tamsta nei kiek nepadarei išvadų ,nuo pat Sąjūdžio laikų ir nepamatuoto ,rusiško ruporo, Pakso gynimo.Tai pagal tamstą ,jeigu valstybė turi stuburą ir nesilanksto didesnėm ir suinteresuotom ,ar dėl naftos ,ar dėl dujų valstybėms,tai reiškia matuojasi juokdario kepurę.O man atrodo,kad tamstai ta kepurė daugiau tinka ,nes matyt nuo gerų komjaunimo laikų ,pripratęs lankstytis tai ,apie save galvojančiai ,kad labai jau "deržava",valstybei.Nors ta "deržava",baigsis ,kartu su dujom ir nafta, o alkana kariuomenė bus pavojingesnė pačiai jos kūrėjai.Kas gerai susigaudo tarp eilučių ,tai aiškiai matosi kokia spalva tamystai labiau prie širdies,nors ir kaip tą neigtumėt ,bet prisimenant tamstos nuomonę Sąjūdžio laikais,tai aišku ir apie dabartinę orientaciją pagal spalvas ir politinę orientaciją

Jūsų komentarus visuomet perskaitau įdėmiai, niekada nebūna paviršutiniški. Ačiū už nuolatinį dėmesį. Tačiau Jūsų perspektyvoje pastebiu vieną dėsningumą: matyti Lietuvą kaip didelio, globalinio sąmokslo auką, kurios likimas yra kažkieno apspręstas iš anksto, o mūsų pačių pastangos esančios bergždžios, beprasmės, nes jėgos – labai nelygios. Man toks požiūris svetimas. Aš nenoriu paneigti iššūkių, kurie kyla Lietuvai dėl globalizacijos, tačiau manyti, kad visas „apspręsta“ už mus, mano giliu įsitikinimu, yra labai neteisinga. Savo linkimą kuriame mes patys, ir būtent, - priiminėdami sprendimus. Pabandykite užduoti sau klausimą: kodėl tokių mažų šalių, kaip Danija, Airija, Suomija, Estija, Norvegija, žmonės gali savo šalyse jaustis gerai, arba bent jau žymiai geriau nei Lietuvoje (turiu galvoje socialinę jų savijautą pagal Eurobarometro apklausas), o Lietuvoje – ne? Ar tie neįvardinami „sąmokslininkai“ tik Lietuvą vieną yra nusižiūrėję, kad tik mūsų žmonės yra prislėgti tokio fatalizmo ir bejėgiškumo? Mano įsitikinimu, priežastys yra mūsų pačių priimamų sprendimų kokybė. Palygininkime mano minėtų šalių korupcijos indeksus su Lietuvos, taip pat kitus parametrus. Kai kas bus aiškiau. Žinoma, priežasčių yra ir daugiau, bet jos visų pirma Lietuvoje, ne užsienyje. Kad ir paskutinė mūsų „manifestacija“ ES viršūnių susitikime. Kiekvienas dvaras turi savo juokdarį. Jeigu mes patys savanoriškai ieškome „juokdario kepurės“, argi gali mums kas nors tai drausti?

Įdomu ,pagal ką matosi ,kad aš galėjau priklausyti ,mano paminėtai trečiąjai bangai,kaip rašo su gramatinėm klaidom ,vienas komentatorius.Kažkaip,ilgai aš užtrukau toj trečioj bangoj ,nes mano mintys nei kiek nepasikeitę ,nors ir praėjo daug metų nuo tos dienos ,kai mes pilni įdėjų ,atėjom į Sąjūdį,tikrai be naudos sau ,tai gali patvirtinti bet kas iš to meto sąjūdininkų .O kodėl nenorima padiskutuoti ,o iš karto nepamatuotai mėtomąsi kaltinimais ?Pasakykit,kur aš neteisus...

Autorius analizuoja savo komentaruose "nacionalinės šaškių kompozicijos taisykles", nukreipdamas dėmesį nuo pasaulyje vykstančio "šachmatų simultano".Ne tas "žaidimas".

"hiperaktyvi užsienio politika" - puikus terminas. Jau kuris laikas galvojau, kaip tai pavadinti :)

Gal ją tokią, su paaukštintais reikalavimais (sau) ir "nuline tolerancija", kaip mėgsta sakyti būsimasis premjeras (visiems valstybės pamatus griaunantiems reiškiniams), laikas pamėginti viduje?

Kodėl ne. Lyderis lydintis savo pulkus. Autoriteto trūksta, bet jo galima pasisikolinti. Pavyzdžiui, iš autoriaus. Norėjau pasakyti iš Sąjūdžio.

Dėkoju, gerbiamieji, ir už kritišką žodį: vis dėlto skyrėte laiko, perskaitėte, jautėte pareigą pareikšti nuomonę. O tai reikalauja laiko, pastangų. Dėl to kiekvienam pareiškusiam nuomonę tariu ačiū. Kitas reikalas, kad visuomet įdomiau ir abipusiai naudingiau, kai reiškiamos nuomonės grindžiamos argumentais, faktais (kurie galbūt man nežinomi, o jums žinomi), kritikuojami konkretūs mano teiginiai, jeigu jie prasilenkia su gyvenimo tikrove. Tokios kritikos nepastebėjau. Ką reiškia „Valiušaitis stovi po medžiu“? Ar aš stoviu po medžiu? Manau, kad atlieku savo profesinę ir pilietinę pareigą – reguliariai rašau komentarus ir straipsnius spaudai. Darau tai, manau, tam tikru laipsniu sugebu. Ir tai, beje, darau daugiau negu 20 metų. Mano straipsniai, tarp kitko, rašyti ir sausio 13, ir sausio 14, ir rugpjūčio 21 (1991, tai lengva patikrinti), „po medžiu“ nestovėjau nė tada, juo labiau nestoviu dabar – ar buvo LDDP, ar konservatorius, ar kitos valdžios. Neturiu pagrindo išsižadėti nei vieno savo straipsnio, dėl kurio šiandien man būtų gėda. „Plokštelės keisti“ irgi neteko – visada sakiau ką galvojau, niekam nepataikaudamas. Tai nereiškia, kad viskas, ką parašau, yra „tobula“. Leisiu tik sau pastebėti, kad išlaikyti nuolatinę rašymo „kondiciją“ irgi nėra jau taip lengva: dažnai pritrūksta laiko, „įkvėpimo“, o neretai – paprasčiausiai net ir miego. Nesureikšminu savo tekstų – viso labo tai tik vieno žmogaus patirtis ir galvojimas. Neabejoju, kad tarp mano kritikų yra daug išmintingų ir gabių žmonių, galbūt už manė daug labiau patyrusių, kur kas įžvalgesnių, gebančių išreiškti mintis geriau už mane. Jokios problemos – neabejoju, kad Balsas.lt įdės ir kitą nuomonę. Jie tokie drąsūs, jie „nestovi po medžiu“, tik jie nesiryžta parodyti savo vardo. O juk būtų įdomu, gal mes pažįstami nuo Sąjūdžio laikų?

Atsiprasau, kalbejau apie Viktora, o ne apie Andriu.

Ar kas gali pasakyti, ka norejo pasakyti 2008.11.10 dviem pasiskardenimais komentatorius Andrius? Mano nuomone, jis demonstruoja savo "isminti" pats sau priestaraujanciais teigimais ir nelogiskumais. Jis sako Sajudziui priklauses nuo pat pradzios. Nenustebciau, jei jis priklause savo paties aptartai treciajai bangai.

Sąjūdis nėra vieta, todėl negalite būti sąjūdiete (Plg. Pasvalys - pasvaliete), o tiktai sąjūdininke. Gerbkime savo kalbą.