Reprezentatyvi gyventojų apklausa atskleidė, kad Lietuvos žmonės nėra pasidaliję į dvi stovyklas, net ir kraštutinių pažiūrų atstovai tam tikrais tos pačios temos klausimais turi skirtingą nuomonę. Tiesa, vienu klausimu Lietuvos visuomenė išlieka vieninga.
„Žmonėms lengviau matyti juoda ir balta, o socialinių tinklų algoritmams apsimoka žmones kreipti į du nuomonių tunelius, kad gautų daugiau įsitraukimo. Dėl to dažnai galime susidaryti įspūdį, kad Lietuvos žmonės yra susipriešinę, gyvenantys atskiruose informaciniuose burbuluose, galbūt net aiškiai susiskirstę į dvi bendrų taškų nerandančias nuomonės ir požiūrio grupes. Bet ar iš tiesų uždavus klausimą kontroversiška tema dalis žmonių yra 100 proc. „už“, o dalis – 100 proc. „prieš“?
Nutarėme patikrinti šią hipotezę ir sužinojome, kad iš tiesų mūsų visuomenė gerokai įvairesnė, o klausimais, kurie rūpi, gali būti gana vieninga“, – kartu su KOG rinkodaros ir komunikacijos mokslų instituto tyrėjais atlikto tyrimo idėją komentuoja komunikacijos konsultantų bendrovės „Adverum“ vyr. konsultantė Anastasija Zemdliauskaitė.
Tos pačios lyties poros: teisių suteiktų, tik ne vadintis šeima ir auginti vaikus
Apklausa atskleidė, kad partnerystės įstatymo priėmimui šiuo metu pritaria apie trečdalį Lietuvos gyventojų: apie penktadalį pritartų, dar 13 proc. – greičiau pritartų šio įstatymo priėmimui.
Jam dažniausiai pritartų 16–34 metų žmonės, vilniečiai, gyventojai, turintys aukštąjį universitetinį išsimokslinimą. Pritariantys tokio įstatymo priėmimui taip pat dažniau mano, kad labai svarbu balsuoti šalies rinkimuose.
Dažniau atsakymą „nepritarčiau“ rinkosi 55–64 metų gyventojai, taip pat turintys vaikų iki 18 metų. „Tai dažniau finansiškai nesaugiai besijaučiantys gyventojai: manantys, kad galimas ekonominis nuosmukis juos palies stipriai ar gana stipriai, prasčiau vertinantys savo namų ūkio finansinę padėtį, taip pat tie, kurie mažiau domisi su partnerystės įstatymu susijusiomis temomis“, – įžvalgomis dalijasi KOG rinkodaros ir komunikacijos mokslų instituto vadovė dr. Eleonora Šeimienė.
Tyrimas taip pat atskleidė, kad nėra nė vieno aspekto, kuris, gyventojų nuomone, turėtų būti leidžiamas tos pačios lyties poroms, bet neleidžiamas nesusituokusioms.
„Nepritarimas, kalbant apie vienalytes poras, iš esmės sukasi apie tokių porų vadinimą šeima ir teisę auginti vaikus. Kiti aspektai – teisė turėti lytinių santykių, paveldėti partnerio ar partnerės turtą, suteikti galimybę sužinoti antrosios pusės sveikatos duomenis – kelia gerokai mažiau prieštaravimų ir iš esmės dauguma gyventojų sutinka, kad tai galėtų būti leidžiama“, – komentuoja KOG rinkodaros ir komunikacijos mokslų instituto vadovė.
Besidomintieji karo tema mato vieną kaltininkę
Reprezentatyvus Lietuvos gyventojų tyrimas atskleidė, kad gyventojai yra bene absoliučiai vieningi vienu klausimu – dėl karo Ukrainoje kaltininkų. 84 proc. apklaustųjų laiko Rusiją kalčiausia dėl karo Ukrainoje. Tarp manančių kitaip dažniausiai minimos JAV (6 proc.). Likusieji įvardija „kiti, t. y. ne Rusija, JAV ar NATO“, dalis pastarųjų sako, kad „nėra vieno kalto“.
Aktyviai ar kažkiek besidomintys šia tema statistiškai reikšmingai dažniau teigia, jog karo kaltininkė – Rusija (92 proc. šių gyventojų). O mažai besidomintys dažniau linkę ieškoti kitų kaltųjų.
„Gana įdomi detalė, kad kitus nei Rusija karo agresore laikantieji yra mažiau pilietiški, t. y. dažniau mano, jog šalyje vykstančiuose rinkimuose dalyvauti nelabai svarbu arba nesvarbu. Šie Lietuvos gyventojai statistiškai reikšmingai dažniau teigia, kad pagrindinės karo kaltininkės – JAV. Taip pat tie, kurie teigia, kad kaltininkė ne Rusija, dažniau atsako jaučiantys stiprų finansinį nesaugumą“, – komentuoja dr. E. Šeimienė.
„Taip pat apklausa atskleidė, kad manantys, jog karo Ukrainoje kaltininkė – kita nei Rusija, rečiau seka informaciją Lietuvos naujienų portaluose ir TV ar radijo kanaluose, tačiau dažniau stebi kitus šaltinius. Lietuvos žiniasklaidą šia tema rečiau stebi ir gyventojai iki 34 metų, tačiau 25–34 metų gyventojai dažniau teigia sekantys užsienio naujienų portalus“, – pabrėžia A. Zemdliauskaitė.
Narkotikai yra blogis, bet baudžiamosios priemonės – ne išeitis
Narkotikų dekriminalizavimo klausimas labiausiai iš visų tirtų atskleidė, kad Lietuvos visuomenė nėra susiskaldžiusi į dvi griežtas stovyklas. Apklausa parodė, jog 82 proc. gyventojų linkę pritarti, kad visi narkotikai yra blogis, tačiau pusė jų linkę nepritarti, kad narkotikų vartojimas būtų sprendžiamas baudžiamosios teisės priemonėmis.
23 proc. linkę pritarti, kad kanapių vartojimas laisvalaikio tikslais būtų legalus, nors du trečdaliai (66 proc.) šių žmonių yra linkę pritarti, kad visi narkotikai yra blogis. Dažniau kanapių legalizavimui būtų linkę pritarti vyrai, gyventojai iki 34 metų, didžiųjų miestų (neskaitant Vilniaus) gyventojai.
Tyrimas atskleidė, kad iš visų nagrinėtų klausimų gyventojai šiuo metu labiausiai domisi karo Ukrainoje tema. Mažiausias įsitraukimas į partnerystės įstatymo temą: tik 12 proc. domisi šia tema bent šiek tiek, o 30 proc. teigia mažai žinantys, nesidomintys šia tema. Narkotikų dekriminalizavimo įstatymo tema kažkiek aktuali 16 proc. gyventojų, daugiau kaip penktadalis ja nesidomi.
„Tyrimas parodė, kad su draugais ir artimaisiais dauguma gyventojų kalbasi ir diskutuoja karo Ukrainoje tema. Tačiau partnerystės klausimai tokiuose pokalbiuose neretai yra tabu: 33 proc. gyventojų artimųjų ir bičiulių rate vengia apie tai diskutuoti“, – tyrimo duomenimis dalijasi A. Zemdliauskaitė.
Reprezentatyvios imties 2 075 710 Lietuvos gyventojų nuomonę atspindinti apklausa vykdyta vasario mėnesį, naudojant „Norstat“ interneto panelį. Apklausoje dalyvavo 610 šalies gyventojų. Apklausą KOG rinkodaros ir komunikacijos mokslų institutas bei „Adverum“ vykdė pro bono pagrindu, siekdami geriau suprasti Lietuvos visuomenę. Apklausos nefinansavo jokios verslo ar valstybės organizacijos.
