Lietuvos apeliacinis teismas nepatenkino Generalinės prokuratūros prokuroro Sauliaus Versecko skundo dėl žemesnės instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas jo prašymas dėl Darbo partijos veiklos apribojimo neleidžiant jai jungtis su kita parlamentine partija „Tvarka ir teisingumas“.
Kovo pradžioje Vilniaus apygardos teismas (VAT), nagrinėjantis Darbo partijos vadinamosios juodosios buhalterijos bylą, nepatenkino prokuroro S. Versecko prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Darbo partijai ir laikinai partijos veiklos neapribojo.
Prašyta laikinai apriboti Darbo partijos veiklą, iki nuosprendžio įsiteisėjimo uždrausti pakeisti Darbo partijos juridinį statusą, ją likviduoti ar pertvarkyti. Prašymas pateiktas netrukus po to, kai Darbo partija pradėjo derybas dėl jungimosi su „Tvarkos ir teisingumo“ partija.
Apeliaciniam teismui pateiktame skunde prokuroras S. Verseckas prašė taikyti Darbo partijos atžvilgiu laikinas procesinės prievartos priemones – laikinai apriboti partijos veiklą uždraudžiant jai iki nuosprendžio įsiteisėjimo imtis veiksmų turint tikslą pakeisti šio juridinio asmens statusą, t.y. likviduoti, reorganizuoti ar kitaip pertvarkyti juridinio asmens veiklą.
Prokuroro nuomone, Darbo partijos jungimasis su kita politine partija reikštų, kad partijos nebeliktų ir jos nebebūtų galima patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Vilniaus apygardos teismas tokį prokuroro prašymą buvo atmetęs, konstatuodamas, jog kliūčių reorganizuoto juridinio asmens baudžiamajai atsakomybei nėra.
Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą reorganizuojant juridinius asmenis sujungimo būdu, jie pasibaigia susivienydami į naują juridinį asmenį, kuriam pereina visos reorganizuotų juridinių asmenų teisės ir pareigos.
