Asta Pakštaitė-Marcinkienė. Kaip augantys reikalavimai baterijoms atsilieps vartotojams

Nešiojamosios baterijos ir akumuliatoriai yra mūsų kasdienio gyvenimo dalis – jos montuojamos mobiliuose telefonuose, kompiuteriuose, nuotolinio televizijos valdymo pultuose, virtuvės prietaisuose ar žaisluose. Europos Sąjungai (ES) pereinant prie žaliosios ekonomikos, Europos Komisija (EK) pasiūlė pusantro karto padidinti naudotų baterijų surinkimo užduotis. Kaip augantys reikalavimai baterijoms atsilieps vartotojams?

EK teigimu, ES rinkai tiekiamos baterijos turėtų tapti tvarios ir saugios per visą jų gyvavimo ciklą. Tai reiškia, kad baterijų gamyba turėtų kuo mažesnį poveikį aplinkai, gamyboje būtų naudojamos medžiagos, gautos visapusiškai gerbiant žmogaus teises ir laikantis socialinių bei ekologinių standartų. Reikės perdirbti dar daugiau netinkamų naudojimui baterijų ir akumuliatorių, o vertingas medžiagas vėl grąžinti ekonomikai.

Pagal šiuo metu galiojančią ES Baterijų direktyvą nešiojamosioms baterijoms ir akumuliatoriams galioja 45 proc. surinkimo užduotis nuo viso atskirai vidaus rinkai patiekto kiekio. Lietuva, kaip ir dauguma kitų Bendrijos narių, sėkmingai vykdo šią užduotį. Visgi, EK nuomone, dar 2006 metais priimta direktyva yra nebeaktuali, o aplinkosaugos problemoms spręsti reikia naujų užmojų. EK siūlymu tam, kad daugiau būtų baterijų surenkama ir perdirbama, o ekonomika neprarastų namuose naudojamų baterijų medžiagų, baterijų surinkimo rodiklis 2025 metais turėtų padidėti iki 65 proc., o 2030-aisiais – iki 70 proc., arba pusantro karto.

Augantys reikalavimai baterijoms, įskaitant ir elektromobilių, neturėtų stebinti. 2030 metais baterijų paklausa pasaulyje turėtų padidėti 14 kartų, ypač dėl perėjimo prie elektromobilių, o ES galėtų atitekti 17 proc. pasaulinės paklausos. Eksponentiškai didėjanti baterijų paklausa atitinkamai augins žaliavų, visų pirma kobalto, ličio, nikelio ir mangano paklausą, o tai turės didelį poveikį aplinkai. Dėl augančio vartojimo kaupsis dar didesnis baterijų atliekų kiekis. Skaičiuojama, kad 2020–2040 metais perdirbti parengtų ličio baterijų skaičius padidės 700 kartų.

Kol kas ES ekonomika iš esmės yra linijinio pobūdžio, nes tik 12 proc. antrinių medžiagų ir žaliavų grąžinamos į ekonomiką. Be to, vartotojams sudėtinga rinktis tvarius ir aplinkai draugiškus gaminius, daugelis gaminių greitai sugenda, jų negalima pataisyti ir pakartotinai panaudoti bei perdirbti. Tikimasi, kad didesnės užduotys, tvaresni gaminiai ir jų poveikio aplinkai mažinimas bei didesnis antrinio perdirbimo efektyvumas pakeis esamą padėtį. Norint to pasiekti, teks orientuotis į atsakingą žaliavų tiekimą, skatinti jas naudoti saikingai ir veiksmingai. Ši įvairių veiksmų grandinė leistų tikėtis mažesnio per visą baterijų gyvavimo ciklą išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, mažesnės rizikos žmonių sveikatai ir aplinkos kokybei.

REKLAMA

Stengtis kuo daugiau surinkti ir perdirbti tikrai yra dėl ko. Juk kasmet į ES patenka 160 000 tonų baterijų, montuojamų mobiliuose telefonuose, kompiuteriuose, nuotolinio televizijos valdymo pultuose, virtuvės prietaisuose, žaisluose ir kituose renginiuose arba parduodamų atskirai. Be šių baterijų, kasmet į rinką išleidžiama maždaug 800 000 tonų automobilių baterijų ir 190 000 tonų pramoninių baterijų. EK siekia, kad pramoninės, automobilių arba elektra varomų transporto priemonių baterijos turėtų būti surenkamos ir perdirbtos visos bei pasiektas aukštas vertingų medžiagų, kaip kobalto, ličio, nikelio ir švino, išgavimo lygis. Gamtos ištekliai senka, todėl antrinės žaliavos užima vis svarbesnę vietą įgyvendinant žiedinės ekonomikos principus.

Įtaka vartotojams 

Siūlymas griežtinti įsipareigojimus dėl atskiro baterijų atliekų surinkimo, be abejo, turės įtakos ir vartotojams, ir verslui (gamintojams ir importuotojams). Palaipsniui augančios surinkimo užduotys iškels dar didesnių iššūkių ir  daugiau atsakomybės: reikės plėsti atliekų surinkimo tinklą, t. y. steigti daugiau senų baterijų priėmimo vietų, vykdyti dar didesnę visuomenės švietimo ir informavimo sklaidą. Atliekų tvarkytojai turės tobulinti logistiką, aptarnauti ir surinkti senus gaminius greičiau ir operatyviau.

Itin svarbus vaidmuo teks ir baterijų naudotojams, nes būtent nuo jų priklausys, ar naudotos baterijos pateks pas atliekų tvarkytojus, o ne į buitinių atliekų srautą. Tam būtinas atsakingas požiūris ir tinkamas atliekų rūšiavimas.

Didėjančios baterijų surinkimo užduotys, tikėtina, padidins šių gaminių kainas vartotojams. O baterijas vidaus rinkai tiekiantys gamintojai ir importuotojai galimai patirs didesnes išlaidas finansuojant šių gaminių atliekų surinkimą, tvarkymą ir visuomenės švietimą. Mokestis už aplinkos teršimą gaminių atliekomis (mokestis taikomas neįmontuotoms baterijoms, t. y., galvaniniams elementams, ir akumuliatoriams) dar labiau kils. Kokie bus baterijų surinkimo, transportavimo ir perdirbimo kaštai, priklausys nuo sąlygų rinkoje.

REKLAMA

Kadangi baterijos ir akumuliatoriai yra kasdienio mūsų gyvenimo dalis, teks pasiraitoti rankoves visiems rinkos dalyviams – gamintojams, importuotojams, vartotojams, atliekų tvarkytojams. Ir tam ruoštis reikia jau šiandien.

Komentaro autorė Gamintojų ir importuotojų asociacijos, Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos vadovė Asta Pakštaitė-Marcinkienė.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų