Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Citata: "Kaip ten bebūtų, tačiau faktas yra akivaizdus: užtikrinti visiems nemokamą mokslą, padorius atlyginimus dėstytojams ir investicijas į mokslo plėtrą reikia milijardų litų, kurių šiuo metu biudžete nėra."

O stai cia citata is "Delfi.lt":
ELTA
2007 sausio mėn. 16 d. 09:38
Valstybės neatsakingai ūkio subjektams dalytos paskolos valstybės vardu ar su valstybės garantija jai atsirūgsta jau bemaž dešimtmetis. Kasmet nurašomi ir kreditoriams už ūkio subjektus grąžinami šimtai milijonų litų, ir pabaigos tam procesui dar nematyti. Bet skolininkai gali būti ramūs - savo klaidas dangstančios valstybės institucijos neišduoda, kokių subjektų skolų portfelis valstybę slegia labiausiai, rašo dienraštis "Verslo žinios".

Pasak Turto banko (TB) Aktyvų valdymo departamento direktoriaus Romualdo Žemaitaičio, tokia informacija gali būti panaudota konkurencinėje kovoje. Seimo komisija, tyrusi EBSW veiklą, nustatė, kad iš šalies įmonių, susijusių su EBSW, valstybė nesusigrąžino apie 144 mln. litų paskolų, su Paskolų komisijos rekomendacija garantuotų valstybės. Tačiau jos - taip pat yra TB bei Finansų ministerijos (FM) paslaptis.

Valstybės kontrolės (VK) paskutinis atliktas auditas (2005 12 19) įvardijo, kad valstybei teks grąžinti skolininkų, kurie nebeturi realių galimybių tęsti savo veiklos ir atsiskaityti su kreditoriais, yra nemokūs, bankrutuoja arba yra likviduojami, tuomet buvusias skolas.

Tai AB "Inkaras" - 112 mln. litų, AB "Lietuvos tara" - 109 mln. litų, UAB "Šiaulių aerouostas" - 86 mln. litų, AB "Tauro bankas" ir UAB "Širdies chirurgijos centras" - po 72 mln. litų. Iš VK tirtų 19 bendrovių šešioms paskolos buvo išduotos be turto įkeitimo - tai net nebuvo numatyta sutartyse.

Valstybės kontrolė (VK) prognozuoja, kad valstybei teks nurašyti, t. y. sumokėti iš valstybės lėšų, daugiau kaip 700 mln. litų ūkio subjektams išdalytų ir negrąžintų paskolų. Skolos valstybės vardu valdymo auditą VK atliks ir šiemet. Vasarą ji pateiks naujesnius skaičius, kurie, prognozuojama, tikrai nebus mažesni, rašo "Verslo žinios".
kodel visi gasdinami kazkokiais bankrotais? Niekas cia nebankrutuos. Paprasciausiai universitetas kuris surinks mazai studentu taps mazesnis. Galbut pavirs katedra ar fakultetu (o sito labiausiai bijo rektoriu ir vadovaujanciu "profesoriu" klanas, nes dingsta privilegijos) kito universiteto sudetyje. Sumazes islaidos administracijai, valdymui ir t.t. ir tuo paciu galima islaisvintas lesas panaudoti studiju kokybei.
2007 m.skirstomos lėšos mokslui ir studijoms: 669 134 tūkst. Lt!!! O lia lia, o juk tiek uzsienyje gaunama 1 normaliam projektukui atlikti ;)

Geras straipsniukas! Viena pastaba: Skandinavijos salyse studentai mokosi uz dyka, nes imoku i studentu sajungas mokesciu net liezuvis neapsivercia pavadinti: gauni medicinini draudima, nuolaidas (iki 50%) universitetu valgyklose ir visuomeniniam transportui, kinui, kulturos renginiams ir t.t. Todel tai daugiau investicija nei mokestis ;)
Visoje sioje situacijoje pats slyksciausias dalykas yra G. Kirkilo vadovavimo stilius, pvz.: pries metus jis sako, kad problema yra labai opi ir kad visuomene bus traukta i duskusijas del reformos, o po metu tylos mes turim rezultata - mokslas visiems bus mokamas be isimciu....

Sutinku su autoriumi, kad rinkos ekonomikos nera be bankroto... Reikalas tas, kad ir bankrotas gali ir yra pelningas...
Mes labai daznai girdim, kad studentu skaicius yra perdidelis.. Socdemai, to visiskai neslepdami, pradeda studentu mazinimo politikos igyvendinima.. Taciau ar mums tikrai reikia sitiek aukstuju mokyklu...Kita vertus, jei butu pasirinkta universitetu mazinimo kryptis ar neivyktu taip i ka demesi atkreipe L. Donksis paskutiniame savo straipsnyje - jog liktu tik tam tikri universitetai???

Reziumuojant noriu paklausti - ar dar nelauikas reformuoti visa mokslo sistema, nes taip atrodo, kad Lietuvoje perspektyviausios mokslo sritys tik teise ir ekonomika bei statyba.....?????????
Autorius pastebi , kad Lietuva žengia liberalizmo kelių pasirinkusi „vieną iš nuožmiausių jo atmainų „. Kad ir kaip bandau isivaizduoti kur tas nuožmusis liberalizmas mokymo procese niekaip nepavyksta. Praktiškai visas AM yra kontroliuojamas valstybės : dėstytojai gauna valstybės algą , programas pristato valstybinėms kontrolės organizacijoms , valstybė skiria lėšas iš biudžeto tikslinėms specialybėms.
Tai , kad valstybė su savo uždaviniu nesusitvarko yra neginčijamas faktas.
Bet prie ko čia ,,nuožmusis liberalizmas „. Kaip tik liberalizmo ar konkurencijos šioje šakoje nerasta. O tokie dalykai , kurie padidintų dėstytoju ir studentų atsakomybes yra sveikintini, nors kai kam sukelia baimės priepuolius.

O galima argumentą kokį? Nuginčyti kokį teiginį ar paneigti netikslią informaciją? Ar čia šiaip dabar diskusijų mada tokia: atėjau, aplojau, nugalėjau ir pasišalinau?
Dieve brangus, kokius kliedesius tas Spurga rasho. Negi dabar bet kam, apie bet ka galima rasyti. Nesvarbu, kad nesamones. Bet parasei straipsniuka, tai kas nors vistiek atspausdins.

Liudna ponas Spurga. Gal eik tu tobulinti savo paskaitu tematikos - T.y. uzsiimti pagrindiniu ir ipareigojanciu savo darbu...
Patiko sąvoka: "libertariniai socialdemokratai".
Masha, tau matyt idomiau butu skaityt apie Rimiskio nuotykius Pasvalyje?
tik dirbti...
REKLAMA
REKLAMA

Skaitomiausios naujienos




Į viršų