Plačiau apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja VU profesorius Teodoras Medaiskis ir socialinių ir ekonomikos mokslų daktaras Boguslavas Gruževskis.
Ar reikės ilginti pensinio amžiaus laiką?
Ar ateityje jį reikės ilginti? Kas mūsų laukia? Visuomenė senėja, dirbančių žmonių mažėja, pensininkų daugėja. Kokia situacija ir kaip jūs ją matytumėte?
T. Medaiskis: Dabar labai sunku numatyti, kur mes judėsime ateityje. Yra labai progresyvių tendencijų – dirbtinis intelektas, aukštesnės technologijos. Gali būti, kad kur kas mažesnė dirbančioji karta sugebės užtikrinti gerovę ir sau, ir vyresnei kartai, todėl pensinį amžių gal reikėtų ne tik nedidinti, bet net ir mažinti.
Tai yra optimistinis scenarijus. Turime tikėtis geriausio, bet būti pasiruošę blogesniam. O blogesnis scenarijus reikštų, kad galbūt reikėtų dirbti šiek tiek ilgiau. Jeigu toks sprendimas būtų priimtas, jis turėtų įsigalioti ne iš karto. Negalima pasakyti: va, nuo kitų metų.
Kiek užtrukome, gal 30 metų, didindami pensinį amžių nuo to, kurį paveldėjome iš tarybinių laikų, iki dabartinio? Galima būtų numatyti tokį laipsnišką didinimą, apie jį paskelbus iš anksto, gal net penkerius metus prieš įsigaliojimą, ir didinti labai lėtai – po keletą mėnesių per metus.
Bet dar kartą sakau: jeigu viskas būtų pakankamai gerai, nebūtų globalinių katastrofų, karų ir panašiai, jeigu galėtume normaliai vystytis, išnaudodami dabar atsirandančias technologines galimybes, gali būti, kad pensinį amžių reikės ne tik nedidinti, bet ir mažinti, nes nereikės tiek žmonių darbo rinkoje.
Bet tai yra optimistinis scenarijus. Mes turime ruoštis realistiškam. O jeigu bus optimistinis – visada pasitaisysime.
Kaip jūs vertinate tokį optimistinį scenarijų?
B. Gruževskis: Jaučiu, kad mūsų laida eina į pabaigą, todėl noriu tik pasakyti, kad šiandien Lietuvoje visiškai nėra pagrindo kalbėti apie pensinio amžiaus didinimą. Mes pirmiausia nepanaudojame turimų išteklių.
Teodoras kalbėjo apie technologinius laimėjimus ir galimybes, o aš kalbu apie žmogiškuosius išteklius. Tikrai yra daug vyresnio amžiaus žmonių. Jų sveikata po truputį gerėja – nors ji vis dar nėra viena geriausių Europos Sąjungoje, formaliai pagal Lietuvos rodiklius situacija gerėja.
Todėl pirmiausia reikia galvoti apie tai, kaip maksimaliai panaudoti vyresnio amžiaus žmonių, norinčių ir galinčių dalyvauti darbo rinkoje, potencialą. Man atrodo, tai jau minėjome. Turi būti rimtas priemonių paketas, kad žmonės išsaugotų sveikatą. Taigi žmonių ir darbo rankų tikrai yra.
Kita problema – labai svarbu pažymėti, kad dauguma žiūrovų gal jau pamiršo didelius streikus Prancūzijoje, kai buvo norima padidinti pensinį amžių. Milžiniški streikai. Viena jų diena kainavo apie 110 milijonų nuostolių.
Koks buvo pagrindinis jų priekaištas? Kodėl žmonės taip streikavo? Jie sakė: našumas per 50 metų padidėjo apie 15 kartų. Našumas reiškia pinigus, pajamas, valstybė praturtėja. Kodėl jūs didinate pensinį amžių?
Aš tam absoliučiai pritariu. Dabar našumas dėl technologijų dar labiau didės. Tai kodėl didinti darbo laiką? Daugelis žmonių skundžiasi, kad nespėja, pavargsta. Perdegimo fenomenas vis plačiau paplitęs. Jau mano studentai prašo paskaitų apie perdegimą.
Reikia kažką galvoti, nes toks didinimas šiandien tikrai beprasmis. Aišku, Teodoras teisus – arčiau esame to, kad reikės jį didinti, nes viskas veikia konservatyviai, bet tai reikia permąstyti. Reikia permąstyti sistemą – „rethink capitalism“. Gaila, kad Lietuvoje tokių diskusijų mažai.
Ar su imigracija reikia dirbti jau dabar?
Dar vienas klausimas – dėl imigracijos. Kai kurie sako, kad galbūt turėsime priimti sprendimus ir dėl jos, kad būtų lengviau susitvarkyti su situacija, jeigu patys jos išspręsti negalėsime.
T. Medaiskis: Sunku pasakyti. Aišku, imigruoja daugiausia darbingo amžiaus žmonės. Matyt, imigracijos neišvengsime, bet Lietuva yra labai maža šalis, o imigruojama iš valstybių, turinčių milijonus gyventojų. Mes čia galime labai paskęsti.
Ar pajėgsime kultūriškai integruoti imigruojančius žmones? Manau, kad čia ne tik ekonomikos, bet apskritai bendrakultūrinis klausimas. Su imigracija reikia labai atsargiai. Kvota turėtų būti pakankamai ribota. Nematau čia išgelbėjimo nei ekonominei raidai, nei darbo rinkai, nei pensijų sistemai. Greičiau ne tai turėtų gelbėti.
Kaip jūs manote?
B. Gruževskis: Aš manau, kad migracija yra teigiamas dalykas. O ką mes darome? Darome blogai. Europos Sąjunga faktiškai yra pavyzdys, kaip nereikia daryti. Jeigu susitvarkysime ir protingai panaudosime migracinius srautus, tikrai bus naudos ir mums, ir tiems žmonėms, ir pasauliui.
Kaip juos panaudoti?
B. Gruževskis: Atsakingai. Atvykimas pirmiausia yra pareiga. Man išvykus į kitą šalį – tai yra pareiga. Imigracija apskritai, migracija yra pareiga. Tai reikia suvokti dar mokykloje, prieš apsisprendžiant išvykti.
O pareigos pagrindą sudaro darbas. Darbas – antroje vietoje, darbas – trečioje vietoje. Jeigu paprasčiau: pirma – darbas, antra – dalyvavimas integracinėse priemonėse, trečia – jokių nusižengimų prieš atvykimo šalies teisės normas ir papročius.
Jeigu to nevyksta – viso gero, gauni vizą ir važiuoji namo. To nedarome, todėl turime tai, ką turime. Žmonės nėra prieš imigraciją. Žmonės yra prieš prievartą, nepasitenkinimą, disciplinos trūkumą iš atvykusio žmogaus ir panašius dalykus. Taip ir darykime.
Todėl čia kalti ne žmonės, o faktiškai mes patys. Pirmiausia kalbu apie Europos Sąjungos standartus, kai pirmiausia akcentuojamos teisės, o vėliau pareigos. Apie pareigas pamirštame. Tokiu būdu plėtojame teises, o vėliau turime prievartą ir nepasitenkinimą.
LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.
Svarbiausios dienos naujienos, ekspertų ir politikų įžvalgos bei komentarai aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ – kiekvieną darbo dieną naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
