Atominės projektas, paremtas melu

Nep­rik­lau­so­my­bės ak­to sig­na­ta­ras šiau­lie­tis Al­gi­man­tas Sė­jū­nas įsi­ti­ki­nęs, kad Vi­sa­gi­no ato­mi­nės elekt­ri­nės (VAE) pro­jek­tas ener­ge­ti­nės ne­prik­lau­so­my­bės Lie­tu­vai ne­su­teiks. At­virkš­čiai, tai – ener­ge­ti­nės ne­prik­lau­so­my­bės lai­do­tu­vės. A. Sė­jū­nas in­ter­viu „Šiau­lių kraš­tui“ kal­ba ir apie tai, kad esa­me neats­pa­rūs bran­duo­li­nės ener­ge­ti­kos lo­bis­tų spąs­tams.

Ne­pa­bėg­si­me nuo Ru­si­jos

A. Sė­jū­nas dau­giau nei pus­me­tį gi­li­no­si į VAE pro­jek­to pro­ble­mą, aiš­ki­no­si su moks­li­nin­kais, ener­ge­ti­kos eks­per­tais. Me­mo­ran­du­mu jis krei­pė­si į Sei­mo na­rius ir ra­gino at­si­sa­ky­ti pa­vo­jin­go pro­jek­to.

– Ką pa­vy­ko iš­siaiš­kin­ti, ko­kius ar­gu­men­tus tei­kia­te?

– Pir­miau­sia, ja­po­nų kom­pa­ni­jos „Hi­ta­chi“ bran­duo­li­nis reak­to­rius yra per daug ga­lin­gas. Vi­sa­gi­no AE jis bus 1350 MW. Su to­kios ga­lios ag­re­ga­tu nie­ka­da ne­bū­si­me ne­prik­lau­so­mi. To­kio ga­lin­gu­mo re­zer­vuo­ti, kai reak­to­rius bus stab­do­mas re­mon­tuo­ti ar dėl in­ci­den­to, Lie­tu­va net kar­tu su Lat­vi­ja ir Es­ti­ja ne­pa­jėgs už­tik­rin­ti.

To­kius re­zer­vus ga­li su­teik­ti Ru­si­ja, ku­rios ener­ge­ti­nė­je sis­te­mo­je da­bar esa­me. Jei­gu to­liau iš jos im­tu­me re­zer­vi­nę ener­gi­ją, nuo Ru­si­jos pri­klau­so­mi iš­lik­tu­me vi­są XXI am­žių.

Ant­ras va­rian­tas – ša­lies tink­lų sinch­ro­ni­za­vi­mas su Va­ka­rų Eu­ro­pos tink­lais. Prem­je­ras And­rius Ku­bi­lius, ki­ti stra­te­gai tai pro­pa­guo­ja. Bet nie­ko nė­ra pa­da­ry­ta.

Kon­kur­są lai­mė­ju­si Šve­di­jos kom­pa­ni­ja už be­veik 1 mi­li­jo­ną eu­rų rengs ga­li­my­bių stu­di­ją, ko­kio­mis są­ly­go­mis ir kaip Lie­tu­va ga­lė­tų pri­si­jung­ti prie Eu­ro­pos tink­lų, pa­teiks 2013 me­tais.

Lie­tu­vos ener­ge­ti­kos ins­ti­tu­to, Kau­no tech­no­lo­gi­jos uni­ver­si­te­to (KTU) moks­li­nin­kai šią pro­ble­mą nag­ri­nė­jo, bet jų nie­kas ne­klau­sia. Jie su­skai­čia­vo, kad tam rei­kia nu­ties­ti tris pa­pil­do­mas kin­ta­mos sro­vės li­ni­jas su Len­ki­ja. Kai­nuo­tų apie 6 mi­li­jar­dus li­tų.

Kai­na ir pa­vo­jai mil­ži­niš­ki

– Kiek iš vi­so kai­nuos ato­mi­nės pro­jek­tas?

– Me­las, kad pro­jek­tas kai­nuos tik 17 mi­li­jar­dų li­tų, in­ves­tuo­ja­mų į VAE. Rei­kia pri­dė­ti dar tuos 6 mi­li­jar­dus li­tų tink­lams sinch­ro­ni­zuo­ti – iš vi­so jau 23 mi­li­jar­dai li­tų.

Dar neį­ver­ti­na­ma, kiek kai­nuos bran­duo­li­nės at­lie­kos, jų sau­go­ji­mas. Apie tai iš vi­so ty­li­ma. Tarp­tau­ti­nių eks­per­tų skai­čia­vi­mu, ga­li kai­nuo­ti 10 mi­li­jar­dų li­tų.

Dar ne­ži­no­me, kur rei­kės lai­do­ti Ig­na­li­nos ato­mi­nės at­lie­kas – jų nie­kas ne­no­ri priim­ti. O lai­do­ji­mo pro­ble­mą spren­džia vos ke­tu­ri spe­cia­lis­tai.

Jau su­kaup­ta 2 300 to­nų pa­nau­do­to bran­duo­li­nio ku­ro. Jį rei­kia sau­go­ti, šal­dy­ti, kon­tei­ne­riuo­se lai­ky­ti apie 50 me­tų. Po to lai­do­ti gi­lu­mi­nė­se šach­to­se: nuo 500 met­rų iki ke­lių ki­lo­met­rų gy­lio. Kur bus tie ka­pi­ny­nai? Ar jie bus sau­gūs 300 me­tų, ar neuž­terš po­že­mi­nio van­dens? Geo­lo­gai ieš­ko vie­tos Piet­ry­čių Lie­tu­vo­je ar apie Ig­na­li­ną. Tos pa­vo­jin­gos at­lie­kos – tra­giš­kas rei­ka­las Lie­tu­vai.

Pa­jė­gu­mų ne­trūks­ta

– Ar be VAE ne­tu­rė­tu­me elekt­ros?

– Iš prem­je­ro And­riaus Ku­bi­liaus ir Vi­sa­gi­no AE di­rek­to­riaus Ri­man­to Vait­kaus lū­pų skam­ba, kad mums trūks­ta pa­jė­gu­mų. Me­las.

Da­bar ga­lin­gu­mai yra be­veik du kar­tus di­des­ni nei mums rei­kia. Ener­ge­ti­kos spe­cia­lis­tai tei­gia, kad jų pa­kaks dar 30 me­tų.

Jei­gu trūks­ta, kaip tei­gia prem­je­ras, rei­kia mo­der­ni­zuo­ti jė­gai­nes ir in­ves­tuo­ti į at­si­nau­ji­nan­čius šal­ti­nius. Pa­nau­do­ti sau­lės, vė­jo, ža­lią­ją ener­gi­ją. Atei­na dar ir pi­ges­nių ska­lū­ni­nių du­jų era. Ga­li­me tu­rė­ti ne­prik­lau­so­mą na­cio­na­li­nę sis­te­mą, kaip, pa­vyz­džiui, Da­ni­ja.

Vi­siš­kai ne­sup­ran­ta­ma, kam rei­kia įsi­vel­ti į to­kį bran­gų ato­mi­nės pro­jek­tą. Ir dar sklei­džia­mas įžū­lus me­las, kad jis už­tik­rins ener­ge­ti­nę nep­rik­lau­so­my­bę.

Jis mus pri­riš prie vie­nos ar ki­tos sis­te­mos – Ru­si­jos ar­ba Len­ki­jos.

Ru­si­jai dar svar­bu tu­rė­ti AE Bal­ta­ru­si­jo­je, Lie­tu­vo­je ir Ka­li­ning­ra­de, kad ato­mi­ne juos­ta mus at­skir­tų nuo Eu­ro­pos.

– Yra ir dau­giau abe­jo­nes ke­lian­čių fak­tų?

– KTU pro­fe­so­riai sa­ko: „Jei­gu taip no­ri­me sta­ty­ti AE, ji ga­lė­tų tu­rė­ti tris reak­to­rius po 400 MW.“ Po vie­ną reak­to­rių nie­kur pa­sau­ly­je ato­mi­nės ne­sta­to­mos. Vi­sa­gi­no AE su to­kios di­de­lės ga­lios reak­to­riu­mi yra tik kliū­tis įsi­jung­ti į Va­ka­rų Eu­ro­pos tink­lus.

Pag­rin­di­nis rei­ka­la­vi­mas įsi­jun­giant į Va­ka­rų sis­te­mą – pri­si­jun­gian­čios sis­te­mos sava­ran­kiš­ku­mas. Ji tu­ri pa­de­monst­ruo­ti, kad yra pa­ti­ki­ma – vie­nus me­tus veik­ti kaip už­da­ra sis­te­ma, izo­liuo­tu re­ži­mu. Ne­tu­rė­da­ma re­zer­vi­nių pa­jė­gu­mų Lie­tu­vos sis­te­ma sa­va­ran­kiš­kai ne­ga­li funk­cio­nuo­ti.

To­dėl bu­vo pa­da­ry­ta iš­va­da, kad vie­na Lie­tu­va ne­ga­li įsi­jung­ti į Eu­ro­pos sis­te­mą. Tam rei­kia, kad vi­sos trys Bal­ti­jos vals­ty­bės su­si­jung­tų. Pa­vyz­dys – Cent­ri­nės Eu­ro­pos vals­ty­bės. Len­ki­ja, Če­ki­ja, Slo­va­ki­ja, Veng­ri­ja, su­da­riu­sios vie­nin­gą blo­ką, at­si­jun­gė nuo bu­vu­sios SSSR sis­te­mos ir pri­si­jun­gė prie Eu­ro­pos sis­te­mos.

Bet Bal­ti­jos vals­ty­bės ne­su­ge­ba su­si­tar­ti. O rea­liai eg­zis­tuo­ja ke­tu­rių sis­te­mų per­tvar­kos pro­ble­ma – Bal­ti­jos vals­ty­bių ir Ru­si­jos. Su ja ir­gi rei­kia de­rė­tis dėl bend­ra­dar­bia­vi­mo, elekt­ros tie­ki­mo į Ka­li­ning­ra­dą.

Es­ti­ja vie­nin­te­lė iš Bal­ti­jos vals­ty­bių, Suo­mi­jai pa­de­dant, tu­ri nor­ma­lų ūkį ir ku­ria ne­prik­lau­so­mą sis­te­mą. Es­tams ir lat­viams Vi­sa­gi­no AE tik tiek rei­ka­lin­ga, jei­gu ga­mins pi­ges­nę elekt­rą.

Jei­gu Len­ki­ja bū­tų suin­te­re­suo­ta Vi­sa­gi­no AE, su­teik­tų mums re­zer­vi­nius pa­jė­gu­mus.

– Ta­čiau juk per Len­ki­ją pla­nuo­ja­mi elekt­ros til­tai?

– Len­ki­jos te­ri­to­ri­jo­je sinch­ro­ni­za­vi­mo li­ni­jas mū­sų stra­te­gai brai­žo su len­kais ne­su­de­ri­nę. Dėl to rei­kia de­rė­tis ir su Len­ki­ja, ir su Vo­kie­ti­ja. Be šių ša­lių pri­ta­ri­mo ne­ga­li­me įgy­ven­din­ti pri­si­jun­gi­mo pro­jek­tų.

ES no­ri, kad ne­lik­tu­me sa­la – tie­sia li­ni­jas su Len­ki­ja ir Šve­di­ja. Tai – pre­ky­bi­nės jung­tys.

Jei­gu Ru­si­ja ban­dy­tų už­blo­kuo­ti, tai iš Len­ki­jos gau­tu­me 1 000 MW, iš Šve­di­jos – 800 MW. Nu­tie­sę li­ni­jas 2015 me­tais jau bū­tu­me vi­siš­kai sau­gūs ir be ato­mi­nės. Ko­kia bus elekt­ros kai­na rin­ko­je, to­kią ir pirk­si­me. Da­bar per me­tus su­naudojame 2 000 MW elekt­ros ener­gi­jos.

At­si­jun­gia­me nuo Ru­si­jos sis­te­mos, bet pa­lie­ka­me su ja pre­ky­bi­nes jung­tis ir Ru­si­ja lai­kys Lie­tu­vą sa­vo par­tne­re.

Am­bi­ci­jų ir lo­bis­tų spąs­tai

– Kaip ma­no­te, kas lė­mė to­kio ga­lin­go reak­to­riaus pa­si­rin­ki­mą?

– Po Fu­ku­ši­mos pra­si­dė­jo ato­mi­nės ener­ge­ti­kos sau­lė­ly­dis. Eu­ro­pa ne­bes­ta­to nau­jų reak­to­rių. Ja­po­ni­ja už­da­ro sa­vo ato­mi­nes.

„Hi­ta­chi“ reak­to­rių bu­vo nu­ma­ty­ta sta­ty­ti JAV, bet ame­ri­kie­čiai at­si­sa­kė. Mū­sų val­džia to ne­pa­nei­gia, bet ne­ko­men­tuo­ja. Tu­rė­tų vi­suo­me­nei paaiš­kin­ti, ko­dėl ame­ri­kie­čiams jis ne­ti­ko, o mums tin­ka.

To­kių reak­to­rių yra tik ke­tu­ri pa­sau­ly­je. Iš jų vie­nas Ja­po­ni­jo­je už­da­ry­tas, du ne­pa­leis­ti Tai­va­ny­je, ir pas mus vie­nas, ne­duok Die­ve, jei­gu bus.

Mums jį tie­siog įki­šo, kaip pre­kę, skir­tą iš­par­duoti.

Ir pi­gu­mo mi­tai bliūkš­ta. Kur pa­žiū­rė­si, tas pro­jek­tas pa­rem­tas me­lu.

– Kas už vi­so to sly­pi?

– Bran­duo­li­nės ener­ge­ti­kos lo­bis­tai pa­sau­ly­je yra la­bai stip­rūs. Tie pro­jek­tai ne­pap­ras­tai bran­gūs, čiul­pia tau­tos pi­ni­gus, todėl jų ne­be­lie­ka jo­kioms al­ter­na­ty­voms. Tu­ri daug pi­ni­gų, da­ro spau­di­mą vals­ty­bių vy­riau­sy­bėms. Ypač ma­žų vals­ty­bių. Lie­tu­va spau­di­mo eg­za­mi­no neiš­lai­kė, mes pa­kliu­vo­me į lo­bis­tų ran­kas.

Pro­jek­tas 17 mi­li­jar­dų li­tų, iš jų 4 mil­ijar­dai ati­teks vers­lui. Ko­rup­ci­jos ly­gis, ma­no­ma, yra toks: 10–15 pro­cen­tų by­ra va­di­na­mie­siems „at­ka­tams“. Skai­čiuo­ki­me, nuo 4 mi­li­jar­dų – 400 mi­li­jo­nų nu­sės kaž­ko­kių vei­kė­jų ki­še­nė­se.

Sa­viems jau „prie­šas“

– Ko­kios reak­ci­jos su­lau­kė­te sa­vo par­ti­jo­je – Tė­vy­nės są­jun­go­je, Sei­me?

– Sei­mo Ap­lin­kos ap­sau­gos ko­mi­te­tas su­rea­ga­vo, nes nu­spren­dė, kad rei­kia re­fe­ren­du­mo dėl VAE. Re­fe­ren­du­mui pri­ta­rė ir Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­tas, ne­ma­žai Sei­mo na­rių.

Lau­kiau, gal­būt par­ti­ja iš­kvies dis­ku­si­jai. Pra­šiau­si į Sei­mo frak­ci­ją, bet jai už­draus­ta bend­rau­ti su pa­si­sa­kan­čiais prieš VAE.

Džiau­giuo­si, kad Vy­tau­tas Lands­ber­gis pri­pa­ži­no, jog ke­lia­mi rim­ti klau­si­mai, į ku­riuos rei­kia at­sa­ky­ti. Bet at­sa­ky­mų nė­ra. Ma­nau, ne­tu­ri ar­gu­men­tų. Pak­liu­vo į spąs­tus ir ne­ži­no, kaip at­si­trauk­ti.

– Ne­bi­jo­te, kad bū­si­te iš­stum­tas iš par­ti­jos, po­li­ti­kos?

– Esu lais­vas žmo­gus. Ma­tau, kaip kiek­vie­no­je par­ti­jo­je for­muo­ja­si val­dan­čio­sios gru­pės, ku­rios vie­ni­ja­si kaip ko­kie kla­nai: ly­de­ris ir ap­link jį re­mian­čių­jų gru­pė.

And­riaus Ku­bi­liaus gru­pė ne­pri­pa­žįs­ta ar­gu­men­tų, ne­mėgs­ta prieš­ta­ra­vi­mų, yra kie­ta­kak­tė, vie­nos li­ni­jos.

Par­ti­jos vir­šū­nei ne­si­prie­ši­na­ma, nes nuo jos pri­klau­so nu­me­ris rin­ki­mų są­ra­še. Jei­gu no­ri iš­lik­ti po­li­ti­ko­je, tu­ri pri­si­tai­ky­ti. Vie­nas po­li­ti­kas man taip ir pa­sa­kė: ne­ga­liu pli­ko­mis ran­ko­mis ei­ti prieš trau­ki­nį.

– Dar neap­kal­ti­no jū­sų Tė­vy­nės iš­da­vi­mu?

– Pats vie­šai pa­sa­kiau A. Ku­bi­liui, kad iš­duo­da vals­ty­bę. Kon­ser­va­to­rių pro­gra­mo­je yra aiš­kiai pa­ra­šy­ta, jog ato­mi­nės ga­lios pa­rin­ki­mas ne­tu­ri vir­šy­ti 800 MW. Eks­per­tai nu­sta­tė, jog ši ri­ba ne­ga­li bū­ti vir­šy­ta. Tai aš ir vyk­dau tą pro­gra­mą. O jie jos at­si­sa­ko.

– Ma­no­te, jog ne­vė­lu trau­ki­nį stab­dy­ti?

– Ne­vė­lu. Tu­ri­me pa­rem­ti re­fen­du­mo dėl VAE sta­ty­bos idė­ją, da­bar ren­ka­mi pa­ra­šai, kad re­fe­ren­du­mas įvyk­tų.

– Ar tu­ri­me šian­dien Lie­tu­vos vi­zi­ją, ar ži­no­me, ko sie­kia­me, kur ei­na­me?

– De­ja, tos vi­zi­jos ne­tu­ri­me. La­bai liūd­na. Pri­ta­riu pro­fe­so­riaus Gin­tau­to Ma­žei­kio min­tims, kad in­te­lek­tas yra iš­stum­tas iš vie­šo­sios erd­vės. Mes ne­gir­di­me sa­vo žmo­nių, sa­vo spe­cia­lis­tų.

Ban­dyk prie­šin­tis, tai prem­je­ro pa­ta­rė­jas R. Ja­siu­lio­nis jau vie­šai ra­šo, jog tie, ku­rie pa­si­sa­ko prieš ato­mi­nės pro­jek­tą, re­mia Ru­si­ją. Va­di­na vals­ty­bės prie­šais ir pri­tai­ko Bau­džia­mą­jį ko­dek­są – gre­sia 7 me­tai ka­lė­ji­mo.

Vie­nas iš kon­ser­va­to­rių man taip pat pa­ra­šė, kad to­kie yra vals­ty­bės iš­da­vi­kai, „Gazp­rom"-o, Krem­liaus agen­tai.

Bet Sei­mo na­rių są­ži­nė jau su­kir­bė­jo. Tai gal tą trau­ki­nį su­stab­dy­si­me, nors bus nuo­sto­lių. Tai ir at­sa­ko­my­bės klau­si­mas. Pir­miau­sia prem­je­ro And­riaus Ku­bi­liaus vy­riau­sy­bės at­sa­ko­my­bės.

Bet pi­lie­tiš­ku­mo eg­za­mi­ną vi­si tu­ri­me iš­lai­ky­ti.

Rūta JANKUVIENĖ