„Aš manau, kad Lietuvoje reikalavimai galioja tokie pat. Jei iš vienų reikalaujame vienų dalykų, tai ir iš kitų turime reikalauti“, – interviu naujienų portalui „Delfi“ teigė V. Aleknavičienė. „Kai politikas pasielgia kažkaip netinkamai – iš jo reikalauja atsistatydinti. Tai jei ir čia nutinka taip – tai, manau, ir čia galioja tos pačios taisyklės“, – akcentavo ministrė.
Savo ruožtu LRT vadovė antradienį vykusio visuomeninio transliuotojo tarybos posėdžio metu tikino, jog šis sprendimas buvo ne jos. Be to, ji akcentavo kol kas atsistatydinti neketinanti.
Pasak jos, į kylančius klausimus dėl paskelbto ir vėliau atšaukto sprendimo į LRT tiesioginį eterį nebekviesti „aušriečių“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio atsakys vykstantis vidinis tyrimas.
Kaip skelbta, praėjusią savaitę LRT pranešė apie sprendimą nekviesti „Nemuno aušros“ lyderio R. Žemaitaičio į tiesiogines laidas.
LRT teigimu, toks sprendimas priimtas, Seimo Etikos ir procedūrų komisijai konstatavus, kad R. Žemaitaitis savo ankstesniais prieš visuomeninį transliuotoją nukreiptais pasisakymais pažeidė Valstybės politikų elgesio kodekso nuostatas. Atsižvelgiama ir į tai, kad Vilniaus apygardos teismas praėjusių metų gruodžio pradžioje politiką pripažino kaltu dėl neapykantos kurstymo ir Holokausto menkinimo.
LRT televizijos Naujienų tarnybos vadovė Inga Larionovaitė tuomet pabrėžė, kad tiesioginis eteris reikalauja atsakomybės ir pagarbos. Pasak jos, tai nėra įžeidinėjimams ar neapykantos retorikai reikšti skirta vieta.
Tiesa, kiek vėliau, pasipylus visuomenininkų bei žurnalistų kritikai minėtam žingsniui, praėjusį ketvirtadienį sprendimą visuomeninis transliuotojas atšaukė. Anot LRT, sprendimas nekviesti „Nemuno aušros“ pirmininko į tiesiogines laidas buvo klaida. I. Larionovaitės teigimu, toks sprendimas priimtas skubotai, neįsiklausius į visuomeninio transliuotojo bendruomenės balsus.
Vis tik, pasirodžius ir atšaukus tokį sprendimą, raginimus M. Garbačiauskaitei-Budrienei atsistatydinti išsakė ir premjerė Inga Ruginienė bei LRT tarybos pirmininkas Mindaugas Jurkynas.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
LAISVO ŽODŽIO BEIEŠKANT
Apie L R T esu kalbėjęs ne kartą. Esu net sulaukęs Seimo Etikos komisijos vertinimo, kad apibūdindamas tam tikras struktūras kaip lovį, kuris ginamas, pasirinkau netinkamus žodžius ir turėčiau kalbėti kultūringiau. Tačiau ta pati komisija pripažino ir kitą dalyką. Padėtis ten yra iš tiesų bauginanti. Visa tai vis labiau primena kagėbistinius laikus.
Man L R T jau seniai nebesiasocijuoja nei su laisvu žodžiu, nei su Lietuvos radiju ir televizija. Mano sąmonėje ši institucija labiau siejasi su kitomis raidėmis. KGB.
-O Monika Garbačiauskaitė Budrienė šiame kontekste atrodo kaip carienė, įsivaizduojanti save absoliučia valdove su neribotais įgaliojimais.
Ilgą laiką sklandė kalbos, kad L R T viduje egzistuoja nerašyti sąrašai. Kuriuos politikus galima kviesti, kurių ne. Kuriuos galima kalbinti, o kuriuos reikia ignoruoti. Buvo sakoma, kad kai kurie žurnalistai, laikomi lojalesniais vadovybei, gauna privilegiją vesti laidas ir kalbinti tinkamus politikus. Ilgą laiką tai buvo tik kalbos, be tiesioginių įrodymų. Tačiau dažnai tokios kalbos turi daugiau tiesos, nei norėtųsi pripažinti.
Visa ši istorija parodė labai aiškų dalyką. Mes užsiauginome institucinius diktatorius, kurių valdžia ilgainiui tapo savitiksle. L R T šiandien atrodo ne kaip visuomeninis transliuotojas, o kaip uždara grupuotė, veikianti sektos principu. Tai pavojinga ne tik visuomeninei, bet ir komercinei žiniasklaidai, kuri dėl neaiškių priežasčių tyli.
Ši tyla ilgainiui griaus visą žiniasklaidos ekosistemą. Sąrašų oficialiai nėra, tačiau realybėje jie egzistuoja. Ir būtent tai ši krizė atidengė iki galo.
Aukštai iškėlus žodžio laisvės vėliavą, ji buvo sutrypta visų akivaizdoje.
Tai ir yra tikrasis šios istorijos nuosprendis.
