„Nemanau, kad per tokią trumpą pasisakymą galima pasakyti, kas padaryta ir kaip, bet aš manau, premjero kalba turėjo būti daug šiltesnė. Ji turėjo būti nukreipta į žmogų – tą, kuris šiuo metu gyvena Lietuvoje, pilietį, kuris patiria sunkumus, neapibrėžtumus, įtampas. Tokio jautrumo, žmogiškumo joje nebuvo. Tai buvo instrumentinė kalba, formalus problemų suvokimas“, – paklaustas, ko pasigedo ministro pirmininko metinėje ataskaitoje, kuri antradienį buvo pristatyta Seime, sakė socialinių mokslų profesorius Boguslavas Gruževskis.
Balsas.lt jis pabrėžė manąs, kad pagrindinis premjero kalbos adresatas turėjo būti eiliniai piliečiai. „Kalbama Seime, bet kalbama su tauta. Todėl kalba turėjo būti labiau nukreipta į realių žmonių realias problemas. Ne taip svarbu, kas pavyko, kas nepavyko, svarbu, kad sąžiningai būtų pasakyta, kas yra“, – apie neišsipildžiusius lūkesčius kalbėjo B. Gruževskis.
Anot jo, premjero ataskaitoje jis labiausiai ir pasigedo požiūrio į paprastų žmonių padėtį. „Kaip čia išsisukti, kokios numatomos perspektyvos? Štai žiūrėk, gal bus geriau, jeigu ta kryptimi judėsim. Visada turi būti viltis, daugiau pagrįsto optimizmo. Bet buvo tik racionalūs argumentai. Bet ar energetika tikrai ta sritis, iš kurios piliečiai ko nors tikėsis, lauks?“, – svarstė jis.
B.Gruževskio teigimu, jam pasirodė keista, kad buvo daug dėmesio skirta tokiems dalykams, kurie neturi tiesioginės įtakos situacijai Lietuvoje, jais tarsi prisidengiant.
„Pavyzdžiui, pokyčiai ES, Graikijos problemos. Mano nuomone, nėra gerai kalbėti apie veiksnius, kurie sąlygoja, kodėl aš kažko negalėjau padaryti. Tai nėra gerai. Pavyzdžiui, mes labai negerai vertiname studentą, kai jis ima aiškinti, kad darbo nepadarė dėl to, jog dingo elektra ar sugedo kompiuteris. Tai visi suprantame, taip pasitaiko, bet problema yra kita – per vėlai pradėjai dirbti, todėl nebuvai padaręs ir panašiai“, – lygino jis.
