Vaikų globos įstaigų auklėtojai turi teigiamą nuostatą į emocinį smurtą vaiko atžvilgiu, o viena iš dažniausiai jų naudojamų auklėjimo priemonių - barimas, grasinimas.
Prie tokios išvados priėjo Klaipėdos kolegijos Pedagogikos fakulteto mokslininkai, atlikę tyrimą uostamiesčio vaikų globos įstaigose.
Šios ir kitos skaudžios problemos - globos namų auklėtinių valkatavimas, mokymosi motyvacijos stoka, auklėtojų darbo metodai su fiziškai ir emociškai smurtaujančiais vaikais, analizuotos kolegijos ir Klaipėdos vaikų globos namų „Rytas“ organizuotoje respublikinėje konferencijoje „Vaikų globos namų auklėtinių gyvenimo ypatumai“.
Siekiant nustatyti, kokius darbo metodus su fiziškai smurtaujančiais vaikais naudoja auklėtojai, buvo apklausta beveik pusšimtis Klaipėdos globos įstaigų auklėtinių. Pusė vaikų nurodė, kad skriaudėją auklėtojai bara, 41 proc. - kad veda pas socialinį pedagogą, 34 proc. - kad skriaudėjui tą dieną ko nors neleidžia, 23 proc. - grasina nuvesti pas direktorę, 23 proc. - nedaro nieko, t. y. smurtą toleruoja.
Tyrimą pristačiusios lektorės Dalios Klumbienės manymu, auklėtojų požiūris į emocinį smurtą - neadekvatus, o naudojamos auklėjimo priemonės barimas ir grasinimas - neefektyvios. Ji ragino ne tik atsisakyti rėkimo ant vaikų, bet ir neskubėti jų vesti pas socialinį pedagogą, o pirmiausia - pas psichologą, kuris pamokytų vaiką, kaip konstruktyviai reikšti savo pyktį.
Jiems niekas neįdomu, jie nieko nenori, jie kambariuose laiko peilius, bėga iš pamokų, skambinėja „neaiškiems“ draugams, grasina specialiai padarysiantys viską, kad auklėtojas išlėktų iš darbo - tokius ir panašius kaltinimus auklėtinių adresu žėrė konferencijoje dalyvavę šalies globos įstaigų auklėtojai, socialiniai pedagogai.
Jie guodėsi, kad šiandien, kai daugybe įstatymų ginamos vaikų teisės, o apie pedagogų teises į saugų darbą ir pagarbą tarsi užmirštama, vaikai situacija ėmė piktnaudžiauti. Pasak auklėtojų, tokie psichologų siūlomi auklėjimo metodai kaip privilegijų kontrolė, pavyzdžiui, draudimas naudotis telefonu ar kompiuteriu, išvykų ribojimas, darbo skyrimas ar namų areštas, šiandien vaikų teisių gynėjų traktuojami kaip šiurkštūs vaiko teisių pažeidimai. Tad pedagogai sako tiesiog neišmaną, kokiais dar būdais galėtų suvaldyti vaikus.
Pasigenda pagarbos
Lektorė Jūratė Klizaitė pažymėjo, kad tėvų netekę ar socialiai apleisti vaikai iš tiesų pasižymi pažintinio aktyvumo stoka, emociniu nebrandumu, savikontrolės silpnumu, žemesniu savęs vertinimu, dažnai yra uždari ir jaučiasi nuskriausti. Todėl lemiamą reikšmę darbe ir bendravime su šiais vaikais turi ne auklėtojo profesinės žinios ar patirtis, o asmenybės savybės.
„Nuo mokėjimo bendrauti priklauso pedagoginės veiklos sėkmė. Vaikus labiausiai domina ne auklėtojų žinios, diplomai ar postai, o ar jie sugeba užjausti, suprasti“, - akcentavo ji.
Pasak J. Klizaitės, neigiamas globos namų auklėtinių emocijas didžia dalimi lemia pedagogų bendravimo ypatumai: nuolat supratingumo, dėmesio ir nuoširdumo pasigendantys paaugliai patiria įvairias baimes, nerimą, o vengdami streso ima bėgti iš pamokų, vartoti alkoholį ar psichotropines medžiagas. Todėl dirbant tokiose įstaigose būtina didesnė pedagoginė tolerancija.
Dar vienas Klaipėdos globos įstaigose atliktas tyrimas atskleidė, kad labiausiai vaikų vertinamos auklėtojų asmenybės savybės yra mokėjimas bendrauti (pažymėjo 73 proc. vaikų), pagarba (57 proc.) ir kantrybė (41 proc.), o labiausiai nemėgiamos - autokratiškumas (64 proc.), nesupratingumas (59 proc.).
Laima ŠVEDAITĖ