Situaciją pajūryje stebinčių institucijų atstovai sako tragiškų šiųmečių audrų padarinių kol kas neužfiksavę, tačiau žalos esama ir eroziniai procesai pajūryje dėl gūsingo vėjo bei didelių bangų neišvengiami.
Bene stipriausią poveikį turėjo praėjusią savaitę praūžusi audra.
„Pajūryje siaučianti audra nepasigailėjo Baltijos jūros krantų: Kuršių nerijos paplūdimiuose apgadinta infrastruktūra, bangos paplovė šimtus metrų apsauginio kopagūbrio. Dalis kopos atsistatys, tačiau labiausiai pažeistose vietose reikės vykdyti krantotvarkos darbus – profiliuoti šlaitą, kloti šakų klojinius“, – skelbė Kuršių nerijos nacionalinis parkas.
Nors audrų sezonas nesibaigė, viliamasi, kad tokio stiprumo audra nebepasikartos.
Kaip BNS sakė Kuršių nerijos nacionalinio parko vadovė Aušra Feser, paprastai pavasarį jūra pamažu ima grąžinti pasiglemžtą smėlį.
„Realią situaciją matysime kovo pabaigoje. Šįkart per vieną audrą nemažai paplovė. Jei nedarytume kasmet tvirtinimų, neprikauptume smėlio, situacija būtų dar kitokia. Tragedijos nėra, bet darbo bus“, – sakė A. Feser.
Pavasariop pajūryje bus atliekami krantotvarkos darbai – šlaitas esantis tarp Nidos ir Preilos bus kiek nukastas, kad taptų ne toks status, tuomet bus dedami klojiniai, kurie pamažu vėl prikaupia smėlio.
„Taip auginame naują kopą ir vėl nuplauna. Esmė tame, kad jei nedarytume, plautų vėl ir vėl pačią kopą“, – sakė vadovė.
Kovą drono pagalba bus įvertintas visas Kuršių nerijos pajūrio ruožus ir pagal gautus duomenis planuojami darbai.
Darbai vyks 21 km pajūrio ruože
Aplinkosaugininkai taip pat atliko neeilinį Baltijos krantų pokyčių monitoringą Melnragės, Girulių ir Palangos rekreacinėse zonose.
Anot Aplinkos ministerijos pranešimo, krantai labiausiai apardyti ten, kur paplūdimiai siauriausi – Melnragės ir Girulių paplūdimiuose.
Kaip BNS sakė Palangos miesto savivaldybės Ūkio ir turto skyriaus vyr. specialistė Reda Kairienė, grėsmingų audros sukeltų situacijų Palangos paplūdimiuose neužfiksuota, tačiau žalos esama.
„Be abejo, audros kažkiek paplovė krantus, jie susitraukė, tačiau, kaip ir visada, laukiame ir tikimės, kad jūra grąžins dalį smėlio ir atsistatys. Labai didelės žalos nėra nustatyta, bet eroziniai procesai vyksta, nes gamta yra gamta“, – teigė atstovė.
Palangoje maždaug 50 metrų atkarpoje nuardytas paplūdimys bei suformuotas 1,13 metro aukščio slenkstis, apsauginis pajūrio kopagūbris nuardytas iki 3 metrų plotyje.
Pavasarį Palangos savivaldybė yra numačiusi įvairių krantotvarkos darbų, kurie vyks 21 kilometro ruože.
„Kažkokių smėlio pildymo darbų nėra numatyta, planuojami kasmetiniai darbai – žabtvorių, takelių remontas, šakų klojiniai, kad smėlis būtų sugaudomas. Nemenki kiekiai, reikia sutvarkyti“, – sakė R. Kairienė.
Pasak atstovės, kurorto paplūdimiuose vykęs smėlio papildymas pasiteisino, apsauginis kopagūbris išlieka stabilus, tampa užtvara vandeniui, kad šis nesiveržtų į miesto pusę.
Klaipėdoje stipriai išplautas smėlis
Bendrovės „Klaipėdos paplūdimiai“ direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Siakki BNS teigė, kad uostamiesčio paplūdimiai – stipriai išplauti.
„Pačiame paplūdimy smėlį išplovė tikrai stipriai, ne visose atkarpose, bet daug kur – ir ten, kur inventorius stovi, kur įrengtos stebėjimo aikštelės, daug smėlio išplauta“, – sakė A. Siakki.
„Labiausiai nukentėjo II Melnragės paplūdimys, Giruliai, kažkiek pirmoji Melnragė. Lauksime, stebėsime, gal jūra sugrąžins dalį smėlio, prieš porą metų buvo panašiai“, – teigė jis.
Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento Hidrologinių tyrimų skyriaus specialistai dviejuose Melnragės rekreacinės zonos kranto taškuose fiksavo smėlio sluoksnio nuardymą apsauginio pajūrio kopagūbrio šlaite ir jo papėdėje, 2–6 metrų plotyje.
Girulių rekreacinėje zonoje matomi ištisiniai paplūdimio nuardymai, 150 metrų paplūdimio atkarpoje suformuoti slenksčiai, kurių aukštis vietomis viršijo vieną metrą.
Šiuo metu ties kai kuriais objektais, kur stipriau nuplauti laiptai, uždėtos „Stop“ juostos. Taip siekiama apsaugoti paplūdimių lankytojus nuo galimų nelaimių.
Anot Aplinkos ministerijos pranešimo, pagrindinės priežastys, padariusios žalą krantams, – kelias dienas vyravę stiprūs, šiaurės, šiaurės vakarų vėjai, kurių greičio gūsiai siekė iki 27 metrų per sekundę, bangų aukštis, minėtomis dienomis siekęs 4–4,5 metrų ir pakilęs vandens lygis.
Be to, šiose žemyninės pakrantės zonose yra pastovus jūros pernešamo priekrantės smėlio deficitas, iš jūros į pakrantę išmetami tik nežymūs smėlio kiekiai. Dėl to nesusikaupia pakankamas jo kiekis krante, kuris tokiais atvejais bangų mūšą pristabdytų dar paplūdimio zonoje.
Audra praėjusią savaitę Lietuvos miškuose išvartė ir išlaužė 33 tūkst. kietmetrių medžių
Praėjusią savaitę Lietuvoje siautęs stiprus vėjas šalies miškuose išvartė ir išlaužė 33 tūkst. kietmetrių medžių, ketvirtadienį pranešė Valstybinių miškų urėdija.
Jos teigimu, daugiausia nukentėjo spygliuočių medynai – eglynai, kadangi eglės šaknys paviršinės ir medis verčiamas su šaknimis, kiek mažiau nukentėjo pušynai, kadangi pušies šaknis stipri ir eina giliai po žeme, todėl vėjas medžio išversti nesugeba – pušis dažniausiai lūžta per pusę.
Pasak miškininkų, didžiausia padaryta vėjo žala – maždaug 50 hektarų plynai išlaužyto miško, kitose vietovėse – tik nedideli, pavieniai išverstų ir išlaužytų medžių plotai.
Miškai labiausiai nukentėjo aplink Tauragę, Telšius, Trakus bei Prienus. Mažiausiai – aplink Jurbarką, Kuršėnus.
Tam, kad sparčiau apžvalgytų miškus ir įvertintų padarytą žalą, miškininkai pasitelkė bepilotes skraidykles, taip pat girininkai apvažiavo miško kvartalus.
Šiuo metu vyksta tvarkymo darbai.
„Regioniniai padaliniai jau tvarko vėjalaužas, kurios pavasarį gali tapti medžių kenkėjų židiniais ir plisti į sveikus bei nepažeistus medynus. Visi darbai turi būti atlikti iki liemenų kenkėjų skraidymo pradžios pavasarį“, – sakė urėdijos generalinis direktorius Valdas Kaubrė.
Anot miškininkų, jei didžiulės audros, išvartančios po kelis šimtus tūkstančių kietmetrių medžių, pasikartodavo maždaug kas dešimt metų, tai dabar stiprūs vėjai beveik kasmet padaro žalos Lietuvos miškams.
Vis dėlto, jų padariniai miškui yra mažesni.
Urėdija primena, kad 1993 metų sausio 12 dieną vėtra išvertė apie 700 tūkst. kietmetrių medienos, po jos kilo masinė žievėgraužio tipografo invazija.
2005 metų sausio 8-9 dienomis uraganas „Ervinas“ išvertė apie 600 tūkst. kietmetrių medienos, tai sudarė 12 proc. metinių kirtimo apimčių.
Tąkart Švedijoje uraganas nuniokojo 75 mln. kietmetrių – 90 proc. metinių kirtimo apimčių, Latvijoje 7,4 mln. kietmetrių – 60 proc. metinių kirtimo apimčių.
Tada miškų urėdijos susidūrė su darbo jėgos trūkumu, nes daugelis kirtėjų išvyko į Skandinavijos šalis likviduoti audros padarinių. Nepaisant to, uragano padariniai buvo likviduoti.
2010 metų rugpjūčio 8-9 dienomis škvalas išlaužė ir išvertė apie 900 tūkst. kietmetrių. Labiausiai nukentėjo pietryčių ir pietų Lietuvos miškų urėdijos – Dubravos, Valkininkų, Prienų, Varėnos, Kauno, Trakų.
Siekiant išvengti medienos kokybės praradimo ir užkertant kelią medienos kenkėjų plitimui, labiausiai nukentėjusių nuo audros miškų urėdijų miškuose buvo pasitelkti papildomi medienos ruošos rangos darbų pajėgumai bei kitų miškų urėdijų pagalba. Padariniai buvo likviduoti per pusmetį.
