Nebūtas automobilių vagystes išsigalvoja ir pasipelnyti panorę, ir nuo atsakomybės besistengiantys išsisukti vairuotojai. Tačiau melagystės anksčiau ar vėliau išaiškėja.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Autotransporto priemonių grobimų tyrimo skyriaus pareigūnai, atlikdami ikiteisminį tyrimą dėl pavogto automobilio, netrukus išsiaiškino, kad apie nusikaltimą pranešta melagingai.
Tauragės gyventojas Gediminas K. (35 m.) policijai pasiskundė, jog jo 2005 metų gamybos BMW 530, stovėjęs prie vieno iš Savanorių prospekto namų, esą dingęs pavakare. Patirtus nuostolius savininkas įvertino 70 000 litų ir nurodė, kad automobilis draustas draudimo bendrovėje „Lietuvos draudimas“, jame buvo įrengta signalizacija.
Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl prabangaus automobilio vagystės, tačiau po 4 dienų jį nutraukė, nes paaiškėjo, jog Gediminas sako toli gražu ne visą tiesą. Kai pareigūnai nustatė, kad automobilis nuo vagysčių buvo draustas kasko draudimu, jiems kilo įtarimas, kad tauragiškis sumanė pasipelnyti iš draudimo bendrovės ir inscenizavo savo automobilio vagystę. Iš pradžių dar mėginęs neigti, Gediminas netrukus prisipažino, kad prispaustas finansinių bėdų buvo nutaręs apgauti ir policiją, ir draudimo kompaniją. Už pranešimą apie žinomai nebūtą nusikaltimą jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Įstatymai numato, jog už melagingus pranešimus apie nebūtą nusikaltimą gali grėsti laisvės atėmimas iki 2 metų, tačiau dažniausiai taip pralobti sugalvoję nesąžiningi vairuotojai atsiperka nemažomis baudomis. Jei automobilio savininkas jau būna spėjęs gauti draudimo išmoką, išaiškėjus apgaulei, jam tenka draudimo išmoką grąžinti. O biografijoje atsiranda įrašas apie teistumą.
Mašinas slepia ir užsienyje, ir po šienu
Klaipėdiečio Aurelijaus sukurpta istorija, esą jo 2002 metais pagamintas „Volkswagen Passat‘as“ ėmęs ir dingęs iš namų kiemo, taip pat neįtikino policijos.
Išsiaiškinti, kad vyras melagingai pranešė apie mašinos vagystę, pareigūnai užtruko vos pusdienį. Pasidomėjus Aurelijaus finansine padėtimi, vis mažiau imta abejoti, jog jis meluoja. Klaipėdietis turėjo nemažai skolų, buvo praradęs darbą, o parduodamas mašiną nesitikėjo gauti tiek pinigų, kiek ją buvo įvertinusi draudimo bendrovė. Skirtingai nei kiti panašiu būdu bandantys pasipelnyti apgavikai, Aurelijus mašinos neslėpė artimųjų namuose ir draugų garažuose, bet nuvairavo į mažą Latvijos miestelį ir paliko stovėti aikštelėje.
O štai šiaulietis Dainius V. (29 m.) melagingai pranešė apie senelio vardu registruoto automobilio „Chevrolet Alero“ vagystę. Kone pusmetį ieškoję Šiaulių policijos pareigūnai visai netikėtai „pavogtą” automobilį rado Kelmės rajone, prie Gauštvinio ežero esančios negyvenamo sodybos daržinėje, paslėptą po šienu.
Paaiškėjo, jog automobilis čia buvo visą tą laiką, kol pareigūnai plušėjo ieškodami jį pavogusių nusikaltėlių. Prispaustas įrodymų Dainius V. prisipažino imitavęs vagystę siekdamas gauti draudimo išmoką. Ką gi, jis ne tik negavo jokios išmokos, bet pats turėjo sumokėti 3640 litų baudą.
Bijojo baudos ir žmonos
Dar viena kategorija nesąžiningų automobilių savininkų – asmenys, norintys išvengti administracinės atsakomybės už padarytą eismo įvykį. Padarę eismo įvykį, kartais automobilių savininkai sprunka iš įvykio vietos ir skuba pranešti policijai apie tariamai pavogtą jų transporto priemonę. Tokiais atvejais vairuotojas baudžiamas ne tik už melagingą pranešimą apie nusikaltimą ir melagingus parodymus, bet ir gauna 3000 litų baudą už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos arba 3 metams praranda vairuotojo pažymėjimą.
Kai Klaipėdos autotransporto priemonių grobimų tyrimo skyriaus pareigūnai sulaukė pranešimo apie tai, kad iš vieno Kretingos gatvės namų kiemo dingo 1990 metais pagaminta raudona „Opel Calibra“, jokių įtarimų nekilo. Šios mašinos savininkai sutuoktiniai tikino jos pasigedę prieš porą dienų, tačiau neskubėję kreiptis į policiją, mat bandę surasti patys. Jau kitą dieną paaiškėjo, jog sutuoktiniai meluoja.
Pareigūnai nusprendė atidžiau panagrinėti keleto pastarųjų dienų eismo įvykius. Minėtą dieną prie „Calibros“ savininkų namo buvo užfiksuota nežymi avarija. Į stovintį automobilį įvažiavo ir jį apgadino būtent tokia mašina, kokios pasigedo pareiškėjai. Kaltininkas iš įvykio vietos pabėgo, tačiau jį pastebėjo apgadintojo automobilio savininkas. Apžiūrėję gretimus kiemus, policininkai rado „Opel Calibrą“. Paaiškėjo, kad jos priekis taip pat apgadintas eismo įvykio metu.
Priremtas faktų, mašinos savininkas prisipažino važiuodamas kliudęs kitą automobilį ir pabėgęs iš įvykio vietos. Baimindamasis baudos, apie vagystę jis pamelavo ne tik policijai, bet ir savo žmonai.
Apsidžiaugė per anksti
Dar vieną melagingą pranešimą apie esą vogtą automobilį Klaipėdoje padėjo atskleisti gatvėje įrengta vaizdo kamera. Į policijos komisariatą atskubėjęs jaunuolis tikino pareigūnus, esą buvęs pavogtas jam priklausantis automobilis, o visai neseniai tas automobilis, vairuojamas neaiškaus tipo, buvo užfiksuotas sprunkantis nuo policijos patrulio. Vaikinas tikino, jog nė neįtariąs, kas ir kodėl galėję pavogti jo automobilį, o paskui dar smarkiai viršydamas greitį bėgti nuo policininkų. Tačiau peržvelgus mieste įrengtų vaizdo kamerų įrašus, paaiškėjo, kad vaikinas puikiai žinojo, kur jo mašina – pats buvo prie vairo ir nesustojo stabdomas.
Dar vienas melagis buvo išaiškintas dėka vaizdo kameros, kuri buvo įrengta tiesiog policijos pastato kieme. Po apklausos į kiemą išėjęs vyras iš džiaugsmo, jog pavyko apmauti pareigūnus, pradėjo… šokti. Sugrąžintas ir peržiūrėjęs vaizdo įrašą, jaunuolis prisipažino, jog savo melagystėmis bandė išvengti atsakomybės, o pergalės šokį sušoko gerokai per anksti.
Mėgdžioja užsienio sukčius
„Lietuvos draudimas“ renka sukčiavimų statistiką nuo 1999 metų. Šios bendrovės Kompleksinių žalų skyriaus direktorius Gytis Matiukas patikino, jog kasmet bandymų neteisėtu būdu gauti draudimo išmoką daugėja.
Per praėjusius metus „Lietuvos draudimo“ tyrėjai išsiaiškino 212 sukčiavimo atvejus, kurie susiję su transporto priemonėmis už beveik 4 milijonus litų.
„Pastebima tendencija, kad mūsų sukčiautojai, kiek pakoregavę, mėgdžioja analogiškų nusikaltėlių grupuočių, kurios veikia Lenkijoje, Vokietijoje ar kokioje kitoje Europos valstybėje, sukčiavimų schemas”, – sakė G. Matiukas. Jis nupasakojo populiariausius pastarojo meto sukčiavimo būdus.
Vienas iš jų – nevažiuojantį automobilį apdrausti kasko draudimu, o vėliau pradanginti. „Automobilis, kuris yra atgabentas iš JAV sąvartynų, skendęs Naujojo Orleano potvyniuose ar tiesiog anksčiau sudaužytas avarijoje taip, kad jo rekonstruoti neverta, būna apdraudžiamas kasko draudimu. Po to toks automobilis „dingsta“, policijoje įregistruojama vagystė, o draudimo bendrovei pateikiamas prašymas atlyginti žalą”, – sukčių pasipelnymo scenarijų atskleidė G. Matiukas.
Dar vienas būdas sukčiauti – mašinas išgabenti į užsienį, o tada pranešti apie jų „vagystę“. „Sukčiavimu siekiant gauti draudimo išmokas užsiima ne tik pavieniai asmenys – veikia ir nusikaltėlių grupės. Jų nariai superka mūsų rinkoje draustus automobilius, išgabena juos dažniausiai į Rusiją ir ten išparduoda. Tuo tarpu Lietuvoje esantys grupės nariai, išlaukę deramo momento, rašo pareiškimą policijai dėl vagystės: esą automobilis buvęs pavogtas prie kavinės ar dingęs po nakties. Užregistravus įvykį policijoje, belieka kreiptis į draudimo įmonę dėl žalos atlyginimo.
Tik faktai:
Pernai Lietuvoje apie pavogtus automobilius melagingai pranešta 55 kartus (siekta gauti 2,8 mln. litų).
Suklastotų eismo įvykių pagal kasko draudimo taisykles – 66 atvejai (už 600 000 litų).
Suklastotų eismo įvykių pagal vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo taisykles – 64 atvejai (už 440 000 litų).
Kai polisai buvo sudaryti po avarijos – 27 atvejai (už 147 000 litų).
2008 metais „Lietuvos draudimo“ specialistai išsiaiškino 104 transporto priemonių sukčiavimo atvejus už 1,5 mln. litų, 2007 metais – 40 atvejų už 540 000 litų.
Didžiausia suma, „Lietuvos draudimo” išmokėta automobilio netekusiam savininkui – 335 000 litų.
Giedrė Poteliūnaitė
