ES investicijos regionams augti #KuriaMES!
Artėjant 6-ajam Regionų forumui kalbiname iniciatorius – vidaus reikalų ministrę A.Bilotaitę.
Ministre, į žodžius „regioninė politika“ įdedama labai daug reikšmių. Ką tai reiškia Jums?
Pirmiausia, regioninė politika nėra apie atskirų savivaldybių ar (dar blogiau) atskirų politikų poreikių finansavimą, lėšų pasidalinimą, o apie regioninio lygmens įgalinimą veikti bendrai. Lietuvoje yra ne tik 60 savivaldybių, bet ir 10 regionų. Siekiame, kad regionai būtų vietos, kur priimami veiksmingi sprendimai, o ne tiesiog teritorijos žemėlapyje.
Regioninė politika yra investicijų politika. Ją vykdant palaikomas darbo vietų kūrimas, ekonomikos augimas, aukštesnė gyvenimo kokybė ir tvari plėtra, todėl labai svarbu, kad būtų iš tiesų investuojama, o ne „įsisavinama“. Galima kalbėti apie praėjusio dešimtmečio nesėkmes, kai nepaisant didžiulio dėmesio infrastruktūrai, regionų socialinio ir ekonominio vystymosi proveržis neįvyko. Tai lėmė ir centrinės valdžios, ir savivaldybių požiūris – pastangos bet kokia kaina „įsisavinti“ ES lėšas, o ne siekti ilgalaikių rezultatų. Mūsų tikslas – tokį požiūrį keisti. Ir matau, kad situacija keičiasi į gerą.
Galiu pateikti pavyzdį – funkcines zonas. Paprastai tariant, tai jungtinės savivaldybių komandos, kurios kartu gerina viešąsias paslaugas savo gyventojams, verslui ar atvykstantiems keliautojams.
Man pradėjus eiti vidaus reikalų ministrės pareigas, šalyje buvo tik viena funkcinė zona – keturios Tauragės regiono savivaldybės pradėjo kurti bendrą viešojo transporto sistemą. Dabar savo strategijas yra patvirtinusios 10 funkcinių zonų, netrukus prisijungs ir 11-oji. Jau dabar matome daugybę puikių idėjų, įvairiausiose srityse – nuo turizmo iki sveikatos, kurių savivaldybės tiesiog nebūtų galėjusios įgyvendinti pavieniui.
Ketveri šios Vyriausybės metai – kaip per tą laiką pasikeitė Lietuvos regioninė politika? Kokius esminius pokyčius pavyko pasiekti?
Mums pradėjus darbus, regioninė politika iš esmės buvo tapatinama su savivaldybių projektų finansavimu. Planuojant investicijas, buvo vadovaujamasi „tas pats tinka visiems“ principu ir nebuvo paisoma regionų specifikos – visiems regionams taikytos vienodos priemonės. Tačiau Europoje senokai suprasta, kad tai neveikia. Norėdami Lietuvoje turėti „iš apačios“ veikiančią regioninę politiką, turėjome įveikti kelis svarbius etapus.
Pirmuoju etapu 2021 m. įsisteigė naujos formos regionų plėtros tarybos. Jos yra savarankiški juridiniai asmenys, turintys savo politinę vadovybę. Pirmą kartą turime tikras regionines institucijas, kurios kartu su sprendimo teise gavo ir didelę atsakomybę už tai, kad investicijos atneštų naudą kiekvienam regionui.
2022 m. patvirtinta Regionų plėtros programa. Drąsiai galiu pavadinti ją naujos kartos strategija su aiškia regioninės politikos vizija, paremta realiais finansais. Joje nebėra vienodų visiems regionams priemonių.
Pernai patvirtinti ir visų dešimties regionų plėtros planai laikotarpiui iki 2030 m. Žinoma, regionų plėtros planai buvo ir anksčiau. Tačiau reikėjo keisti ir teisinę bazę, ir požiūrį, kad planuoti būtų pradedama nuo strategijos, o baigiama konkrečiais projektais.
Ketvirtasis etapas baigsis netrukus – iki rugsėjo 1 d. visos regionų plėtros tarybos jau bus suplanavusios 100 proc. projektų lėšų. Kokybiškas strateginis planavimas kainuoja daug laiko ir pastangų, bet galiu pasidžiaugti, kad su užduotimi regionų plėtros tarybos susitvarkė. Šiais metais jau prasidėjo ir konkrečių projektų įgyvendinimas. Tikiu, kad kartu mums pavyks pasiekti tikslą, jog visuose šalies regionuose plėtra būtų tolygi.
Išsamiau apie jūsų galimybes www.ESinvesticijos.lt
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
