Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
O kas cia blogai, ar Laisve nera pats didziausias dziaugsmas zmogui. Tai kodel paminklas uz jos kovotojus nepatinka. Galvokit ir jauskit sirdimi, ir viskas bus gerai.. Laukiam sutvarkytos aikstes. Ji bus gyva ir puiki.
Tikrai liūdnas Liūdno vaizdelis, jei jam Laisvė asocijuojasi su ašarų pakalne... Vakarų kanalizacija (kažkodėl Lietuvoje labai propaguojama) nemažai kam užpila smegenis ir pro jas nebesimato tikros Vakarų ir Lietuvos kultūros. Kiekvienas Vakarų miestas, ne tik sostinės, turi po RIMTĄ miesto aikštę, nes juose yra pakankamai ir rimtų žmonių. Bet jeigu komerciniai pinigai užpylė daugeliui akis, reikia tik pramogų, tik prekybos ir pigių apsvaigusių linksmybių, tai tegyvuoja liūdnoji ateitis...
Pilnai pritariu "Liudnas" idejai . Pastacius Lanzbergiui paminkla daug kam bus nepriimtina, Leninas irgi bus netinkamai paminetas, kartuves gal ir tiktu - priekaistas valdziai nuo tautos kuri nori laisves, tad gal piramide kaip siekis i nezinomybe tiktu. Tai bus kazkas naujo ir nesimbolizuos bausmes ar kancios simboliu ( kryziu ) kurie Lietuviams yra svetimi, taip zydai baude savo nusikaltelius .
Dieve, prasau tik paminklas kad normalus butu!!!! O ne dar vienas "ultra-modernus" girtas Gediminas-Cingischanas ar faktiskai ant grindinio sedintis bomzas Mindaugas!!!!
paklauskime ir miestiečių, ar reikia dar vienos ašarų pakalnės, ar reikia modernaus miesto tikros aikštės - su žole, kurią galima mindyti ir vaikams bėgioti, atsisėsti pavargusiems turistams (aplankius priešais esantį pastatą-muziejų), gal su fontanu, su visais modernaus miesto patogumais ir ir t.t.
Liūdnai garsėjantys Lukiškių aikštės sutvarkymo planai primena atkakliai spardomą futbolo kamuolį, kuris niekaip nelenda į vartus. Maždaug prieš dešimtį metų į tikslą bandė pataikyti Vilniaus miesto valdžia, skelbusi konkursus “Dėl Lukiškių aikštės renovacijos”, “Dėl laikinojo Lukiškių aikštės sutvarkymo”. Architektų pirštų pamiklinimas tuomet miesto valdžiai kainavo ne vieną dešimtį tūkstančių litų, tačiau rezultatas, kaip dažnai būna ir futbole – nulinis.
Vėliau ir Seimas du kartus bandė savo laimę. 1999 m. buvo priimtas nutarimas “Dėl valstybės sostinėje esančios Lukiškių aikštės funkcijų”, o 2000 m. buvo priimtas “Lukiškių aikštės įstatymas”, tačiau jį Prezidentas vetavo, nes jo nuomone, vienos iš Vilniaus aikščių tvarkymu turi rūpintis ne Seimas, o miesto valdžia.
Aišku, kad pačią idėją – sutvarkyti centrinę Vilniaus aikštę reikėjo ir vis dar reikia sveikinti. Stalininis ornamentinis aikštės vaizdas gražus tik pažiūrėjimui iš lėktuvo. Rengti didelius renginius čia nėra vietos, nes didžiausią aikštės dalį užima ne itin daili veja ir tokios pat kokybės tulpynas prie prospekto. Pavasariais ir šiaip šlapesnę dieną pažliungantys takai irgi atbaido praeivius. Vienu metu, gal prieš 8-9 metus aikštėje buvo pastatyta “Triumfo arka” – pasibaisėtina metalo konstrukcija, aptraukta skylėtu tinklu, tartum kiaura kojine. Apačioje, ten kur stovėjo Leninas, buvo galima išgerti alaus, stūgaujant rusiškoms melodijoms. Ši beprotiška išmonė kainavo dešimtis tūkstančių litų.
Kokie dabar siūlomi aikštės tvarkymo planai? Bene visuose tiražuojamuose projektuose siūloma Lukiškių aikštę paskirti asmenims, žuvusiems už Lietuvos laisvę, įrengiant nežinomo partizano kapą-memorialą. Įvairių autorių nuomone ši aikštė turėtų suvienyti visus nukankintus ir žuvusius dėl tėvynės laisvės, visų laikų, visų kartų pasipriešinimo okupacijoms dalyvius. Be to, siūloma susieti aikštę su okupacinių režimų represijomis ir laisvės kovų istorija, o pastatą Gedimino pr. 40 paversti okupacijų genocido ir laisvės kovų memorialiniu muziejumi. Aišku, pastatyti paminklą laisvės kovotojams. Jis turėtų priminti XVIII a. pabaigos – XIX a. sukilimus, Lenkijos okupaciją, kovą už laisvės atgavimą 1940-1988 metais, Sąjūdį ir Lietuvos nepriklausomybės atgavimą 1988-1991 metais. Ar ne per sunki užduotis vienai aikštei?
Galima teigti, kad valdžia pati save spendžia į griežtus memorialinius rėmus ir siekia paversti aikštę dar viena ašarų pakalne, kryžių kalneliu, egzekucijų atminimo bei paminklo aukoms vieta, žodžiu, pamaldžia šventykla po atviru dangumi. Toks memorialinis kompleksas pačiame miesto centre, intensyvaus automobilių ir pėsčiųjų judėjimo sankirtoje, švelniai tariant, būtų aiškus persistengimas. O dėl Laisvės paminklo, tai nugriovus gelžbetonio sarkofagą prie Seimo, ten galima būtų pastatyti puikų Laisvės paminklą (aplinka tam itin palanki). Tuomet atkristų ir Lukiškių memorializavimas. Bet kas ten tuomet galėtų iškilti?
Siūlyčiau naujovišką sprendinį, nusižiūrėtą nuo Europos ir pasaulio: baikime ideologizuoti miesto architektūrą ir prikelkime Lukiškes gyvenimui, o ne mirčiai, vilniečių šypsenoms, vaikų džiaugsmui. Įgyvendinkime europietišką projektą – aikštės požeminiame lygyje įrenkime visuomeninį kultūros, pramogų ir komercijos centrą su stikline piramide ar kupolu aikštės centre ir mažesniais aplinkui. Tokį projektą galėtų realizuoti ir privatus kapitalas. Atmetus visus politinius įtarinėjimus, siūlyčiau tokio projekto oponentams aplankyti kad ir Minsko Nepriklausomybės aikštėje pastatytą požeminį prekybos centrą “Stolica” su jos net keturių aukštų erdvėmis. Tai arčiausiai nuo Vilniaus esantis pavyzdys.
Žinoma, už tokį pasiūlymą (Minskas, Baltarusija!), jaučiu, būsiu apšauktas valstybės priešu. Tačiau prisimenu ir analogiškus Berlyno ar Paryžiaus, o drąsesniems siūlyčiau ir Maskvos pavyzdį.
Toks požeminis miestas taupytų miesto plotą, keltų susidomėjimą (“nusileiskime po žeme!”), pagaliau primintų kaip tik šioje aikštėje buvusius Kaziuko turgus. Taigi istoriškai būtų visiškai pateisintas. Viename iš požeminių aukštų tilptų ir atvažiavusių automobilių aikštelė, taigi jokio išorinio balasto toje aikštėje nebūtų.
Ženkime XXI amžiaus keliu. Toks naujausiųjų statybos technologijų ir įrangos Lukiškių aikštės statinys pakeltų dvasią ir suteiktų pasididžiavimą mūsų galiomis kur kas labiau nei kryžių kalneliai užpraeito amžiaus sukilimams atminti.
Vėliau ir Seimas du kartus bandė savo laimę. 1999 m. buvo priimtas nutarimas “Dėl valstybės sostinėje esančios Lukiškių aikštės funkcijų”, o 2000 m. buvo priimtas “Lukiškių aikštės įstatymas”, tačiau jį Prezidentas vetavo, nes jo nuomone, vienos iš Vilniaus aikščių tvarkymu turi rūpintis ne Seimas, o miesto valdžia.
Aišku, kad pačią idėją – sutvarkyti centrinę Vilniaus aikštę reikėjo ir vis dar reikia sveikinti. Stalininis ornamentinis aikštės vaizdas gražus tik pažiūrėjimui iš lėktuvo. Rengti didelius renginius čia nėra vietos, nes didžiausią aikštės dalį užima ne itin daili veja ir tokios pat kokybės tulpynas prie prospekto. Pavasariais ir šiaip šlapesnę dieną pažliungantys takai irgi atbaido praeivius. Vienu metu, gal prieš 8-9 metus aikštėje buvo pastatyta “Triumfo arka” – pasibaisėtina metalo konstrukcija, aptraukta skylėtu tinklu, tartum kiaura kojine. Apačioje, ten kur stovėjo Leninas, buvo galima išgerti alaus, stūgaujant rusiškoms melodijoms. Ši beprotiška išmonė kainavo dešimtis tūkstančių litų.
Kokie dabar siūlomi aikštės tvarkymo planai? Bene visuose tiražuojamuose projektuose siūloma Lukiškių aikštę paskirti asmenims, žuvusiems už Lietuvos laisvę, įrengiant nežinomo partizano kapą-memorialą. Įvairių autorių nuomone ši aikštė turėtų suvienyti visus nukankintus ir žuvusius dėl tėvynės laisvės, visų laikų, visų kartų pasipriešinimo okupacijoms dalyvius. Be to, siūloma susieti aikštę su okupacinių režimų represijomis ir laisvės kovų istorija, o pastatą Gedimino pr. 40 paversti okupacijų genocido ir laisvės kovų memorialiniu muziejumi. Aišku, pastatyti paminklą laisvės kovotojams. Jis turėtų priminti XVIII a. pabaigos – XIX a. sukilimus, Lenkijos okupaciją, kovą už laisvės atgavimą 1940-1988 metais, Sąjūdį ir Lietuvos nepriklausomybės atgavimą 1988-1991 metais. Ar ne per sunki užduotis vienai aikštei?
Galima teigti, kad valdžia pati save spendžia į griežtus memorialinius rėmus ir siekia paversti aikštę dar viena ašarų pakalne, kryžių kalneliu, egzekucijų atminimo bei paminklo aukoms vieta, žodžiu, pamaldžia šventykla po atviru dangumi. Toks memorialinis kompleksas pačiame miesto centre, intensyvaus automobilių ir pėsčiųjų judėjimo sankirtoje, švelniai tariant, būtų aiškus persistengimas. O dėl Laisvės paminklo, tai nugriovus gelžbetonio sarkofagą prie Seimo, ten galima būtų pastatyti puikų Laisvės paminklą (aplinka tam itin palanki). Tuomet atkristų ir Lukiškių memorializavimas. Bet kas ten tuomet galėtų iškilti?
Siūlyčiau naujovišką sprendinį, nusižiūrėtą nuo Europos ir pasaulio: baikime ideologizuoti miesto architektūrą ir prikelkime Lukiškes gyvenimui, o ne mirčiai, vilniečių šypsenoms, vaikų džiaugsmui. Įgyvendinkime europietišką projektą – aikštės požeminiame lygyje įrenkime visuomeninį kultūros, pramogų ir komercijos centrą su stikline piramide ar kupolu aikštės centre ir mažesniais aplinkui. Tokį projektą galėtų realizuoti ir privatus kapitalas. Atmetus visus politinius įtarinėjimus, siūlyčiau tokio projekto oponentams aplankyti kad ir Minsko Nepriklausomybės aikštėje pastatytą požeminį prekybos centrą “Stolica” su jos net keturių aukštų erdvėmis. Tai arčiausiai nuo Vilniaus esantis pavyzdys.
Žinoma, už tokį pasiūlymą (Minskas, Baltarusija!), jaučiu, būsiu apšauktas valstybės priešu. Tačiau prisimenu ir analogiškus Berlyno ar Paryžiaus, o drąsesniems siūlyčiau ir Maskvos pavyzdį.
Toks požeminis miestas taupytų miesto plotą, keltų susidomėjimą (“nusileiskime po žeme!”), pagaliau primintų kaip tik šioje aikštėje buvusius Kaziuko turgus. Taigi istoriškai būtų visiškai pateisintas. Viename iš požeminių aukštų tilptų ir atvažiavusių automobilių aikštelė, taigi jokio išorinio balasto toje aikštėje nebūtų.
Ženkime XXI amžiaus keliu. Toks naujausiųjų statybos technologijų ir įrangos Lukiškių aikštės statinys pakeltų dvasią ir suteiktų pasididžiavimą mūsų galiomis kur kas labiau nei kryžių kalneliai užpraeito amžiaus sukilimams atminti.
dziugu girdeti kuo daugiau reikia tokio pobudzio paminklu lietuvos patriotams
Ištaisykite grubia korekturos klaida - 1983. Kas nedirba, tas neklysta, bet tokiu klaidu tikrai vertetu vengti. O ir visa zinutes turinys - labai primityvus.
Lukiškių aikštėje buvo pastatytos kartuvės, kuriose buvo nužudyti 1983 ?????? metų sukilimo vadai
Atnaujintoje Lukiškių aikštėje – skulptūra kovotojams už nepriklausomybę