Seimui paskirtasis Ministras Pirmininkas Mindaugas Sinkevičius pristatė paskirtuosius ministrus ir dvidešimt pirmosios Vyriausybės programą, kurioje išskirti pagrindiniai būsimosios Vyriausybės veiklos prioritetai.
Naujosios Vyriausybės programoje nurodyta, kad bus didinama senatvės pensijų dydžio sąsaja su įmokėtomis įmokomis ir sukauptu stažu.
Taip pat pridedama, kad mažinant pensininkų absoliutų skurdą, pagrindinės pensijų dalies dydis bus artinamas prie Minimalių vartojimo poreikių dydžio (MVPD).
Taigi, kokių pokyčių tikėtis?
Kas yra MVPD?
MVPD yra rodiklis, kuris nurodo asmens išlaidų sumą eurais, reikalingą minimaliems maisto ir ne maisto (prekių ir paslaugų) poreikiams patenkinti per mėnesį.
Tiesa, šis rodiklis yra taikomas bazinės socialinės išmokos, šalpos pensijų bazės, tikslinių kompensacijų bazės ir valstybės remiamų pajamų dydžiams nustatyti.
Šiemet MVPD Lietuvoje siekia 466 eurus. Paprastai tariant, tiek pinigų lietuviui reikia per mėnesį, kad išgyventų.
Tuo metu kitais metais šis dydis bus didinamas. Numatyta, kad 2027 m. MVPD sieks 488 eurus.
Kiekvienam pensija kiltų 160 eurų?
„Sodra“ nurodo, kad kiekvieno gyventojo pensija priklauso nuo įgyto stažo ir per visą gyvenimą sumokėtų socialinio draudimo įmokų. T. y. tai nuo to, kiek metų žmogus dirbo ir kokio dydžio buvo jo pajamos.
Stažas yra skaičiuojamas metais, o nuo pajamų sumokėtos įmokos virsta pensijų apskaitos vienetais – taškais.
Svarbu pabrėžti, kad senatvės pensiją sudaro dvi dalys: bendroji ir individualioji.
Bendroji pensijos dalis didėja tada, kai yra didinamas bazinės pensijos dydis. Būtent šią dalį žada didinti Vyriausybė.
Šiuo metu bazinė pensija Lietuvoje siekia 327,91 euro, kas yra mažiau už MVPD.
Taigi, jei bazinė pensija kitąmet būtų sulyginta su MVPD, ji padidėtų 160 eurų (488 – 327,91).
Tuo metu individualioji pensijos dalis didėja dėl to, kad padidinama pensijų apskaitos taško vertė. Šiuo metu ji siekia 8,11 euro.
Tiesa, kai pensijos būna indeksuojamos, kiekviena dalis padidėja atskirai.
Kaip apskaičiuojama bendroji pensijos dalis?
„Sodra“ pabrėžia, kad bendrosios pensijos dalies dydis priklauso ne tik nuo bazinės pensijos tais metais, kai žmogus išeina į pensiją, bet ir nuo sukaupto stažo.
Jei žmogus turi įgijęs minimalų (15 metų), bet neturi būtinojo stažo (34,5 metų) senatvės pensijai, jo bendroji pensijos dalis yra lygi bazinės pensijos dydžiui.
Jei žmogus turi būtinąjį stažą, tada bendroji pensijos dalis bus didesnė.
Tuo metu jei žmogus įgijo didesnį nei būtinąjį stažą, bendroji pensijos dalis bus proporcingai didesnė.
Ji apskaičiuojama žmogaus turimą stažą dalijant iš jo išėjimo į pensiją metais galiojusio būtinojo stažo, ir gautą skaičių padauginant iš bazinės pensijos dydžio.
Pavyzdžiui, jei žmogus, kuris yra sukaupęs 42 metų stažą, išeina į pensiją 2026 metais, kai būtinasis stažas siekia 34,5 metų, bendroji pensijos dalis bus skaičiuojama taip: 42/34,5 x 327,91 = 399,2 euro.
„Sodros“ Patarėja komunikacijai Malgožata Kozič nurodo, kad šiuo metu būtinąjį stažą turi 540 tūkst. pensininkų, o neturi – 96 tūkst. senatvės pensijos gavėjų.
Kaip apskaičiuojama pensijos individualioji dalis?
Tiesa, vėliau prie bendrosios pensijos dalies pridedama individualioji.
Ji priklauso nuo žmogaus įgytų pensijos apskaitos taškų skaičiaus ir taško vertės tais metais, kai žmogus išeina į pensiją.
Paprastai tariant, apskaičiuojant individualią pensijos dalį sukauptų taškų skaičius dauginamas iš taško vertės.
Pavyzdžiui, taško vertė 2026 metais siekia 8,11 euro. Taigi, jei žmogus yra sukaupęs 20 apskaitos taškų, jo individuali dalis buvo skaičiuojama taip: 20 x 8,11 = 162,2 euro.
Tai reiškia, sudėjus šias dalis bendra pensija būtų 561,4 euro (399,2 + 162,2).
Skurdo lygis auga, pažeidžiamiausi – pensininkai
Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė Aistė Adomavičienė nurodo, kad per metus skurdo rizikos lygis šalyje išaugo daugiau nei vienu procentiniu punktu ir 2025 m. siekė 22,6 proc.
Duomenys rodo, kad blogėjo ne tik pažeidžiamiausių grupių – pensininkų ir vienišų tėvų, auginančių vaikus situacija, itin ženklus skurdo rizikos lygio augimas užfiksuotas priešpensinio amžiaus žmonių grupėje.
Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo (NSMOT) įsitikinimu, skurdo problemoms spręsti skiriama nepakankamai dėmesio, trūksta sisteminio požiūrio ir kompleksinių priemonių.
„Naujausi skurdo rodikliai rodo vis blogėjančią tendenciją. Sudėtingiausioje situacijoje atsiduria žmonės, kurie priklausomi nuo išmokų, įskaitant ir pensijas – jos buvo gerokai žemesnės nei 2025 m. nustatyta skurdo rizikos riba.
Skurdo rizika toliau augo, o aukščiausi jos rodikliai išliko senjorų ir vienišų tėvų, auginančių vaikus grupėje. Tačiau labiausiai – nuo 20,7 iki 25,3 proc. – per metus išaugo 50–64 metų amžiaus žmonių skurdo rizikos lygis“, – sako A. Adomavičienė.
Žada pokyčius vyresnio amžiaus žmonėms
Paskirtasis Ministras Pirmininkas M. Sinkevičius žada skirti daugiau dėmesio vyresnio amžiaus žmonių gerovei.
„Vyriausybės programoje ypatingas dėmesys skiriamas vyresnio amžiaus žmonių orumui, finansiniam saugumui ir gyvenimo kokybei. Sieksime ne tik sparčiau didinti pensijas, bet ir mažinti pensininkų skurdą, stiprinti socialinę apsaugą.
Numatome papildomą senatvės pensijų indeksavimą, pensijų augimą labiau susiejant su darbo užmokesčio didėjimu, o mažiausias pensijas artinti prie minimalių vartojimo poreikių dydžio“, – dalijosi būsimasis premjeras.
M. Sinkevičius taip pat pažadėjo peržiūrėti Socialinio draudimo rezervo fondo naudojimą, kad būtų užtikrinta socialiai teisinga pusiausvyra tarp lėšų kaupimo ir pensijų didinimo.
Taip pat jis žadėjo stiprinti visą socialinės paramos sistemą – didinti šalpos pensijas, plėsti socialinių paslaugų prieinamumą, mažinti biurokratiją jas gaunant ir kurti aiškesnę bei paprastesnę socialinės apsaugos sistemą.
Be to, anot M. Sinkevičiaus, daugiau dėmesio bus skiriama ilgalaikei priežiūrai. Taip pat numatoma sujungti globos ir slaugos paslaugų sujungimui į vientisą sistemą, plėsti pagalbą namuose slaugantiems artimuosius, stiprinti socialinio pavežėjimo paslaugas ir sudaryti sąlygas vyresnio amžiaus žmonėms kuo ilgiau savarankiškai gyventi savo namuose bei bendruomenėse.
Kitąmet pensijos didės dar 8 proc.?
„Sodra“ kasmet perskaičiuoja gyventojų pensijas ir dalį kitų išmokų.
Dar kovą Finansų ministerija pasidalijo naujausiu šalies ekonominės raidos scenarijumi (ERS). Remiantis šiomis prognozėmis, galima apytiksliai apskaičiuoti, kiek kitąmet didės pensijos. Visgi prognozės gali kisti su kiekvienu nauju raidos scenarijumi, o naujausias pasirodys jau rugsėjį.
Pagal įstatymą, pensijos indeksuojamos pagal tam tikrą indeksavimo koeficientą (IK).
Jis apskaičiuojamas kaip 7-ių paeiliui einančių metų darbo užmokesčio fondo augimo metinių tempų aritmetinis vidurkis: 3-ų metų, buvusių iki apskaičiavimo metų, apskaičiavimo metų ir 3-ų prognozuojamų metų.
Pastarųjų prognozę šių metų kovą paskelbė Finansų ministerija. Ministerija prognozuoja, kad nuo kitų metų pradžios pensijos didėtų 8,51 proc.
„Pažymėtina, kad tai nėra galutinis indeksavimo koeficientas, ERS bus skelbiamas ir rugsėjo mėnesį, pasikeitus rodikliams, bus perskaičiuotas ir indeksavimo koeficientas.
Bendram socialinio draudimo pensijų didėjimui dėl indeksavimo turės įtakos ir sprendimai dėl papildomo indeksavimo, taikomo individualiajai pensijos daliai“, – nurodė ministerija.
Paprastai tariant, jei šiuo metu vidutinė pensija siekia apie 805 eurus, tai po indeksavimo kitais metais ji galėtų išaugti 68,5 euro ir pasiekti 873,5 euro.
Tiesa, kiekvienam žmogui pensija padidėtų skirtingai, nes ji priklauso nuo sukaupto stažo ir apskaitos vienetų.
Jeigu 8,51 proc. būtų indeksuojamos ir našlių pensijos ar vienišo asmens išmokos, jos padidėtų apie 4 eurus – nuo dabartinių 46,46 euro iki 50,46 euro.
Šiemet pensijos buvo indeksuotos 9,69 proc.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
