Vita Ličytė, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
Trys ketvirtadaliai žmogžudysčių, apie 60 proc. sunkių kūno sužalojimų, arti pusės prievartavimų, 40 proc. įvairių viešosios tvarkos pažeidimų – visi šie nusikaltimai padaromi neblaivių asmenų. Tai savo disertacijos „Alkoholio vartojimo socialinė ir ekonominė žala Lietuvoje“ tyrime išsiaiškino Mindaugas Štelemėkas, Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto daktaras. Mokslininko teigimu, alkoholį vartojantys žmonės valstybei pridaro milžiniškų nuostolių.
„Iš vienos pusės, valstybei nuostolis, nes tie žmonės kažką padaro, o paskui jai dar daugybę metų tenka [dalį tų žmonių] išlaikyti įkalinimo įstaigose. Žmogus nusiperka alkoholio, sumoka kelis centus akcizo, o paskui valstybė moka tūkstančius už pasekmę, kurią jis sukėlė nepagalvojęs“, – teigia M. Štelemėkas.
– Savo darbe minėjote, kad Lietuvoje viešose diskusijose, galbūt – ir žiniasklaidoje, dažniausiai kalbama apie poveikį sveikatai, tačiau neužsimena arba retai kalbama apie tai, kad alkoholio vartojimas daro žalą ir kitoms sritims. Kodėl apie tai taip mažai kalbama? Ar dėl to, kad poveikis mažai pastebimas, ar dėl to, kad jis nėra toks reikšmingas?
– Poveikis visada yra pastebimas, bet retai kada viskas sudedama į vieną krūvą, ir tai yra didžiulė problema. Jei paklausytume bet kokių žinių, kai įvyksta avarija, visada išgirstame, kad tikrinamas vairuotojų blaivumas. Jei įvyksta kokie nors konfliktai šeimoje ir pan., aiškinamasi, ar kas nors buvo neblaivus.
Kai viskas susisteminama, išeina taip, kad alkoholis sąlygoja labai plačią ir didžiulę žalą visuomenei. Žmogus ne tik pakenkia savo sveikatai, bet nukenčia ir kiti žmonės, t. y. tiek traumos, įvairios lėtinės ligos, kurias pats žmogus, ilgai vartodamas alkoholį, sukelia sau, tiek išimtinai tik alkoholio vartojimo sąlygojamos ligos. Tuomet yra ir socialinis poveikis. Tai yra ir su kriminaline veikla susijusios neigiamos pasekmės, ir socialinės pasekmės. Valstybei reikia mokėti neįgalumo išmokas, išlaikyti vaikus, kurie patenka į vaikų namus iš šeimų, kuriose vartojamas alkoholis, išlaikyti kalinius. Tai yra didžiulės sąnaudos.
Tradiciškai alkoholis yra siejamas su smurtu, nes išgėrę žmonės tampa agresyvesni. Disertacijoje išryškėjo, kad trys ketvirtadaliai žmogžudysčių, apie 60 proc. sunkių kūno sužalojimų, arti pusės prievartavimų, 40 proc. įvairių viešosios tvarkos pažeidimų padaromi būtent neblaivių asmenų, ir dalis jų patenka į kalėjimus. Iš vienos pusės, valstybei nuostolis, nes tie žmonės kažką padaro, o paskui jai dar daugybę metų tenka juos išlaikyti įkalinimo įstaigose. Žmogus nusiperka alkoholio, sumoka kelis centus akcizo, o paskui valstybė moka tūkstančius už pasekmę, kurią jis sukėlė nepagalvojęs.
– Kokį poveikį alkoholis gali turėti santykiams, pavyzdžiui, santykiams šeimoje?
– Per pastarąsias keletą mokslinių konferencijų (tenka dalyvauti ir Pasaulinės sveikatos organizacijos veikloje), girdžiu terminą „pasyvus alkoholio vartojimas“. Visų pirma terminas kilęs iš „pasyvaus rūkymo“. Pasyvus alkoholio vartojimas yra būtent tas poveikis aplinkiniams, kurie gyvena ar yra glaudžiai susiję su alkoholį vartojančiu asmeniu. Šis terminas įtraukia visą neigiamą poveikį: ir psichologines problemas, ir smurtą šeimoje, ir pan.
Šis aspektas mano disertacijoje buvo šiek tiek atspindėtas, nes buvo vertinamos ekonominės sąnaudos, kiek šaliai kainuoja būtent vaikų namuose esančių vaikų išlaikymas, kurie ten galimai patenka dėl to, kad tėvai vartoja alkoholį.
– Ar, Jūsų akimis, Lietuvoje situacija gerėja?
– Iš tiesų keliais pastaraisiais metais buvo bangavimas. Mano disertacijoje buvo vertintas laikotarpis nuo 2003 m. iki 2011 m. Situacija labai blogėjo iki 2007 m. Jei per tuos devynerius metus iš viso mirė 35 tūkst. žmonių, nuo alkoholio vartojimo sukeliamų priežasčių [...] per tą laikotarpį mirė 11 tūkst., vien per 2007 m. – arti 5 tūkst. žmonių. Paskui, nuo 2007 m., per 2008–2009 m., situacija pasitaisė. Vėliau, nuo 2010 m. iki 2011 m. ir iki dabar situacija vėl blogėja.
– O gal tai gali būti susieta su ekonomine situacija?
– Taip, vienas iš veiksnių yra ekonominė situacija. Visada svarbu neužmiršti, kad alkoholio kaina, alkoholinių gėrimų įperkamumas turi labai svarbią reikšmę. Kai Lietuvoje prasidėjo ekonominė krizė, buvo labai gražus sutapimas – kaip tik 2007 m. politikai susiėmė, įgyvendino griežtas kontrolės priemones. Tuomet situacija staiga labai pagerėjo, taip pat labai pasitaisė visuomenės sveikatos rodikliai, sumažėjo mirtingumas nuo alkoholio vartojimo sukeliamų priežasčių.
Paskui įvyko sąstingis, politikai toliau nebetęsė pradėtų iniciatyvų. Kaip tik dar 2011 m. buvo atšauktas nuo 2012 m. numatytas įsigalioti visiškas alkoholio reklamos draudimas. Vėliau Lietuvos ekonomika pradėjo atsigauti po krizės, priemonių, griežtinant alkoholio kontrolę, labai pritrūko, ir alkoholio vartojimas (o sykiu ir dėl jo kylanti neigiama žala) pradėjo labai didėti.
– Iš tiesų ne paslaptis, kad Lietuva pagal alkoholio suvartojimo rodiklius yra labai aukštose vietose tiek Europoje, tiek tikriausiai ir pasaulyje. Kaip Jums atrodo, ar politikai šiai problemai skiria pakankamai dėmesio?
– Manau, tikrai nepakankamai. Gana dažnai kalbama, kad alkoholis – blogai, bet trūksta realių, mokslo įrodymais pagrįstų sprendimų, kurie dažnai akcentuojami: alkoholinių gėrimų kainos didinimas, prieinamumo mažinimas (įvairūs laiko pardavimo apribojimai, dienų apribojimai, pardavimo vietų skaičiaus mažinimas ir pan.). Taip pat – visiškas reklamos draudimas. Šios priemonės gana sunkiai skinasi kelią.
– Galbūt, kai kurių politikų nuomone, tai nėra naudinga, nes alkoholis yra labai perkama prekė, dėl to surenkama daug mokesčių, akcizo mokesčio?
– Tai yra labai įdomus kampas. Tai – jau požiūrio klausimas. Kai ekonomistai, finansų ekspertai ir pan. į alkoholį žiūri kaip į įprastą vartojimo prekę, kalbama apie legalų ir nelegalų vartojimą: legalus vartojimas – gerai, nelegalus vartojimas – blogai. Mes, visuomenės sveikatos specialistai, manome taip: alkoholio legalus vartojimas – blogai, nelegalus vartojimas – irgi blogai, reikia mažinti visą alkoholio vartojimą.
Kokia situacija Lietuvoje? Pasaulio sveikatos organizacijos naujausi duomenys rodo, kad Lietuva yra trečioje vietoje Europos regione (čia, galima sakyti, yra ir pasaulinės tendencijos, nes Europa yra daugiausiai geriantis regionas), bendras alkoholio vartojimas, pasaulio skaičiavimais, yra 15,4 l vienam 15 m. ir vyresniam gyventojui.
– Gryno alkoholio?
– Gryno alkoholio. Legalus vartojimas yra 12,9 l. Ta nelegali dalis išeina maždaug 16 proc. Pas mus Lietuvoje problema yra legalus vartojimas. […] Bet mums reikia mažinti bendrą alkoholio vartojimą.
Problema yra ta, kad Lietuva pasižymi sovietinėmis alkoholio gėrimo tradicijomis, kai geriama daug, žmonės geria, kad prisigertų ir pan. Kai Lietuva atgavo nepriklausomybę, kai į šalį atėjo pasaulinė alaus pramonė bei kitų alkoholinių gėrimų pramonė, jos atstovai čia rado tokią situaciją: vyrai gėrė gana daug, moterys gėrė ne taip daug, jaunimas, lyginant su kitomis šalimis, gėrė nedaug. Jie, pasitelkę gėrimo tradicijų turinčių šalių marketingo patirtį, labai gerai „įsuko“ visą savo verslą, išnaudojo nišines rinkas: daugiau gerti pradėjo moterys, o paaugliai, lyginant su kitų šalių jaunais moksleiviais, iš viso nusirito į apačią. Taigi Lietuva yra šalis, turinti alkoholio gėrimo tradicijų, o be to dar vykdomas efektyvus marketingas. Todėl turime labai neigiamas pasekmes.
Bendra mano disertacijoje apskaičiuota ekonominė žala (tai tikrai dar toli gražu ne viskas) yra 741 mln. litų per 2010 m. metus. Jei pasižiūrėsime į akcizus, tais metais jų buvo surinkta apie 760 mln. litų. Bet tuo metu dar nebuvo galima atspindėti visos ekonominės žalos. Turėtų būti dar didesnis, gerokai didesnis skaičius. Kai mes apskaičiavome proporciją, kokia turėtų būti ekonominė žala pagal bendrąjį vidaus produktą (BVP), lyginant su švedų, vokiečių tyrimais, ta suma turėtų siekti apie 1,5 mlrd. litų.
Kai žiūrime į alkoholio generuojamą naudą, dažniausiai matomas efektas – pajamos iš akcizų. Valstybėje pernelyg dažnai žiūrima į alkoholio problemą iš tos pusės, kad alkoholis yra pajamos. Pavyzdžiui, nuo 2015 m. įsigalioja LRT finansavimo pakeitimai, kur vėlgi 1,5 proc. yra nuo akcizų. Vadinasi, pasakoma, kad mes tikimės, jog tos akcizinės pajamos nemažės.
– Ką Jūs patartumėte žmogui, planuojančiam eilinį savaitgalį, kurio metu jis ruošiasi vartoti daug alkoholio? Apie ką jis turėtų pagalvoti, prieš pakeldamas stikliuką prie lūpų?
– Visų pirma reikėtų pagalvoti apie save, kad tas savaitgalis neturėtų pasibaigti su tiek daug alkoholio. Gal užtektų pradžiai bent jau apsiriboti mažesniu alkoholio kiekiu, paskui, jei apsiribojama mažesniu alkoholio kiekiu, galbūt pagalvoti apie tai, kad iš viso galima apsieiti be alkoholio.
Iš savo patirties galiu pasakyti, kad su draugais tikrai mėgdavome išgerti ir nesusigalvodavome kitokių pramogų. Bet paskui, pradėjus studijuoti visuomenės sveikatą, ėmė kisti mąstymas, pamačiau, kaip negražiai vykdomas marketingas, kad žmonės daugiau vartotų, kaip taikomasi į jaunus vartotojus, kad vartotų ir jie, ir alkoholis pasidarė nelabai skanu. Dabar dar nesu visiškas abstinentas, bet išgerti tenka labai retai, švenčių metu.
– Bet turbūt ir pačiam žmogui sunku save suvokti kaip didelės ekonominės ir socialinės sistemos dalį. Galbūt jis, vartodamas alkoholį, ir pagalvoja, kad susigadins sveikatą, bet nesusimąsto, kad tai apskritai gali turėti didelių pasekmių?
– Tai yra ir valstybės problema. Alkoholio reklamos neuždraudžiame, o reklama nuolat kuria įvaizdį, kad alkoholio vartojimas yra gerai, kad problemų turi tik kažkokie neaiškūs, savęs nekontroliuojantys asmenys, o su jumis viskas bus gerai. Valstybė visiškai neinvestuoja arba beveik neinvestuoja į socialinę reklamą. Valstybė nesistengia pabrėžti neigiamų pasekmių, kurios kyla vartojant alkoholį. Natūraliai verslas nesuinteresuotas rodyti neigiamų pasekmių. Taigi tos socialinės atmosferos mums nepavyksta sukurti. Reikia būti gana stipriam ir gebėti atsispirti socialiniam spaudimui, kad atsisakytum su draugais pasisėdėti kur nors savaitgalį, vartojant alkoholį.
– Nupiešėte niūrų vaizdą, bet, kaip manote, ar artimiausiu metu kas nors gali keistis? Ar yra požymių, kad viskas keičiasi į gerą?
– Retkarčiais atsiranda tikrai labai teigiamų požiūrių. Pavyzdžiui, 2007 m. Seimas 2008-uosius buvo paskelbęs Blaivybės metais. Tai tikrai didžiulis teigiamas postūmis, tą iniciatyvą reikėtų tęsti. Jei norime mažinti alkoholio vartojimą, o sykiu – ir visas kitas neigiamas socialines pasekmes, reikia suprasti, kad kompleksinės priemonės veikia geriausiai. Tiesiog kartais pritrūksta politinės valios, kad būtų priimami ir įgyvendinami sprendimai.
Bet, žinoma, nėra viskas vien neigiama. Turime labai pagerėjusią situaciją keliuose. Kai buvo pradėta akcija „Stop karui keliuose!“, buvo pasiekti įspūdingi rezultatai: neblaivių vairuotojų keliuose labai sumažėjo, buvo padidintos baudos, neblaivių vairuotojų, kurie sukelia tragiškus įvykius, avarijas ir pan., taip pat sumažėjo. Galima sakyti, kad tai tikrai yra sėkmės pavyzdys. Jei vienoje srityje mums nesiseka, kažkur kitur vis tiek padarome kažką teigiamo.
