Pradeda dominuoti individualistinė kultūra, žmonės neberanda sąsajų ir su tais, už kuriuos balsuoja, ir su tais, su kuriais balsuoja. Taip menką visuomenės susidomėjimą rinkimais į Europos Parlamentą (EP) aiškina politinės psichologijos ekspertas, Vilniaus universiteto profesorius Albinas Bagdonas.
Pasak mokslininko, ar žmogus save suvokia kaip dalį Europos Sąjungos (ES), priklauso nuo jo proto. "Aukštesnio intelekto žmonės yra labiau orientuoti į visumą. Galima galvoti ne tik apie tai, kad esu Jonas, Petras ar panašiai, bet dar ir apie tai, kad esu lietuvis, patriotas, tautos interesus ginantis asmuo, kad turiu darbą, kultūrą, kad esu gyvybės dalelytė, o kai kalbame apie Europą - tai ir jos dalis", - sako A. Bagdonas.
Jo teigimu, platesnis pasaulio suvokimas užgožiamas, kai įsivyrauja egoistiniai asmeniniai interesai. "O šiaip mes visi esame lietuviai, europiečiai, tik vieni turi mažiau bendrumo jausmo, kiti daugiau", - sako A. Bagdonas.
Eksperto teigimu, lietuviai, žvelgiant iš istorinės perspektyvos - labai bendruomeniška tauta. Esą tam pagrindimo toli ieškoti nereikia, - mūsų talkas, lauko darbus visada lydėdavo dainos, per šventes tradiciškai buvo buriamasi draugėn, bet į visuomenės gyvenimą vis labiau skverbiantis masinėms medijoms pradeda vyrauti individualistinė kultūra.
Anot mokslininko, žmogus aštriausiai reaguoja į tai, kas liečia jo paties interesą. Tai būdinga ne tik lietuviams. "Evoliucijos eigoje yra susiformavęs toks žmogaus pasaulio suvokimo mechanizmas, kuris neskatina, nemotyvuoja būti aktyviems, labai domėtis, jei tai konkrečiai neliečia asmens. Žmonėms EP atrodo tolimas, jie mano, kad ten eina tokie vadai, kurie įtakos neturės, ir todėl jie elgiasi pasyviai", - sako A. Bagdonas.
Anot mokslininko, žmonės yra pasyvūs ir dėl to, jog mano, kad į parlamentą einama ne dėl jų, o kad pabėgtų iš Lietuvos, įsitrintų valdžioje, gautų didesnį atlyginimą. "Žiniasklaidoje matome - ten dideli atlyginimai, į EP veržiasi galimai prisidirbę žmonės. Visuomenė į tai reaguoja", - teigia A. Bagdonas.
Politinės psichologijos eksperto teigimu, žmogus balsuodamas formuoja geresnio, saugesnio gyvenimo, didesnio stabilumo lūkesčius. "Žmogus darydamas kažkokį žingsnį galbūt net negalvoja apie tai, tai išplaukia iš pasąmonės. Žmogus renkasi tą, kuris, jo manymu, geriau realizuos lūkesčius", - teigia A. Bagdonas.
Tuo tarpu pretenduoti į postą, pasak mokslininko, gena visų pirma noras dominuoti. "Esame primatai, beždžionės plikos. Ta prasme yra trys pagrindiniai dalykai, dėl kurių žmogus kovoja, kovos ir visokias priemones naudos - tiek leistinas, tiek neleistinas. Visų pirma - dominavimas, jis gali būti visoks - politinis, finansinis, kitoks. Ten veržiasi žmonės, kurie turi stipresnį dominavimo instinktą, ir niekur nuo to nedingsi. Tik visi tą bijo įvardinti. Antras dalykas - savo teritorijos, tėvynės gynimas, panašių į save saugojimas. Trečias - savo paties ekonominė gerovė, šeimos gynimas", - sako A. Bagdonas.
Pasak psichologo, karjeros pabaigoje į EP garbaus amžiaus žmonės veržiasi tam, kad save politiškai reanimuotų, o jaunimas - kad patektų į valdžią. Visus gena noras valdyti, geriau gyventi, išreikšti save, parodyti žmonėms "štai, esu europarlamentaras".
Nuo 1994 metų Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) vadovaujantis Zenonas Vaigauskas dalyvavimą rinkimuose prilygina įpročiui. "Žmogus eina į rinkimus, nes mano, kad turi ten eiti, nes jam tai yra įprasta nuo jaunystės. O įprotį nedalyvauti rinkimuose yra labai sunku pakeisti, už tai ir vykdomos programos jauniesiems rinkėjams", - teigia Z. Vaigauskas.
Pasak VRK vadovo, tradiciškai daugiausia rinkėjų Lietuvoje sutraukia Prezidento rinkimai, po jų rikiuojasi rinkimai į Seimą ir į savivaldybių tarybas. "EP rinkimais, kaip ir daugelyje valstybių, Lietuvoje rinkėjai domisi mažiausiai iš visų galimų. Dar gali būti referendumai, bet čia situacija yra labai nevienoda. Kai kada jie sukelia didžiulį susidomėjimą, o būna, kad ir nesulaukia palaikymo", - teigia Z. Vaigauskas.
VRK vadovo teigimu, šie EP rinkimai Lietuvoje yra antrieji, bet pirmą kartą vyksta savarankiškai. Prieš penkerius metus EP buvo renkamas kartu su Prezidentu.
Rinkimuose į EP, kaip ir į savivaldybių tarybas, lemiamos įtakos rinkėjų aktyvumas neturi. Nesvarbu, kiek žmonių ateis prie balsadėžių, dvylika kandidatų iš Lietuvos į EP bus išrinkta.
Pasak Z. Vaigausko, daugelis šalių dabartiniuose rinkimuose atsisako pasisyti rinkėjų aktyvumo. "Taip įtvirtinamas principas, kad pasyvieji rinkėjai, tie, kurie nenori ar nežino, už ką balsuoti, neturi atimti teisės iš tų, kurie nori turėti savo atstovus, ja pasinaudoti ", - aiškina Z. Vaigauskas.
Europos Parlamento rinkimai vyksta birželio 4-7 dienomis visose 27 ES valstybėse. Daugiau kaip 375 milijonai Europos piliečių turi galimybę rinkti 736 EP narius penkerių metų kadencijai.
Šiuo metu Parlamente yra 13 atstovų iš Lietuvos, birželio 7-ąją Lietuvos gyventojai rinks 12 europarlamentarų.
EP rinkimai vis dar organizuojami laikantis šalių įstatymų ir tradicijų. Bendros ES taisyklės nustato, kad atstovai į EP turi būti renkami pagal tiesioginę visuotinę rinkimų teisę, laisvai ir slaptu balsavimu pagal proporcinę rinkimų sistemą. Tačiau kiekviena valstybė narė gali rinktis, kokią proporcinio atstovavimo sistemą taikyti.
ES šalyse skiriasi aktyvios ir pasyvios rinkimų teisės amžiaus cenzas. Danijoje, Suomijoje, Vokietijoje, Liuksemburge, Nyderlanduose, Portugalijoje, Slovėnijoje ir Švedijoje piliečiai turi teisę rinkti ir būti renkami į EP nuo 18 metų. Austrijoje galima balsuoti nuo 16, o būti kandidatu - nuo 18 metų. Tuo tarpu Italijoje - atitinkamai nuo 18 ir 25.
EP nariai renkami ne pagal kalbų mokėjimą, bet gebėjimą atstovauti politiniams interesams. Europos Parlamento taisyklėse pripažįstama kiekvieno europarlamentaro teisė skaityti parlamento dokumentus, dalyvauti diskusijose ir reikšti mintis savo kalba. Kiekvienas EP narys turi teisę reikšti mintis savo pasirinkta oficialiąja kalba.
Nors daugiau kaip pusę Europos balsuotojų sudaro moterys, vis dėlto ES nėra užtikrintas pakankamas moterų atstovavimas ir įtaka valdžioje. 2008-ųjų rugsėjį priimtoje EP rezoliucijoje moterys raginamos aktyviau dalyvauti politinėje ir sprendimų priėmimo veikloje.
Pirmieji tiesioginiai EP rinkimai įvyko 1979 metais. Iš viso per 30 metų įvyko penkeri rinkimai į Europos Parlamentą. Iki pirmųjų tiesioginių rinkimų, nuo 1958 m. iki 1979 m., EP nariai buvo deleguojami valstybių parlamentų ir turėjo dvigubą mandatą. 2004 m. EP rinkimuose dalyvavo 45,5 proc. rinkėjų.
