Keturi Seimo nariai įregistravo pataisą, kad teisėjas turėtų paaiškinti visuomenei priimto sprendimo motyvus, jei jis sukėlė rezonansą.
Šiuo metu Teismų įstatymas numato, jog niekas neturi teisės reikalauti, kad teisėjas atsiskaitytų dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo. Šią nuostatą siūloma papildyti nustatant, "jeigu teisėjo priimtas sprendimas visuomenėje sukelia rezonansą, teisėjas privalo pats, ar per atitinkamo teismo atstovą, paaiškinti visuomenei priimto sprendimo motyvus, neatskleidžiant neskelbtinų bylos duomenų".
Pataisą įregistravo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas "darbietis" Artūras Paulauskas, Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijos vadovas socialdemokratas Darius Petrošius bei jo frakcijos kolegos Andrius Palionis ir Antanas Nesteckis.
Savo pataisą Seimo nariai argumentuoja tuo, kad "pastaruoju metu ypač padidėjo visuomenės susidomėjimas ir nepasitenkinimas dėl teismų priimamų sprendimų rezonansinėse bylose".
Pasak iniciatorių, nesuprantamų teisėjo priimtų sprendimų motyvų viešas paaiškinimas "sustiprintų ne tik pasitikėjimą teismais, bet ir pasitikėjimą pačia valstybe". "Visiškas teismo ir teisėjo uždarumas byloje, nesant jokių išimčių, ne stiprina pasitikėjimą šia institucija, o ją silpnina, meta korupcinį, nepasitikėjimo šešėlį", - rašoma pataisos aiškinamajame rašte.
Taip pat šie parlamentarai teikia Baudžiamojo proceso kodekso pataisą, kurie įpareigotų įteikti asmeniui nutarties dėl kratos ar poėmio nutartį. Šiuo metu pareigūnas, pradėdamas kratą ir poėmį, privalo tik paskelbti nutartį ar nutarimą, neįteikiant kopijos.
Pasak parlamentarų, tai apsunkina galimybę skųsti nutartį, nes besiskundžiantis asmuo vėl turi eiti pas tą patį pareigūną, kad gautų dokumento kopiją. "Nutarties ar nutarimo įteikimas prieš pradedant vykdyti procesines prievartos priemones, sušvelnins asmens priešpriešą pareigūno atžvilgiu ir palengvins procesinio veiksmo apskundimo eigą", - rašoma pataisos aiškinamajame rašte.
BNS pranešus apie Valstybės saugumo departamento (VSD) perspėjimą dėl galimų informacinių provokacijų, teisėsauga pradėjo tyrimą dėl galimo neteisėto valstybės paslapties atskleidimo.
Prokuroro prašymu teisėjas Gediminas Viederis lapkričio 7 dieną įpareigojo BNS redaktorę atskleisti, kas pateikė informaciją apie Valstybės saugumo departamento perspėjimus, teisėjo sprendimu taip pat buvo skirta krata namuose, garaže bei automobilyje. Vilniaus apygardos teismas vėliau panaikino įpareigojimą atskleisti šaltinio paslaptį, o kratą pripažino neteisėta.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
