Apie tai „Žinių radijo“ laidoje diskutuoja gydytojas psichiatras Martynas Marcinkevičius.
Kaip keitėsi per 35 metus mūsų tautos psichinė sveikata? Ar galima tokį vertinimą turėti?
M. Marcinkevičius: Labai geras klausimas, tiktai jisai yra labai platus. [...] Visų pirma, mes galim kalbėt apie dabartinę visą sveikatą: kas yra čia ir dabar, visos tautos. Tada mes galim skaidyti į vyresnę kartą, jaunesnę kartą. Ir dar jūs uždavėt klausimą apie visą istoriją, kaip mes keitėmės?
[...] Jeigu kalbant apie visos tautos sveikatą, tai be abejo, deja, turime pripažint, kad bendrai, lyginant su kitom šalim, tai mūsų dvasinė sveikata lietuvių visada buvo pakankamai bloga. Ir alkoholizmo, ir savižudybių rodikliai, visada buvo pakankamai blogi. Bet tai nereiškia, kad kas tinka bendrai, tai tinka ir visiems. Kitas priešingas rodiklis, neseniai buvo apklausa, kad mūsų jaunimas yra pats laimingiausias, nors tai nereiškia, kad jų dvasinė sveikata yra labai gera, nes laimė yra būsena, o dvasinė sveikata turi daugiau dalykų.
O čia koreliacijos nėra jokios?
M. Marcinkevičius: Yra, be abejo, koreliacija, bet nereiškia, kad laimingas žmogus visada puikiai miega, kad jis nejaučia nerimo ir panašių dalykų. Jaunimas mūsų yra laimingesnis. Jo dvasinė sveikata yra geresnė, bet jie turi savų daug problemų.
O jeigu jau kalbant apie istoriją, [...] be abejo, ir sovietinė trauma, ir tas virsmas – ištisa karta buvo, kuriai gyvenimas buvo sugriautas. Yra ta auksinė frazė, kad ten kolūkius sugriovė, bet taip – griuvo kolūkiai, griuvo gamyklos, griuvo mokslinių tyrimų institutai ir žmonėm reikėjo persiorientuoti.
Kai mes kalbam apie tą bendrą nerimo jausmą, apie grėsmes ir taip toliau, nėra gi išreikšta turbūt kažkokiais tai veiksmais, kai žmogus į tą grėsmę kažkaip reaguoja, pavyzdžiui, eina ir kirviu mosuoja. Jis tyliai kenčia tą būseną, [...] skaito žinias kiekvieną dieną tikisi, laukia, žiūri, ką tas Trumpas nuveiks su tuo Putinu. [...] Tas psichikai, apskritai, tautos – į kai tai gali pavirsti paskui?
M. Marcinkevičius: Kada yra grėsmė ir tu gali su ja tvarkytis, yra žymiai lengviau. O kada tu suvoki, kad nors tu nesi visiškai bejėgis, bet negali ne tik, kad vienas, bet net viena Lietuva nepajėgi apsiginti. Net jeigu mes visi paimtume ginklus ir pusę biudžeto skirtume nusipirkti tankus ir lėktuvus, vis tiek mes esame per maža šalis, kad apsigintume. Vadinasi, kada yra grėsmė ir tu suvoki, kad tu jos pilnai negali suvaldyt, jinai pastoviai tave tam tikra prasme graužia iš vidaus ir daugiausia tai duoda mums nerimo sutrikimus, miego sutrikimus. Galų gale netgi gali provokuoti ir tą pačią depresiją. Nes kada tu gyveni visiškai saugiai, tai to gyvenimo džiaugsmo tikrai daugiau. O jeigu tu visą laiką galvoji, kad gal čia reikės vaikus išvežt arba mamos galvoja, kad gal čia vyras ar sūnus turės tuoj stoti prie ginklų ir neaišku, kuo tas baigsis...
Blogiau už pandemiją šitas karas paveikė mūsų smegenis?
M. Marcinkevičius: Turbūt pandemija paveikė labiau, bet buvo aišku, kad ji kažkada baigsis. Čia yra du aspektai grėsmės. Gali būt labai stipri grėsmė, tiesiog kai tave užpuolė [...] gatvėje, namuose. Ar tu patekai į kažkokią avariją. Tai yra labai didžiulė, bet trumpalaikė grėsmė. COVID-19 buvo toksai galbūt labai netikėtas, labai didelis, bet visi suprato – buvo daug infekcijų pasaulyje. Ir marai, ir viskas – vis tiek tas praeis. Matymas suvokimo, kad ta grėsmė išsispręs, labai smarkiai padėjo per COVID-19.
Ar šiandien manipuliuoti žmogaus psichika pasidarė lengviau?
M. Marcinkevičius: Aš tiktai noriu šitoje vietoj apibrėžti, kad ideologija ir psichikos sveikata – tai nėra tapatūs dalykai. Ir, pavyzdžiui, Getės Faustas prisistato, kai jo klausia: kas tu? Sako, – aš dalelė tos jėgos, kuri visiems, be atvangos, darydamas vien gerą, blogo linki. Tai mes, kai kalbam apie psichikos sveikatą, tai ideologija, dažnai sakydama, kad: „Aš tau linkiu gero“, tai dažniausiai psichikos sveikatai daro blogą.
[...] Dabartinė ideologija, ypač kuri paveikus jaunus žmones, ji, deja, kilusi iš Vakarų, iš Amerikos. Tai yra, ta prasme, kad vertybė, pirmiausia, yra materialūs dalykai. Kad darbas nėra vertybė, nes taigi yra kriptovaliutos. Dabar gi visiems teigiama: „Tu ką, durnas ten kažką dirbt? Taigi va – nusipirkai kriptovaliutą ir sėdi“.
Ir dar vienas dalykas, kuris galbūt nėra visiškai savaime ideologinis, bet nepaprastai stiprus ideologinis įrankis, kuriuo manipuliuojama šiuo metu jaunimu taip, kaip nori. Geriau negu sovietmečio laikraščiai ir televizorius – tai yra socialiniai tinklai. Apie socialinių tinklų neigiamą poveikį psichikos sveikatai jau turbūt psichiatrai ir mokslininkai ne savo balsu rėkia kokie jau keleri metai. Ir, kaip žinom, jau netgi Australija uždraudžia jaunimui socialinius tinklus, nes tai yra blogiau negu narkotikai. Nes tai yra, visų pirma, vienišumas, tai yra visiškas bukinimas ir svarbiausia, kad tai yra absoliutus manipuliavimas – ką nori per socialinius tinklus jaunimui gali įteikti.
Kaip sakyt, tarybiniais laikais, jeigu mes atsispiriame nuo jų, buvo tik televizorius su dviem programom: Maskva ir Vilnius ir pora ar trys laikraščiai. [...] Bet galiu pasakyti, kad mūsų tėvai, bent jau Lietuvoje, tikrai tais laikraščiais ir televizoriais tikėjo žymiai mažiau negu dabar jaunimas tiki socialiniais tinklais.
Visą „Žinių radijo“ laidą galite klausyti čia:
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
