Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su sveikatos apsaugos ministru Linu Kukuraičiu.
Ar dėl besikeičiančio finansavimo dar labiau pailgės eilės pas gydytojus?
Man atrodo, kad viešumoje kyla įvairių kalbų apie patekimą ar nepatekimą. Pas privačius gydytojus, pas visus, pas kuriuos šiais metais patenkama, bus galima patekti ir toliau, nes visiems išlaikomas tas pats finansavimas už tą patį paslaugų kiekį. Tai reiškia, kad paslaugų nemažės, tačiau jos neaugs tokiu tempu, kaip augdavo iki šiol.
Pavyzdžiui, privačios sveikatos priežiūros įstaigos per metus suteikdavo 15 proc. daugiau paslaugų, o viešasis sektorius – 5 proc. Ta labai sparti privataus sektoriaus plėtra vyko pastaruosius 5 metus, kol viešasis sektorius buvo užsiėmęs pagrindiniais iššūkiais: COVID-19 suvaldymu, po jo kilusių sveikatos problemų sprendimu bei didžiulių kompleksinių ligų gydymu. Per tą laiką privatus sektorius išplėtė įvairias lengvesnio pobūdžio paslaugas.
Pasakė, ko tikėtis pacientams
Kokia yra tiesa dėl gąsdinimų, kad privačiose įstaigose paslaugos bus neprieinamos?
Privačios įstaigos tiesiog turėtų sąžiningai pasakyti, kad negaus kur kas daugiau finansavimo paslaugoms, nei gaudavo iki šiol. Kaip ir kiekvienais metais būdavo ribojamas paslaugų kiekis, taip jis bus ribojamas ir dabar.
Pavyzdžiui, 2026 metais sutarčių su privataus sektoriaus įstaigomis buvo pasirašyta už 286 mln. eurų. Planuojama, kad 2027 metais bus pasirašyta už 310 mln. plius indeksacija (jei dar 2–3 proc., tai greičiausiai bus skiriama apie 320–330 mln. eurų). Tai reiškia, kad privačioms įstaigoms už paslaugų suteikimą bus papildomai skiriama keliolika milijonų eurų, todėl paslaugų neturėtų mažėti. Priešingai, joms dar sudaromas papildomas sąrašas, kuriame prioriteto tvarka jos galės suteikti dar daugiau paslaugų, pavyzdžiui, MRT tyrimus, slaugą, hemodializę ir kitas paslaugas, kurių viešasis sektorius negali visiškai užtikrinti.
Liepos mėnesį buvo priimtas Viešojo sektoriaus prioretizavimo įstatymas, kurio pagrindinė mintis – išlaikyti viešąjį sektorių ir jo tinklą Lietuvoje, kad paslaugos būtų prieinamos visiems žmonėms, taip pat ir socialiai pažeidžiamiems. Taip pat siekiama turėti atsparų tinklą krizių (pandemijų, karo) atvejais. Kai privatus sektorius augo ir gydytojai perėjo į jį, situacija tapo netvari ir tapo netgi nacionalinio saugumo klausimu.
Liepos mėnesį priimtas įstatymas šiek tiek teikia prioritetą viešajam sektoriui: tiek viešasis, tiek privatus sektorius ir toliau teikia tą patį paslaugų kiekį, tačiau jei reikia daugiau paslaugų, iš pradžių kreipiamasi į viešąjį sektorių, o jei jis negali suteikti, tada į privatų.
Biudžetas ir planuojami pokyčiai
Ar valstybinėms įstaigoms pakaks specialistų ir įrangos papildomam paslaugų srautui?
Viešojo sektoriaus įstaigos teigia, kad suteiktų kur kas daugiau paslaugų, jeigu jas finansuotų. Čia atsiremiame į biudžeto ribas, nes Valstybinė ligonių kasa finansuoja ribotą paslaugų kiekį tiek viešajam, tiek privačiam sektoriui.
Kokia situacija dėl viršplaninių paslaugų finansavimo?
Vyriausybėje pristatomas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetas, kurio augimas kitais metais numatomas 12,9 proc. Tai spartus augimas, todėl teigti, kad bus dar didesnės eilės ar paslaugų žmonės gaus mažiau, tikrai negalima. Šis augimas bus nukreiptas į didesnį paslaugų finansavimą, gydytojų išlaikymą ir jų susigrąžinimą regionuose. Viskas daroma, kad būtinosios paslaugos būtų prieinamos arčiau namų, o patiriantiems skausmus ir reikalingas intervencijas būtų sudaryti „žalieji koridoriai“. Šalia biudžeto dar papildomai turime nudirbti darbų, kad prioritetinės paslaugos būtų suteikiamos būtent tiems pacientams, kuriems jų labiausiai reikia.
Visą pokalbį išgirskite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
