Nepriklausomybės akto signataras šiaulietis Algimantas Sėjūnas įsitikinęs, kad Visagino atominės elektrinės (VAE) projektas energetinės nepriklausomybės Lietuvai nesuteiks. Atvirkščiai, tai – energetinės nepriklausomybės laidotuvės. A. Sėjūnas interviu „Šiaulių kraštui“ kalba ir apie tai, kad esame neatsparūs branduolinės energetikos lobistų spąstams.
Nepabėgsime nuo Rusijos
A. Sėjūnas daugiau nei pusmetį gilinosi į VAE projekto problemą, aiškinosi su mokslininkais, energetikos ekspertais. Memorandumu jis kreipėsi į Seimo narius ir ragino atsisakyti pavojingo projekto.
– Ką pavyko išsiaiškinti, kokius argumentus teikiate?
– Pirmiausia, japonų kompanijos „Hitachi“ branduolinis reaktorius yra per daug galingas. Visagino AE jis bus 1350 MW. Su tokios galios agregatu niekada nebūsime nepriklausomi. Tokio galingumo rezervuoti, kai reaktorius bus stabdomas remontuoti ar dėl incidento, Lietuva net kartu su Latvija ir Estija nepajėgs užtikrinti.
Tokius rezervus gali suteikti Rusija, kurios energetinėje sistemoje dabar esame. Jeigu toliau iš jos imtume rezervinę energiją, nuo Rusijos priklausomi išliktume visą XXI amžių.
Antras variantas – šalies tinklų sinchronizavimas su Vakarų Europos tinklais. Premjeras Andrius Kubilius, kiti strategai tai propaguoja. Bet nieko nėra padaryta.
Konkursą laimėjusi Švedijos kompanija už beveik 1 milijoną eurų rengs galimybių studiją, kokiomis sąlygomis ir kaip Lietuva galėtų prisijungti prie Europos tinklų, pateiks 2013 metais.
Lietuvos energetikos instituto, Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai šią problemą nagrinėjo, bet jų niekas neklausia. Jie suskaičiavo, kad tam reikia nutiesti tris papildomas kintamos srovės linijas su Lenkija. Kainuotų apie 6 milijardus litų.
Kaina ir pavojai milžiniški
– Kiek iš viso kainuos atominės projektas?
– Melas, kad projektas kainuos tik 17 milijardų litų, investuojamų į VAE. Reikia pridėti dar tuos 6 milijardus litų tinklams sinchronizuoti – iš viso jau 23 milijardai litų.
Dar neįvertinama, kiek kainuos branduolinės atliekos, jų saugojimas. Apie tai iš viso tylima. Tarptautinių ekspertų skaičiavimu, gali kainuoti 10 milijardų litų.
Dar nežinome, kur reikės laidoti Ignalinos atominės atliekas – jų niekas nenori priimti. O laidojimo problemą sprendžia vos keturi specialistai.
Jau sukaupta 2 300 tonų panaudoto branduolinio kuro. Jį reikia saugoti, šaldyti, konteineriuose laikyti apie 50 metų. Po to laidoti giluminėse šachtose: nuo 500 metrų iki kelių kilometrų gylio. Kur bus tie kapinynai? Ar jie bus saugūs 300 metų, ar neužterš požeminio vandens? Geologai ieško vietos Pietryčių Lietuvoje ar apie Ignaliną. Tos pavojingos atliekos – tragiškas reikalas Lietuvai.
Pajėgumų netrūksta
– Ar be VAE neturėtume elektros?
– Iš premjero Andriaus Kubiliaus ir Visagino AE direktoriaus Rimanto Vaitkaus lūpų skamba, kad mums trūksta pajėgumų. Melas.
Dabar galingumai yra beveik du kartus didesni nei mums reikia. Energetikos specialistai teigia, kad jų pakaks dar 30 metų.
Jeigu trūksta, kaip teigia premjeras, reikia modernizuoti jėgaines ir investuoti į atsinaujinančius šaltinius. Panaudoti saulės, vėjo, žaliąją energiją. Ateina dar ir pigesnių skalūninių dujų era. Galime turėti nepriklausomą nacionalinę sistemą, kaip, pavyzdžiui, Danija.
Visiškai nesuprantama, kam reikia įsivelti į tokį brangų atominės projektą. Ir dar skleidžiamas įžūlus melas, kad jis užtikrins energetinę nepriklausomybę.
Jis mus pririš prie vienos ar kitos sistemos – Rusijos arba Lenkijos.
Rusijai dar svarbu turėti AE Baltarusijoje, Lietuvoje ir Kaliningrade, kad atomine juosta mus atskirtų nuo Europos.
– Yra ir daugiau abejones keliančių faktų?
– KTU profesoriai sako: „Jeigu taip norime statyti AE, ji galėtų turėti tris reaktorius po 400 MW.“ Po vieną reaktorių niekur pasaulyje atominės nestatomos. Visagino AE su tokios didelės galios reaktoriumi yra tik kliūtis įsijungti į Vakarų Europos tinklus.
Pagrindinis reikalavimas įsijungiant į Vakarų sistemą – prisijungiančios sistemos savarankiškumas. Ji turi pademonstruoti, kad yra patikima – vienus metus veikti kaip uždara sistema, izoliuotu režimu. Neturėdama rezervinių pajėgumų Lietuvos sistema savarankiškai negali funkcionuoti.
Todėl buvo padaryta išvada, kad viena Lietuva negali įsijungti į Europos sistemą. Tam reikia, kad visos trys Baltijos valstybės susijungtų. Pavyzdys – Centrinės Europos valstybės. Lenkija, Čekija, Slovakija, Vengrija, sudariusios vieningą bloką, atsijungė nuo buvusios SSSR sistemos ir prisijungė prie Europos sistemos.
Bet Baltijos valstybės nesugeba susitarti. O realiai egzistuoja keturių sistemų pertvarkos problema – Baltijos valstybių ir Rusijos. Su ja irgi reikia derėtis dėl bendradarbiavimo, elektros tiekimo į Kaliningradą.
Estija vienintelė iš Baltijos valstybių, Suomijai padedant, turi normalų ūkį ir kuria nepriklausomą sistemą. Estams ir latviams Visagino AE tik tiek reikalinga, jeigu gamins pigesnę elektrą.
Jeigu Lenkija būtų suinteresuota Visagino AE, suteiktų mums rezervinius pajėgumus.
– Tačiau juk per Lenkiją planuojami elektros tiltai?
– Lenkijos teritorijoje sinchronizavimo linijas mūsų strategai braižo su lenkais nesuderinę. Dėl to reikia derėtis ir su Lenkija, ir su Vokietija. Be šių šalių pritarimo negalime įgyvendinti prisijungimo projektų.
ES nori, kad neliktume sala – tiesia linijas su Lenkija ir Švedija. Tai – prekybinės jungtys.
Jeigu Rusija bandytų užblokuoti, tai iš Lenkijos gautume 1 000 MW, iš Švedijos – 800 MW. Nutiesę linijas 2015 metais jau būtume visiškai saugūs ir be atominės. Kokia bus elektros kaina rinkoje, tokią ir pirksime. Dabar per metus sunaudojame 2 000 MW elektros energijos.
Atsijungiame nuo Rusijos sistemos, bet paliekame su ja prekybines jungtis ir Rusija laikys Lietuvą savo partnere.
Ambicijų ir lobistų spąstai
– Kaip manote, kas lėmė tokio galingo reaktoriaus pasirinkimą?
– Po Fukušimos prasidėjo atominės energetikos saulėlydis. Europa nebestato naujų reaktorių. Japonija uždaro savo atomines.
„Hitachi“ reaktorių buvo numatyta statyti JAV, bet amerikiečiai atsisakė. Mūsų valdžia to nepaneigia, bet nekomentuoja. Turėtų visuomenei paaiškinti, kodėl amerikiečiams jis netiko, o mums tinka.
Tokių reaktorių yra tik keturi pasaulyje. Iš jų vienas Japonijoje uždarytas, du nepaleisti Taivanyje, ir pas mus vienas, neduok Dieve, jeigu bus.
Mums jį tiesiog įkišo, kaip prekę, skirtą išparduoti.
Ir pigumo mitai bliūkšta. Kur pažiūrėsi, tas projektas paremtas melu.
– Kas už viso to slypi?
– Branduolinės energetikos lobistai pasaulyje yra labai stiprūs. Tie projektai nepaprastai brangūs, čiulpia tautos pinigus, todėl jų nebelieka jokioms alternatyvoms. Turi daug pinigų, daro spaudimą valstybių vyriausybėms. Ypač mažų valstybių. Lietuva spaudimo egzamino neišlaikė, mes pakliuvome į lobistų rankas.
Projektas 17 milijardų litų, iš jų 4 milijardai atiteks verslui. Korupcijos lygis, manoma, yra toks: 10–15 procentų byra vadinamiesiems „atkatams“. Skaičiuokime, nuo 4 milijardų – 400 milijonų nusės kažkokių veikėjų kišenėse.
Saviems jau „priešas“
– Kokios reakcijos sulaukėte savo partijoje – Tėvynės sąjungoje, Seime?
– Seimo Aplinkos apsaugos komitetas sureagavo, nes nusprendė, kad reikia referendumo dėl VAE. Referendumui pritarė ir Teisės ir teisėtvarkos komitetas, nemažai Seimo narių.
Laukiau, galbūt partija iškvies diskusijai. Prašiausi į Seimo frakciją, bet jai uždrausta bendrauti su pasisakančiais prieš VAE.
Džiaugiuosi, kad Vytautas Landsbergis pripažino, jog keliami rimti klausimai, į kuriuos reikia atsakyti. Bet atsakymų nėra. Manau, neturi argumentų. Pakliuvo į spąstus ir nežino, kaip atsitraukti.
– Nebijote, kad būsite išstumtas iš partijos, politikos?
– Esu laisvas žmogus. Matau, kaip kiekvienoje partijoje formuojasi valdančiosios grupės, kurios vienijasi kaip kokie klanai: lyderis ir aplink jį remiančiųjų grupė.
Andriaus Kubiliaus grupė nepripažįsta argumentų, nemėgsta prieštaravimų, yra kietakaktė, vienos linijos.
Partijos viršūnei nesipriešinama, nes nuo jos priklauso numeris rinkimų sąraše. Jeigu nori išlikti politikoje, turi prisitaikyti. Vienas politikas man taip ir pasakė: negaliu plikomis rankomis eiti prieš traukinį.
– Dar neapkaltino jūsų Tėvynės išdavimu?
– Pats viešai pasakiau A. Kubiliui, kad išduoda valstybę. Konservatorių programoje yra aiškiai parašyta, jog atominės galios parinkimas neturi viršyti 800 MW. Ekspertai nustatė, jog ši riba negali būti viršyta. Tai aš ir vykdau tą programą. O jie jos atsisako.
– Manote, jog nevėlu traukinį stabdyti?
– Nevėlu. Turime paremti refendumo dėl VAE statybos idėją, dabar renkami parašai, kad referendumas įvyktų.
– Ar turime šiandien Lietuvos viziją, ar žinome, ko siekiame, kur einame?
– Deja, tos vizijos neturime. Labai liūdna. Pritariu profesoriaus Gintauto Mažeikio mintims, kad intelektas yra išstumtas iš viešosios erdvės. Mes negirdime savo žmonių, savo specialistų.
Bandyk priešintis, tai premjero patarėjas R. Jasiulionis jau viešai rašo, jog tie, kurie pasisako prieš atominės projektą, remia Rusiją. Vadina valstybės priešais ir pritaiko Baudžiamąjį kodeksą – gresia 7 metai kalėjimo.
Vienas iš konservatorių man taip pat parašė, kad tokie yra valstybės išdavikai, „Gazprom"-o, Kremliaus agentai.
Bet Seimo narių sąžinė jau sukirbėjo. Tai gal tą traukinį sustabdysime, nors bus nuostolių. Tai ir atsakomybės klausimas. Pirmiausia premjero Andriaus Kubiliaus vyriausybės atsakomybės.
Bet pilietiškumo egzaminą visi turime išlaikyti.
Rūta JANKUVIENĖ