Buvęs šalies policijos vadovas Vytautas Grigaravičius interviu savaitraščiui „Balsas.lt savaitė“ prisipažino medžiojantis garsiausią Lietuvos nusikaltėlį
Naujoji kriminalinių grupuočių karta vėl aukštai pakėlė galvą. Automobilių padegimai, mirtini šūviai iš automatinių ginklų ir granatsvaidžių į priešus ar konkurentus, bankų apiplėšimai. Nusikaltimai, kurie anksčiau nuolat drebino Lietuvą ir mirgėjo pirmuosiuose laikraščių puslapiuose, šiomis dienomis atgijo.
Tokie išpuoliai dažniausiai sudrumsdavo šalies didmiesčių – Vilniaus, Kauno bei Klaipėdos − gyventojų ramybę, o dabar vis įžūliau elgiasi Alytaus ir Marijampolės gaujos.
Sėkmingai plėtoja verslą
− Prieš pusantrų metų atsistatydinote iš Lietuvos policijos generalinio komisaro pareigų, tačiau ilsėjotės tik kelis mėnesius. Netrukus įsteigėte privačių detektyvų paslaugas ir konsultacijas teikiančią bendrovę, visą praėjusį sezoną filmavotės TV3 laidoje „Kriminaliniai tyrimai“. Ar garsi pavardė padeda plėtojant verslą? − „Balsas.lt savaitė“ paklausė buvusio generalinio komisaro V. Grigaravičiaus.
− Neslėpsiu, padeda. Pagrindinė būstinė veikia Alytuje, tačiau plečiamės. Tad krizės dar nejaučiame. (Šypsosi.) Darbo krūvis panašūs kaip ir darbuojantis policijoje. Tik smagu, kad naktimis nesulaukiame skambučių.
Mūsų bendrovės „AS Double Invest“ veikla įvairiapusė. Pavienius asmenis ir firmas gelbėjame nuo bankroto, tvarkome jų skolas, padedame tinkamai paruošti bylas teismams. Teikiame ir detektyvų paslaugas. Taip pat aktyviai ieškome jau kurį laiką nuo teisėsaugos besislapstančio Henriko Daktaro, kitų paslaptingai dingusių asmenų.
Neseniai kreipėsi vieno vaiko tėvai iš Kauno. Jie pastebėjo, kad sūnus nuo jų sparčiai tolsta. Gimdytojai su vaiku neranda bendros kalbos. Bandome gelbėti šį jauną žmogų ir sugrąžinti į normalų gyvenimą. Kol kas vaikinas gaujų veikloje nedalyvauja, bet jei ir toliau grims į bedugnę, taps banditų „torpeda“ .
Lyderiauja jaunoji banditų karta
− Ar tiesa, kad prasidėjus ekonomikos sunkmečiui Lietuvos kriminaliniame pasaulyje prasidėjo įtakos sferų persidalijimo metas?
− Bendraujant su policijos darbuotojais, verslininkais, tampa akivaizdu, kad šiuo metu vyksta nusikaltėlių kartų kaita. Dirbdamas detektyvinį darbą pastebiu, kad artėja nauja organizuoto nusikalstamumo grėsmė. Senoji banditų karta traukiasi, o jų vietą užima kitaip mąstantis jaunimas. Tačiau naujųjų grupuočių atstovai neturi sukaupę tiek patirties kaip senieji vilkai. Vis dėlto jaunimas nenori, kad juos kontroliuotų senosios kartos veteranai.
Šių dienų kriminalinis jaunimas tarpusavio santykius aiškinasi automatų šūviais. Pavyzdžiui Alytuje neseniai žinomam bušido kovotojui buvo peršautos kojos. Šis kruvinas incidentas − ankstesnių gaujų konfliktų tąsa. Yra duomenų, kad jos nesutarė dėl įtakos zonų, kuriose gali prekiauti narkotikais.
Kaune tarpusavyje įtakos zonomis jau kurį laiką nepasidalija „agurkiniai“ ir „kamuoliniai“. Jie save vadina maksimalistais – nori viską paimti greitai ir iškart. Tų grupuočių nariai nesiskaito su aplinkiniais. Jų veiklos metodai gali sukelti skaudžių pasekmių. Policija buvo gavusi žinių, kad tarpusavio konfliktus jie siekė spręsti net naudodami kovines granatas. Tačiau šiems planams pavyko laiku užkirsti kelią.
Pastebima, kad nemaža dalis nusikaltėlių grįžta iš užsienio. Jie papildo čia veikiančių grupuočių gretas. Todėl liūdna, kad policija silpsta ne dėl savo valios, o tik dėl to, kad apkarpomas biudžetas, trūksta lėšų operatyviniam ir žvalgybiniam darbui.
„Daktarų“ eros pabaiga
− Prasitarėte, kad ieškote ir garsiojo mafijos bėglio H. Daktaro, pravarde Henytė. Eidamas šalies policijos vadovo pareigas neretai susidurdavote su šiuo veikėju. Kodėl, jūsų manymu, jis gerokai anksčiau nesumanė atsiriboti nuo skandalingos praeities?
− Kauno „daktarai“ savo laiku išties buvo stipri nusikalstama organizacija. Tačiau jie įstrigo pasenusiame veiklos lygmenyje ir netrukus prarado įtaką bei galią Kaune. Pamažu „daktarai“ tapo atgyvena.
H. Daktaras išties turėjo galimybę persikvalifikuoti, pasitraukti iš tamsių istorijų. Galėjo knygas rašyti, verstis legaliu verslu, mėgautis nerūpestingu gyvenimu taip, kaip garsiausi Vakarų šalių mafijos atstovai. Tačiau, atrodo, policija nebuvo linkusi jo pamiršti.
Lietuvos teisėsaugos istorijoje nėra buvę, kad specialiai suformuota policijos grupė beveik 6 metus tirtų vienos kriminalinės grupuotės veiklą. Vieni minėtos grupės pareigūnai narpliojo senus nusikaltimus, kiti H. Daktaro ir jo aplinkos atžvilgiu nuolat atliko žvalgybinį darbą.
Komisaras sulaukė žmonių paramos
− Jūs buvote šios senų nusikaltimų tyrimo grupės iniciatorius. Ar galėtumėte šiandien prasitarti, kas daugiausia prisidėjo atskleidžiant senus Kauno „daktarų“ nusikaltimus?
− Nemažai prisidėjo policijai aktyviai skambinantys žmonės. Viskas prasidėjo dar Rolando Pakso prezidentinio skandalo metais, kai važinėjau po Lietuvą ir viešai paskelbiau savo mobiliojo telefono numerį. Buvo tokių, kurie mėgino prikišti, kad tokiu būdu politikuoju.
Skambinusieji mums suteikė daug vertingos informacijos. Tada pamažu priartėjome prie senų nusikaltimų, kurių, atrodė, niekada neištirsime.
− Pastaruoju metu pasirodė pranešimų, kad H. Daktaras teisėsaugai gyvas nepasiduos. Ar tikėtina, kad jis galėtų pasielgti taip drastiškai?
− Dauguma H. Daktaro padarytų nusikaltimų jau išaiškinta. Todėl jam nėra šansų ilgai būti laisvėje. Dėl garsiųjų nusikaltimų ant jo krinta ne šešėlis, o įrodymai. Manau, kad į daugelį bylų suskaldyta „daktarų“ nusikaltimų byla bus unikali.
Jeigu H. Daktarą policijai pavyks sulaikyti gyvą, visa tai pamatysime savo akimis. Verčia sunerimti faktas, kad kadaise jis prasitarė, jog norėtų mirti kaip didvyris.
− Ar aktyviai kontroliuodavote atgarsio sulaukusius nusikaltimus narpliojančių kriminalistų grupės darbą?
− Mažiausiai kartą per mėnesį mano kabinete susirinkdavome pasitarti. Kiekvienas smulkiai pasakodavo apie padarytus ar planuojamus darbus. Ši grupė dirba iki šiol. Tikiuosi, kad jos darbo niekas netrikdys.
− Sovietiniais metais dirbote Kauno kriminalinėje milicijoje. Ar tada jau buvo girdėti apie „daktarų“ grupuotę?
− Kaune dirbau 1978–1980 metais. Narpliojau automobilių vagystes. Su „daktarų“ aplinkos žmonėmis jau tais laikais teko susidurti. Tačiau tada nemažai laiko skyriau Pšidzės (jau 14 metų pogrindyje tūnančio Andriaus Jankevičiaus – red. past.) gaujos veiklai. Šie žmonės Kaune vogdavo 24-os serijos volgas ir gabendavo jas į Maskvą. Šias mašinas užsakydavo Maskvos taksistai.
Dirbdamas Kaune patyriau skaudžią netektį – netekau informatoriaus. Kartą sužinojau, kad jis buvo mirtinai sumuštas. Gali būti, kad su juo susidorojo jo veiklą atskleidę sėbrai.
− Ar nebuvo kilę minčių dalyvauti prezidento rinkimuose?
− Prisipažinsiu, siūlė ne viena politinė jėga, bet kol kas didžioji politika manęs nevilioja. Tiesa, pastebiu, kad banditų noras žengti į politiką nemažėja.
Kai dirbau operatyvinį darbą, mane pasiekė įvairių šešėlinio pasaulio veikėjų pokalbių stenogramos. Susidarė įspūdis, kad kriminalinis pasaulis suvokė aukštų politikų svarbą įvairiuose procesuose, todėl valdžia juos vis labiau gundo.
TIK FAKTAI
2007 metų lapkričio 13 dieną V. Grigaravičius iš Lietuvos policijos generalinio komisaro pareigų pasitraukė po skaudžios, trijų mažamečių berniukų gyvybę pasiglemžusios avarijos Skuodo rajone. Ją sukėlė girtas policijos pareigūnas.
V. Grigaravičius policijoje išdirbo daugiau kaip 30 metų, iš jų septynerius vadovavo Lietuvos policijai.
