Aplinkos ministerija, vos prie jos vairo sėdus Valentinui Mazuroniui, ėmėsi skambios retorikos atliekų tvarkymo sektoriaus adresu. Gyventojai vis gąsdinami didėsiančia rinkliava, o tarp atliekų tvarkytojų, panašu, keliama tik sumaištis. Nors ministras neseniai kreipėsi į teisėsaugos institucijas su prašymu pradėti tyrimą dėl trukdžių kurti šalies atliekų tvarkymo sistemą, tačiau tos pačios ministerijos veiksmai atliekų tvarkytojams nesuteikia jokio aiškumo dėl ateities.
Kreipėsi dėl tyrimo
Dėl grėsmingų trukdžių šalies atliekų tvarkymo sistemai kurti, ketvirtadienį Aplinkos ministras kreipėsi į šalies Generalinį prokurorą, Valstybės saugumo departamento ir Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovus ir paprašė skubiai pradėti tyrimą. Susiklosčiusi padėtis, pasak ministro, – galimų baudžiamųjų veikų ir korupcinių veiksmų išdava. Ji pavojinga pačiai valstybei, nes sudarant prielaidas privačių interesų grupėms į savo rankas perimti visą šalies atliekų tvarkymo sistemą, klibinami ir ekonominiai valstybės pamatai, rašoma ministerijos pranešime.
Privatizavus šią sistemą, pirmiausia nukentėtų visi Lietuvos gyventojai – dėl išaugusių didžiulių mokesčių už tvarkomas atliekas. Įtempta padėtis šalies atliekų tvarkymo sistemos veikloje susidarė įsisavinant 450 milijonų litų ES paramos lėšų biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo infrastruktūrai sukurti. Ši parama buvo skirta prieš trejus metus, bet ligi šiol iš savivaldybių įsteigtų dešimties regioninių atliekų tvarkymo centrų, aštuoniems niekaip nepavyksta išjudinti proceso dėl sunkiai suprantamų priežasčių.
Taikosi privatininkai
Dienraštis „Šiaulių naujienos“ jau ne kartą rašė apie Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro (ŠRATC) stringančius planus įrengti atliekų tvarkymo liniją bei AB „Specializuotas transportas“ pastangas perimti šios linijos įrengimą. Jeigu privačiai bendrovei pavyktų tai padaryti, jos rankose būtų ne tik atliekų surinkimas bei išvežimas, bet ir išrūšiavimas. Akivaizdu, kad privatininkai visuomeniniais pagrindais nedirbs ir bus linkę siekti maksimalaus pelno, todėl kyla pagrįsti įtarimai, kad tai stipriai atsilieps gyventojų mokamai rinkliavai, to neslepia ir ministerija.
To net nelabai pavyko nuslėpti ir AB „Specializuotas transportas“ vadovui Rolandui Staniui, kai prieš kelias savaites Šiaulių rajono savivaldybėje vyko jų planuojamo projekto poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos pristatymas. R. Stanio žodžiais tariant, rinkliavos kaina per keletą metų padidėjo, todėl turėtų didėti ir dabar, o kadangi ŠRATC nėra pajėgus įgyvendinti projekto, jį įgyvendinti galėtų privati bendrovė. Vis dėlto yra vienas „bet“ - ŠRATC yra viešoji įstaiga, kurią kontroliuoja Šiaulių regiono savivaldybės, todėl išlieka ir galimybė reguliuoti rinkliavos kainą.
Kelia sumaištį
Kad ministerija kelia daugiau sumaišties nei įveda aiškumo, rodo į viešumą išleidžiami pranešimai spaudai, kuriuose cituojami ministro V. Mazuronio arba viceministro Algimanto Petkaus pasisakymai. Be jau prieš tai minėto ministro kreipimosi į teisėsaugos institucijas, prieš kelias savaites buvo išplatintas pranešimas, kuriame A. Petkus išsako ministerijos abejones dėl ŠRATC pajėgumo įgyvendinti atliekų perdirbimo linijos įrengimo projektą. Beje, dar šių metų pavasarį ŠRATC valdytojos – Šiaulių regiono savivaldybės – susitikime su viceministru išgirdo ultimatumą įgyvendinti projektą kaip numatyta ir nemažinant projekto apimčių, už avansu pervestas ir bankrutavusiame „Snoro“ banke įstrigusias ES lėšas – iš viso 13 milijonų litų.
Tačiau čia ir prasideda įdomumas – ilgą laiką niekaip nesugebama susitarti, kas yra atsakingas už „įšalusias“ lėšas ir kas turėtų imtis veiksmų lėšas atgauti. Pinigus skyrė Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA), kuri yra pavaldi Aplinkos ministerijai. Tiek agentūra, tiek ŠRATC nuolat kratosi atsakomybės, kam priklauso tie trylika milijonų, o ministerija tik stovi nuošalyje kaip prievaizdas ir tik ragina regiono savivaldybes kuo greičiau apsispręsti dėl projekto ateities. „Ministerija turi būti taip pat suinteresuota, nes trylikos milijonų litų avansą į banką „Snoras“ pervedė jos kuruojama Aplinkos projektų valdymo agentūra. Tačiau, kaip matome, ministerija to nenori pripažinti“, - pavasarį po susitikimo su viceministru teigė Pakruojo rajono merė Asta Jasiūnienė.
Mindaugas LAURINAITIS
