Šiomis dienomis Teisingumo ministerijoje įvyko pirmasis Apylinkių teismų teisėjų sąjungos valdybos narių ir Teisingumo ministro susitikimas.
Antrasis reformos etapas
Susitikime be ministro Juozo Bernatonio dalyvavo viceministras Paulius Griciūnas ir patarėja Eglė Bagdžiūnaitė. Apylinkių teismų teisėjų sąjungą atstovavo pirmininkas Vytautas Krikščiūnas, valdybos nariai Diana Butrimienė, Jolanta Vėgelienė ir Arūnas Nevardauskis.
Iš anksto numatyta darbotvarkė pokalbio metu keitėsi, nes diskusijų metu kilo naujų minčių, buvo paliestos įvairios teisėjų darbo bei bendruomenės veiklos problemos.
Pokalbio įžanginėje dalyje pasisakęs ministras pažymėjo, jog yra girdėjęs gerų atsiliepimų apie Sąjungą, žino apie jos veiklą, todėl nutarė su jos nariais susipažinti akivaizdžiai, išreiškė pageidavimą, jog tokie susitikimai vyktų ir ateityje. Ministras pažymėjo, jog būtent tokie tiesioginiai kontaktai su teisėjais, pirmąja instancija nagrinėjančiais bylas, yra patys naudingiausi abiem pusėms, nes būtent apylinkių teismuose susikaupia daugiausia spręstinų problemų, čia yra didžiausias darbo krūvis, todėl ministrui yra labai svarbu iš pirmųjų lūpų sužinoti, kaip pasitiks apylinkių teismai numatomą teismų reformos antrąjį etapą, ką teisėjai mano apie visuomenės atstovų dalyvavimą teisminiuose procesuose.
Sąjungos pozicija
Apylinkių teismų teisėjų sąjungos pirmininkas, Panevėžio miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojas Vytautas Krikščiūnas padėkojo už suteiktą galimybę susitikti, padiskutuoti, išklausyti vieni kitų nuomones ir pradėti bendrus darbus.
Ministras buvo informuotas, jog Apylinkių teismų teisėjų sąjunga visiškai palaiko numatomos teismų reformos idėją, nes darbo krūvio mažinimas ir suvienodinimas yra viena iš pagrindinių Sąjungos veiklos krypčių. Tuo pačiu buvo išreikšta abejonė, jog vien būsimos reformos matmenų nepakanka. Kad teisėjams išaiškinti būsimosios reformos esmę, prasmę bei naudą, būtinas aiškus teismų struktūros projektas, pareigybių, funkcijų apibrėžimai, būsimos finansinės naudos vienoje srityje ir papildomos sąnaudos kitoje srityje paskaičiavimai, palyginimai.
Ministras iškėlė mintį, kad gal būt būtų efektyviau paruošti ir įvykdyti tik vieno apylinkės teismo apjungimo „pilotinį“ projektą ir leisti padirbti metus – kitus. Išanalizavus gerąją ir blogąją patirtį, daryti korekcijas ir jeigu pasiteisins reforma, ją išplėsti kitiems teismams.
Apylinkių teismų teisėjų sąjungos atstovai pritarė poreikiui racionaliai tobulinti teismų veiklą, taip pat dėl visuomenės atstovų (tarėjų ar visuomeninių teisėjų) dalyvavimo sunkių nusikaltimų bylose, taip pat bylose, kai bylos nagrinėjimo procesas ar būsimi sprendimai turi didelę visuomeninę reikšmę, yra žiniasklaidos dėmesio centre, tačiau su sąlyga, jog visuomenės atstovų parinkimas, jų dalyvavimo bylos nagrinėjime užtikrinimas, jų socialinių garantijų išsaugojimas būtų ne teismo reikalas. Teismai turi vykdyti teisingumą ir kuo mažiau užsiimti jiems nebūdingų funkcijų sprendimu. Tuo pačiu visuomenės atstovai negalėtų turėti sprendžiamojo balso teisės. Jų dalyvavimas visų baudžiamųjų bylų nagrinėjime yra neprasmingas, o kai kurių kategorijų civilinėse bylose ir nereikalingas.
Rūpestis dėl pensijų
Sąjungos atstovai išreiškė didelį teisėjų susirūpinimą dėl pateikto Teisėjų tarybai svarstyti Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinės pensijos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto, kuriuo siekiama, jog įstatymas neprieštarautų Konstitucinio Teismo nutarimams, taip pat kuriuo būsimos valstybinės pensijos turėtų sumažėti per pusę. Buvo pagarsinti teismų teisėjų kreipimaisi į Sąjungos valdybą ginti jų interesus Vyriausybėje, Seime siekiant, jog jų socialinės garantijos nenukentėtų. Teisingumo ministras Juozas Bernatonis, išklausęs visas abejones ir nuogąstavimus, žinodamas, jog teisėjų tarpe pakanka gerų teisės srities specialistų, mokslininkų, pasiūlė patiems paruošti Konstitucinio Teismo nutarimams neprieštaraujantį Įstatymo pakeitimo projektą, kuris atitiktų ir teisėjų lūkesčius, ir šalies finansinę padėtį, tačiau neprieštarautų teisei. Bet kokiu atveju – pabrėžė ministras – tai tik pirmieji žingsniai Teisėjų valstybinės pensijos įstatymo tobulinimo linkme, todėl iki rezultato dar ilgas kelias, darbo dėl jo visiems pakaks. Kol kas teisėjai neturėtų dėl to nuogąstauti.
Sąjungos pirmininkas Vytautas Krikščiūnas ministrui išsakė pageidavimą, jog vis dėlto apylinkių teismų teisėjų atlyginimai neturėtų iš esmės skirtis nuo apygardos teismo teisėjų atlyginimų, nes tada atlyginimų skirtumas nebūtų esminė paskata apylinkių teismų teisėjams siekti karjeros aukštesniajame teisme. Turėtų nusverti ne materialinės paskatos, o kitokios – sisteminės, analitinės, mokslinės. Šiuo metu šių teismų teisėjų atlyginimus skiria koeficientas „3“, o palaipsniui galėtų būti sulyginama iki vieneto. Šiuo klausimu ministras nieko nepažadėjo, tačiau pritarė, jog pati idėja yra ypač teigiama ir perspektyvi. Ateityje ji gali būti įgyvendinta.
Aptarti aktualūs klausimai
Buvo aptartos ir kitos problemos – Lietuvos Respublikos baudžiamojo, baudžiamojo proceso kodekso bei Probacijos įstatymo netobulumas vykdant teismų paskirtas bausmes, taip pat Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nebuvimas, paties kodekso projekto netobulumas, kuriame vėl pamirštas pats administracinių bylų nagrinėjimo procesas. Sąjungos pirmininkas apgailestavo, kad projekte nesinaudojama Administracinių bylų teisenos įstatymu, kuriame bylų nagrinėjimo procesas iš esmės yra gerai reglamentuotas. Taip pat būtina pasinaudojant giminingomis teisės normomis, patvirtinti ir Administracinių nusižengimų bylų proceso kodeksą, ir Administracinių nusižengimų kodeksą. Šiuo metu apylinkių teismai per daug dažnai vadovaujasi Baudžiamojo ir Baudžiamojo proceso kodeksų nuostatomis administracinių teisės pažeidimų bylose dėl teisės spragų.
Taip pat keltas klausimas dėl psichiatrinės-psichologinės ekspertizės paskyrimo ir atlikimo administracinių teisės pažeidimų bylose, kai ginčijamas neblaivumo (kitokio apsvaigimo) laipsnis. Nuo sausio 1 d. Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos tokių ekspertizių nebeatlieka. Teismo ekspertizės centras prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos taip pat tokių ekspertizių neatlieka, nors apeliacinės bei kasacinės instancijos teismai nutartyse reikalauja atlikti būtent tokias ekspertizes, kai kyla ginčas. Ministras pažadėjo skubiai šį klausimą spręsti su Sveikatos apsaugos ministerija. Susitikime buvo diskutuota dėl kai kurių funkcijų, nebūdingų teismams ir nesusijusių su teisingumo vykdymu, atsisakymo (pvz., leidimų parduoti arba įkeisti butą išdavimo). Teisingumo ministras akcentavo, kad teismams nebūdingų funkcijų atsisakymas yra numatytas Algirdo Butkevičiaus vadovaujamos Vyriausybės programoje. Ministras pažymėjo, jog Teisingumo ministerija dės visas pastangas, kad teismai galėtų susikoncentruoti į savo pagrindinį darbą – vykdyti teisingumą.
Teisingumo ministras Juozas Bernatonis taip pat pažymėjo, kad apylinkių teisėjai yra sukaupę didelę praktinę patirtį, kurią galima panaudoti teisėkūroje, todėl pasiūlė nukreipti teisėjus, teisėjų padėjėjus į Baudžiamojo proceso, Baudžiamojo proceso kodekso, Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso priežiūros ir tobulinimo komitetus. Sąjungos pirmininkas Vytautas Krikščiūnas padėkojo ministrui už šį svarbų pasiūlymą ir jį mielai priėmė, pažadėdamas artimiausiu metu į kiekvieną komitetą pasiūlyti savo atstovą, kurie padėtų tobulinti esamus įstatymus, savalaikiai sureaguotų į įstatymų projektus, nepadedančius vykdyti teisingumo, taip pat bloginančius teisėjų socialinę padėtį.
