„Vokietija paskelbė, kad numato sustiprinti priešakinių pajėgų bataliono kovinę grupę papildomais pajėgumais, kurių šiai grupei ir reikia, ir trūko. Iš mūsų pusės, mes patenkinti šiuo sprendimu“, – BNS pirmadienį sakė ministras.
„Tai yra svarbus ženklas. Vokietija, kaip ir kitos NATO valstybės, siunčia pastiprinimą, nes saugumo situacija regione yra labai įkaitusi, mūsų susirūpinimas mūsų pačių saugumu nemažėja, tad Vokietijos žingsnis – pakankamai pozityvus“, – pridūrė A. Anušauskas.
Rukloje, Jonavos rajone, dislokuotą Vokietijos vadovaujamą NATO kovinę grupę sudaro 1,2 tūkst. karių, pusė jų – vokiečių pajėgos. Taip pat savo karius čia yra atsiuntusi Belgija, Čekija, Liuksemburgas, Nyderlandai ir Norvegija.
Anot A. Anušausko, Vokietijos sprendimas „nėra siurprizas“, nes kiekviena šalis, dalyvaujanti šioje kovinėje grupėje, yra iš anksto numačiusi planus, kokio dydžio pajėgas esant poreikiui gali atsiųsti kaip pastiprinimą.
A. Anušauskas patvirtino, kad mažesniais mastais pastiprinimą ketina siųsti ir kitos šalys, delegavusios savo karius, o Lietuva yra pasiruošusi juos priimti.
„Priešakinių pajėgų bataliono kovinę grupę numato stiprinti ir Nyderlandai. Manau, bus artimiausiu metu žinių ir apie kitus sąjungininkus“, – kalbėjo jis.
Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht pirmadienį pranešė, kad šalis į Lietuvą atsiųs dar iki 350 karių, kad padėtų sustiprinti NATO rytinį flangą. Siekiant išvengti Rusijos agresijos, tiek pat karių į Lenkiją pirmadienį pranešė papildomai atsiųsianti ir Jungtinė Karalystė.
NATO priešakinių pajėgų kovinė grupė Lietuvoje dislokuota lygiai prieš penkerius metus, reaguojant į Rusijos agresiją Ukrainoje ir karinį aktyvumą regione.
Iš viso nuo dislokavimo pradžios rotuodamiesi kas pusmetį NATO kovinėje grupėje jau yra treniravęsi per 15 tūkst. karių iš devynių NATO valstybių, į Lietuvą nuo 2017-ųjų yra atvykę apie 6000 karinių mašinų.
