Rusijos energetikai turi rimtų užmojų statydami atominę elektrinę Kaliningrado srityje. „Respublikos“ žiniomis, jau parinkta būsimosios elektrinės vieta ir apsispręsta dėl jos galingumo.
Rusų užmojų kukliais nepavadinsi. Jie atominę elektrinę pastatyti ketina greičiau už Lietuvą. Be to, Kaliningradas siekia elektros jungties su Lenkija ir Švedija. Taip būtų pakirstas Lietuvoje planuojamos statyti atominės elektrinės konkurencingumas tiek vidaus, tiek užsienio rinkose.
Pagaliai į Lietuvos ratus
„Respublikos“ žiniomis, pasiruošimas jėgainės statyboms Kaliningrade juda sparčiai. Elektrinei numatyta vieta - Nemano miestas, esantis visai prie pat Lietuvos sienos. Atstumas nuo planuojamos elektrinės iki Pagėgių tesieks apie 20 kilometrų.
„Respublikos“ šaltinių duomenimis, Nemane (Ragainėje) planuojama statyti du branduolinius reaktorius, kurių bendras galingumas viršytų 2 tūkst. megavatų.
Pasiruošimo procesas Karaliaučiuje vyksta septynmyliais žingsniais: rusai planuoja statybas pradėti jau kitais metais, o baigti apie 2014 m. Optimistiškiausiais vertinimais, atominė elektrinė Lietuvoje veikti pradės 2015 m., pesimistai jos atidarymo datą nukelia net į 2020-uosius.
„Respublikai“ taip pat pavyko sužinoti, kad rusai derasi su Švedija dėl povandeninio kabelio, kuriuo iš Kaliningrado srities ir į ją galėtų tekėti elektros energija. Analogiškas Baltijos šalių projektas stringa, mat kabelį savo teritorijoje nori turėti ir Lietuva, ir Latvija. Tad švedams Kremliaus pasiūlymas gali pasirodyti ir patrauklesnis.
Be to, Kaliningrado atominę elektrinę planuojama sujungti ir su Lenkija. Taip rusai taip pat konkuruoja su Lietuvos ir Lenkijos elektros tilto projektu. Juolab kad infrastruktūra Lenkijos ir Kaliningrado tiltui beveik paruošta.
„Respublikos“ šaltinių duomenimis, pagrindinis būsimosios Kaliningrado atominės taikinys - Baltijos šalių rinka, kuri uždarius Ignalinos elektrinę 2010 m. susidurs su rimtomis tiekimo problemomis. Esą rusai planuoja elektrą Baltijos šalims tiekti pigiau nei būsimoji elektrinė Lietuvoje.
Apetitas tik sukels sąmyšį
Tuo tarpu Lietuva nutarė siekti, kad jai tektų 51 proc. naujos atominės elektrinės projekto vystymo bendrovės akcijų. Tai „Respublikai“ patvirtino premjeras Gediminas Kirkilas.
„Čia yra projekto vystymo bendrovė, projektas bus rengiamas 1-1,5 metų. Atominė elektrinė statoma Lietuvoje, ir visai logiška, kad Lietuva prisiima didžiausią dalį atsakomybės“, - argumentavo G.Kirkilas.
Pasiūlymas steigti projekto vystymo bendrovę, kurios kontrolinį akcijų paketą turėtų valdyti Lietuva, esą bus pateiktas jau kitą savaitę Barselonoje (Ispanija). Premjero žodžiais, tokius pasiūlymus projekto partneriams - latviams, estams ir lenkams - teiks nacionalinis investuotojas LEO LT. „Manau, kad tai visiškai logiškas Lietuvos pasiūlymas, bet derybos yra derybos“, - partnerių reakcijos nesiryžo prognozuoti Vyriausybės vadovas.
Neoficialiai kalbama, kad Lietuva norėtų valdyti ir 51 proc. pačios atominės elektrinės akcijų.
Tuo tarpu elektros tilto į Lenkiją projektą įgyvendinančios bendrovės „LitPol Link“ vadovas Vidmantas Jankauskas tokius premjero užmojus vertina skeptiškai. „Iš pat pradžių sakiau, kad dėl atominės statybos matau daugiau klausimų nei atsakymų. Tokie projektai neturėtų būti politiniai - įsivėlus politikams kyla tik problemų. Manau, kalbos (tarp partnerių - aut. past.) bus sunkios, kai jau dabar, kaip sakoma, dar nenušauto briedžio kailį dalijasi“, - „Respublikai“ sakė V.Jankauskas. Rusijos užmojų Kaliningrade „LitPol Link“ vadovas komentuoti nepanoro.
Šarūnas ČERNIAUSKAS
