Nedažnai, bet šiuo atveju pritariu paskutiniam komentatoriui

Kad šlykščius vaizdinius galima parašyti apie bet kurį žmogų – tikra tiesa.
Kad bus pasiektas tas pats rezultatas – nebūtinai.
Savo esme toks rašymas kiek priartėja prie delfio komentatorių lobyno, bet Jūsų cituojamą gatvės lygio mąstyseną nebūtinai atspindi. Jūsų neva autoriaus mąstyseną „demaskuojančio“ teiginio šaknys – vulgarizuotas froidizmas. Autorius gi pasitelkia, viso labo, sociologinį groteską (taip, turintį sarkazmo atspalvį). Prasmę į autoriaus žodžius sudėjote Jūs. Autorius į psichologines Nidos Vasiliauskaitės reiškinio ištakas nesigilina.

Diskusija gavosi gana įdomi. Manau klausimas yra ne tai ar Nida Vasiliauskaitė yra blogis ar gėris. Klausimas yra kokiomis priemonėmis su ja kovojama. Aš pabandžiau parodyti, kad šlykščius vaizdinius galima parašyti apie bet kurį žmogų, net apie šio straipsnio autorių ir pasiekti tą patį rezultatą. Bet savo esme tokia argumentacija nesiskiria nuo delfio komentatorių lobynų ir atspindi maždaug tokią gatvės lygio mąstyseną:
"Ta dura Vasiliauskaitė tikra žertva nes rengiasi kaip vyras ir yra lesbė. O kai jos niekas nepadaro tai ir pikta kaip ragana ir varo ant lietuvių"
Autoriaus žodžiuose "mergytė šaižiu spiegiančiu balsu" sudėta šitokia prasmė. O tai kuo tada jis pats skiriasi nuo delfio debilų?

ne uz ka mergina 2 men uzdare. neadekvati priemone. nei ji kur spruks, nei recidyviste. siaip jau vasiliauskaite, uzuot pamokslavusi, galejo pati tai sirenai kalt i dantis, kad valinsko bukalo marijos zemeje neskleistu. taip sakant uz tikra teisybe. va cia tai butu ideju kova. bet tuo arsus teoretikai ir skiriasi nuo skinu. moko, postringauja, i trukumus baksnoja. uzknisa.

> valdžionžmogiams

superinis terminas. Siūlyčiau visai nedidelį patikslinimą - valdžiažmogis.

sutinku, autoriau. aš irgi manau, kad čia išpūstas burbulas, kuris naudingas dabartiniams valdžionžmogiams, norintiems bet kokia kaina pademnstruoti savo veiklumą. juk tik nebedaug laiko iki rinkimų liko. ir dar daugiau - manau, odos spalva apskritai neturi būti pagrindas sprendžiant konfliktus netgi teisiškai. kitaip - kuo mes skiriamės nuo tų rasistų skinų? užpuolė žmogų, sužalojo (kas netgi neįrodyta) - smurtautojai turi būti nubausti. taškas. kai turkas baksteli peiliuku lietuviui - kuo čia ne rasistinis išpuolis?

Jeigu atvirai, mane irgi žeidžia. Tačiau ne tiek stilius, kiek pats turinys. Iš esmės mažai kuo besiskiriantis nuo tų pačių skustagalvių lozungų - tariamai antipodiniai kraštutinumai labai dažnai paradoksaliai susieina...

Jei atvirai, mane, kaip lietuvę, daugelis Nidos pareiškimų žeidžia. Manau, kad aštrus jos stilius, ko gero, patenkina kai kurių skaitytojų neįsisąmonintus impulsus. Ji moka kurti sensaciją, deja, gana pigią, nes yra pikta, o ne šmaikšti, kaip, pvz., Rasa Baločkaitė... Ačiū už diskusiją.

Na, mes labai jau nuklydome į "tekstologinį" argumentacijos ir/ar vaizdavimo priemonių bei jų etiškumo nagrinėjimą. Tuo tarpu šiuo atveju iš esmės svarbu tik tai, ar autorius pasakė teisybę. Manding, nesismulkinant, - taip...

Sutinku, riba tarp etikos ir neetiškumo duotuoju atveju nėra labai aiški, bet literatūrinė priemonė toli gražu nėra ad hominem pobūdžio argumentai. Vaizdiniai nėra argumentai per se.

Jei kalbėsime apie argumentus, autoriaus argumentai yra šie: „Ši publicistė jau nuo seno ir metodiškai gėdija lietuviškąją bendruomenę, o ypač dėl to, jog neva tarp lietuvių kartas nuo karto vis dar pasitaiko heteroseksualios orientacijos asmenų. Kaip negražu, kokia gėda prieš visą pažangiąją pasaulio visuomenę! Iš straipsnio į straipsnį brandinama išvada, jog lietuviai pirmauja tiktai vienu atveju, t. y. blokuojant pasaulio pažangą. Vienintelis jų išradimas – tai kvailas šokis klumpakojis. Mėšlinos klumpės, reikia manyti, yra visa lietuviškumo paslaptis. Kalbama taip ar panašiai.”

Vaizdynas apeliuoja į kur kas gilesnius psichikos klodus, nei pasiekia argumentai...