Tiek investicijų valdymo įmonės, tiek ir Vertybinių popierių komisija (VPK) sutaria, kad Vyriausybės sprendimas antrą kartą mažinti "Sodros" atskaitymus į privačius pensijų fondus labiausiai nuskriaudžia dabar dirbančią kartą. Tačiau VPK akcentuoja, kad dabar ašaras liejantys pensijų fondų valdytojai dar turi galimybių pasispausti, o ir pati sistema dar yra tobulintina.
Vakar Investicijų valdymo įmonių asociacija išplatino pranešimą, kuriame piktinamasi valdžios sprendimu dar kartą - nuo 3 iki 2 proc. iki 2011-ųjų mažinti įmokas į privačius pensijų fondus.
"Tai pinigų paėmimas valstybės reikmėms iš žmonių, kuriems jie teisėtai priklauso. Po to, kai iš kiekvieno būsimojo pensininko Vyriausybė paima nuo kelių iki keliolikos tūkstančių litų, šalyje bus sunku vykdyti bet kokias reformas, nes žmonės turės realų pagrindą netikėti gerais valstybės ketinimais", - cituojamas Investicijų valdymo įmonių asociacijos prezidentas Saulius Racevičius.
Pranešime pateikiami apskaičiavimai, kad 844 mln. litų, kurių Vyriausybė nebeperves fondams, net ir taikant atsargų investavimą esant 7 proc. metiniam pelningumui per 10 metų būsimų pensininkų sąskaitose padvigubėtų iki 1,6 mlrd. litų, po 20 metų išaugtų iki 3,3 mlrd. litų, po 30 metų - iki 6,4 mlrd. litų, o po 40 metų - net iki 12,6 mlrd. litų. Prognozuojama, kad dėl šių praradimų būsimųjų pensininkų papildomai kaupiama pensija sumažės apie 17-20 proc.
Tuo metu VPK pirmininkė Vilija Nausėdaitė sako, kad minimi skaičiavimai padaryti neišskaičiuojant fondų imamų mokesčių.
"Tikslingiau yra skaičiuoti, kaip Vyriausybės sprendimas paveiks atskirą pensijų fondų dalyvį. Pavyzdžiui, gyventojas, gaunantis vidutinį darbo užmokestį - 2 319 litų - ir 30 metų kaupiantis pensiją privačiame fonde, kurio ilgalaikė metinė investicijų grąža siektų 7 procentus, dvejus metus sumažinus "Sodros" įmoką iš viso netektų 10,3 tūkstančio litų. Jo pensija sumažėtų apie 6 procentus, kaupiant 40 metų - 18,5 tūkstančio litų, o pensija sumažėtų apie 5 procentus", - sakė VPK pirmininkė.
Ji mano, kad pensijų fondų įvaizdį pablogino ir valdžiai rankas atrišo ne tik dėl pasaulinės krizės labai suprastėję jų investavimo rezultatai, bet ir patys fondų valdytojai masinio "susispaudimo" laikotarpiu vangiai mažindami savo imamus mokesčius.
"Pasaulio banko ekspertų analizė parodė, kad Lietuvos II pakopos pensijų fondų rezultatai regiono kontekste nėra išskirtiniai, jie nuo krizės nukentėjo panašiai. Kita vertus, nuo fondų gyvavimo pradžios būta metų, kai tam tikrų fondų vieneto vertės pokytis siekė ir 10, ir beveik 30 procentų", - teigė V. Nausėdaitė.
VPK duomenimis, per pirmąjį šių metų ketvirtį 20 iš 28 pensijų fondų vieneto vertės pokytis buvo teigiamas. Tuo tarpu per 2008 m. teigiamą rezultatą pasiekė 10 fondų, kurių absoliuti dauguma - konservatyvaus investavimo. Visi kiti fiksavo neigiamus rezultatus - nuo -2,6 iki -68 proc.
"Nepaisant visų aplinkybių, Vyriausybė dabartines "Sodros" problemas iškelia aukščiau būsimųjų pensininkų interesų. Neigiamas pervedimų pensijų fondams mažinimo pasekmes pajus dabar dirbanti karta. Jiems mažėja galimybės kaupti pensiją ateičiai. Dar blogiau - tai sugriautų pasitikėjimą visa sistema. Jei įmoka buvo mažinama nuo 5,5 iki 3 procentų, o po to dar iki 2, tai kas laukia ateityje?" - sako VPK vadovė.
Ji primena praėjusią savaitę Lietuvoje viešėjusio Pasaulio banko atstovo Heinzo P. Rudolpho žodžius, kad net visiškas II pakopos pensijų fondų nacionalizavimas nei demografinės padėties, nei ilgalaikių "Sodros" biudžeto problemų neišspręs, o dabartinė dirbančiųjų karta gali būti nubausta du kartus. Dabar mažinamos jų galimybės sutaupyti, o ateityje dėl demografinių tendencijų gali būti mažinamos ir jų bazinės pensijos, gaunamos iš "Sodros".
"Kita vertus, ir mes dabartinėje II pakopos sistemoje matome trūkumų - vietos kur tobulėti tikrai yra. Sistema dalyviams turi būti pigesnė, efektyvesnė, joje turi būti daugiau konkurencijos. Šia linkme mes ir inicijuojame sistemos pakeitimus", - sakė V. Nausėdaitė.
Martynas Vainorius
