugę atvykęs Estijos pilietis parduodamas saldainius, jeigu nekalba lietuviškai, tai galėtų gauti baudą, nes būtų taikoma ir fiziniams asmenims, ne tik juridiniams. Ir tada, kai yra parduodama prekė, ne tik paslauga“, – sako teisingumo ministrė Evelina Dobrowolska. 

Seimas pataisoms pritarė

Vienai šios iniciatyvos autorei, parlamentarei Daliai Asanavičiūtei, tokie kolegų argumentai atrodo juokingai, nes įstatymo pataisa bus nutaikyta į aptarnavimo sektorių – ten, kur yra tiesioginis paslaugų teikimas ir prekių pardavimas.

„Tai yra žmonės, kurie yra pavėžėjai, „Bolt“ vairuotojai, teikia grožio paslaugas, asmenys, kurie dirba fiziniai ar su kažkokia juridine forma arba verslo liudijimu, tai jiems tai pat atsirastų šita prievolė teikti paslaugą lietuvių kalba“, – tikina Seimo narė Asanavičiūtė. 

Šio projekto Seime dar laukia priėmimo stadija.

Daugiau apie tai sužinokite vaizdo reportaže, esančiame straipsnio viršuje.