Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
O kas yra tas Melianas? Valinskio pagalbininkas? Iš kur jis yra kilę? Ar tai ne jis tiek metu sėdėjo tautini mažumų departamente i privedę prie dabartines situacijos?
Juk, rodos, gyvename išsvajotoje Europos Sąjungoje, tai gal ir elgtis reikėtų pagal Europos Sąjungos standartus: tankiai tautiniu mažumų apgyvendintuose rajonuose rašyti pavadinimus keliom kalbom yra normalu. Separatizmo nuo to bus tikrai mažiau - nelaikykime lenkų agresyviais idiotais, nes tai yra tiesiog dalies lietuvių išankstinė nuomonė.
O pasak buvusios švietimo ministrės prof. Inos Druvietės, Latvijos valstybė ir latvių kalba yra vertybės, kuriomis negali būti abejojama. „Mes turime teisę jas apginti juridiniais mechanizmais, ekonominio skatinimo priemonėmis ir neprivalome teisintis, kad norime tai daryti“ – sako ji.
Kalbos politikoje valstybinio orumo pavyzdys galėtų būti Latvijos prezidentės Vairos Vykės-Freibergos 2004 m. pasakyti žodžiai: „Latvija neprivalo lyg kaltinamasis teismui įrodinėti savo unikalios kultūros ir žmogiškosios vertės. Mes nesame kaltinamųjų suole, mes neturime visą laiką teisintis, kad esame tokie pat žmonės kaip ir kiti, kad mūsų kalba yra tiek pat vertinga kaip ir kitos“.
rtyutry
Lankiausi Dieveniskese,Salcininku raj.,mano biciulis is JAV pakraupo,pamates ant administracijos pastato uzrasus-pirmasis -lenku kalba,antrasis -lietuviu k. Juk lietuviu k. yra valstybine kalba. Kokia nepagarba,nelojalumas musu valstybei. Juk gyvename visi toje pacioje zemeje. Niekas lenku nesdikriminuoja. Tik jie patys visur saukia jog skriaudziami. Dar labiau apkartino musu viesnage ponia pasto darbuotoja. Mums atsivertus zemelapi ir besikalbant jog tai Dzukija,gal todel ir tariamas pavadinimas,pasto darbuotoja neapsikente musu pokalbio ir teske man tiesiai i veida skambiaja fraze "Wilne nase". Be komentaru... Tai kas nacionalistai ir sovinistai:lietuviai ar lenkai?
Tikrai 10 balų. Net krūvą lenkų akcijos kandidatų papirko, nes jie savo anketose nurodo Baltarusijoje gimę.
Lubianka visus pinigus lenkų akcijai ir lenkiškosios LDK dvasios ieškotojams sumokėjo. Daugiau neturi, krizė juk.
LIAnkam nereikia jokio įtampos mažinimo. Jie suinteresuoti amžinu karu su lietuviais, kitaip visa jų veikla taps beprasme. Dabar visa tutakų kolchozo viršūnėlė gybena būtent iš pastovaus karo su lietuviais kurstymo.
O galo nuolaidoms nebus, įvykdžius viena reekalavima, seks kitas
O galo nuolaidoms nebus, įvykdžius viena reekalavima, seks kitas
Lietuvių ir lenkų nesutarimai tęsiasi jau daugiau negu 600 metų, nuo pat karaliaus Jogailos laikų. Vadinamasis abiejų tautų „broliavimasis“ visais laikais reiškėsi tik tarp perėjusių prie lenkų kalbos ir ilgainiui sulenkėjusių lietuvių ir tikrųjų lenkų. Nesulenkėję lietuviai kiek įstengdami vengė tokio pražūtingo „broliavimosi“.
„Broliško“ sugyvenimo rezultatai aiškiai matomi: Lenkija pasiglemžė didžiąją Lietuvos senosios valstybės dalį, keleriopai padidino savąją valstybę, o Lietuva atitinkamai kaskart vis mažėjo. Kartu išaugo ir lenkų tauta, o lietuvių tauta visai sunyko. Tokiam, „broliavimuisi“ galą padarė lietuvių tautinis atgimimas XIX a. antrojoje pusėje – XX a. pradžioje ir tautinės lietuvių valstybės sukūrimas. Tačiau jų recidyvos abiejų tautų bei valstybių santykiuose prasiveržia ir mūsų dienomis...
„Broliško“ sugyvenimo rezultatai aiškiai matomi: Lenkija pasiglemžė didžiąją Lietuvos senosios valstybės dalį, keleriopai padidino savąją valstybę, o Lietuva atitinkamai kaskart vis mažėjo. Kartu išaugo ir lenkų tauta, o lietuvių tauta visai sunyko. Tokiam, „broliavimuisi“ galą padarė lietuvių tautinis atgimimas XIX a. antrojoje pusėje – XX a. pradžioje ir tautinės lietuvių valstybės sukūrimas. Tačiau jų recidyvos abiejų tautų bei valstybių santykiuose prasiveržia ir mūsų dienomis...
Antilenkiškų nuotaikų skatinimas griauna lietuvišką tapatybę?