Prieš 80 metų 1923 09 02 Biržuose buvo atidengtas skulptorės N. Gronskajos paminklas Biržų krašto šviesuoliui, mokytojui, rašytojui, poetui, „Aušros“ bendradarbiui, vertėjui, „Lietuviško šiupinio“ leidėjui Stanislovui Dagiliui. „Biržų žinios“ 1923 09 15 Nr 30 rašė:
„Drąsiai galima sakyti, kad nuo kunigaikščių Radvilų laikų, t. y. kokius 300 metų Biržai nematė tokių iškilmių. Svečių tarpe buvo atvykę ministeriai: vidaus reikalų – Žalkauskas, švietimo – Bistras, finansų – Petrulis, Seimo vicepirmininkas d-ras Staugaitis, seimo narys kapitonas Natkevičius, emisijos banko direktorius Grajauskas, buvęs ministeris Dobkevičius, buvęs prezidentas A. Smetona, kunigas kanauninkas J. Tumas-Vaižgantas, profesorius J. Yčas, M. Yčas, d-ras J. Šliupas, biržietis P. Devenis iš Amerikos, artistai K. Petrauskas ir Vl. Motiekaitis“.
Paminklą atidengė švietimo ministras Leonas Bistras.
Garsiųjų mūsų kraštiečių Jono ir Martynų Yčų dėdė iš motinos pusės Stanislovas Dagilis gimė prieš 165 metus 1843 03 17 Mažutiškių kaime. Mokėsi Kėdainių ir Slucko reformatų gimnazijose, studijavo Peterburgo Istorijos-filologijos institute. Jį 1873 m. baigęs, iki 1894 m. buvo Ukrainoje Sumų gimnazijos klasikinių kalbų mokytoju. Mokytojaudamas Sumų gimnazijoje, Ukrainoje, palaikė glaudžius ryšius su Lietuva. Vienas pirmųjų įsijungė į nacionalinį bei kultūrinį lietuvių tautinį atgimimą.
1894 m. grįžęs į Biržus, tapo kultūrinio gyvenimo aktyviu dalyviu. 1902-1907 m. kartu su kompozitoriumi K. Galkausku užrašinėjo lietuvių liaudies dainas, subūrė chorą, kuris 1910-1914 m. sudarė „Lyros“ draugijos choro pagrindą. S. Dagilis finansiškai rėmė savo sūnėnų Yčų studijas.
S. Dagilis bendradarbiavo „Aušroje“ (straipsniai „Lietuviška rašliava“, 1884, Nr. 1; „Keli žodžiai apie poeziją abelnai, o ypač sudėjimą eilių“, 1886, Nr. 1), „Draugijoje“ „Pasiuntinyje“, „Biržų kalendoriuje“, parengė 1910 m. reformatų giesmyną.
Parašė šviečiamosios nuostatos eilėraščių, poemą „Joninės Parovėjos karčemoje“, išvertė A. Mickevičiaus „Konradą Valenrodą“, „Tris Budrius“, L. Kondratovičiaus-Sirokomlės „Lietuvą“, M. Lermontovo „Angelą“, „Tris palmes“, A. Puškino „Eugenijaus Onegino“ ištraukų, kitų poetų kūrinių.
Originalią ir verstinę poeziją skelbė „Lietuviško šiupinio“ pavadinimu leistais rinkiniais. Priklausė S. Dagilis poetams aušrininkams, yra vienas kūrybiško vertimo lietuvių vertimų istorijoje pradininkų.
Mirė S. Dagilis 1915 11 19 Biržuose. Nelengvas buvo S. Dagilio gyvenimas toli nuo tėvynės, nelengvas likimas ištiko ir jam skirtą paminklą – jis tapo tikru „keliauninku“.
1923 m. paminklas buvo atidengtas tuometinėje Aptiekos aikštėje prie dabartinės Bielinio gatvės. Jis po to daug keliavo, stovėjo skverelyje prie dabartinės „Maximos“ Vytauto gatvėje, o jeigu tiksliau, tai netoli garsiojo miesto viešojo tualeto. Vėliau buvo perkeltas prie tuometinio Biržų muziejaus, prie dabartinių sekmininkų maldos namų.
Tyruose skamba kai kurių žmonių pasiūlymai rasti gal geresnę vietą šio daug Biržų krašto kultūrai, raštijai, švietimui, žmonėms nusipelnusio žmogaus įamžinimui ir priminimui.
Antanas Seibutis yra Biržų krašto muziejaus „Sėla“ muziejininkas
