„Tai, man atrodo, visiškas nesusipratimas ir nekompetencija, ir dar plius korupcijos kvapas“, – antradienį BNS sakė politikė komentuodama Teisingumo ministerijos pranešimą.
„Tai rodo visišką, nežinau, žemiau plintuso lygį ir nesuvokimą, kur yra, kokioj institucijoj, už ką yra atsakingi ir kokias pareigas turi atlikti dirbdami šitoj pozicijoj“, – teigė ji.
Kaip rašė BNS, Teisingumo ministerija antradienį pranešė, jog A. Bilotaitės kreipimasis į institucijas dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos (LKT) direktoriui Mindaugui Kairiui skiriamų nuobaudų yra politinis spaudimas. Politikė savo veiksmais „galimai siekia ne teisingumo, bet asmeninės naudos ir asmeninio keršto Lietuvai nusipelniusiam generolui Ričardui Pociui, kuris šiuo metu eina teisingumo viceministro pareigas ir kuruoja būtent LKT veiklą“.
Teisingumo ministerija teigia sudarysianti komisiją, kuri vertins, ar parlamentarė nesikiša į Vyriausybės darbą.
A. Bilotaitė BNS patvirtinto, kad kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, Specialiųjų tyrimų tarnybą, ir Seimo Antikorupcijos komisiją dėl M. Kairiui skirtų tarnybinių nuobaudų pagrįstumo.
Ji tvirtino savo užklausose kėlusi klausimą dėl teisingumo ministro Rimanto Mockaus kompetencijos ir galimos politinės korupcijos, siekiant susidoroti su principingu Kalėjimų tarnybos direktoriumi.
„Kuo čia dėtas R. Pocius? Ir kokia čia mano asmeninė nauda? Na, iš tikrųjų labai juokinga ir tikrai nesuprantama, nes klausimas yra dėl ministro veiksmų, ministro sprendimų. Nė vienu žodžiu nepasakiau apie kokius nors viceministro veiksmus ar komunikaciją. Tai ir kokia čia ta asmeninė nauda?“ – stebėjosi parlamentarė.
Kaip skelbė BNS, R. Pocius nuo 2015-ųjų iki 2022-ųjų spalio vadovavo Viešajai saugumo tarnybai, tačiau buvo atleistas prieš tai skyrus papeikimą už tarnybinį nusižengimą, kuris šiuo metu ginčijamas teisme.
Tuometinė vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė teigė, kad R. Pocius atleistas po nustatytų tęstinių pažeidimų, kai be priežasties ne kartą atsisakė dalyvauti statutinių tarnybų vadovų pasitarimuose krizės ir nepaprastosios padėties metu, neatsiliepdavo į telefono skambučius, melavo dėl savo darbotvarkės, nebuvo darbe.
Anot Teisingumo ministerijos, politikai neturėtų kištis ir komentuoti tyrimų, „apie kuriuos žino tik iš viešosios erdvės, neįsigilinę į faktines aplinkybes ir teisinius faktus“.
Pasak jos, konservatorė „bando daryti neteisėtą, niekuo nepagrįstą ir įrodymais neparemtą įtaką tarnyboms, su kuriomis ji pati susijusi, nes skyrė šių tarnybų aukšto rango vadovus, palaikančius tiesioginius ryšius su Kalėjimų tarnybos vadovybe ir susijusius su buvusia valdančiąją dauguma“.
BNS rašė, kad Teisingumo ministerija siekia iš pareigų atleisti Kalėjų tarnybos vadovą M. Kairį. Vyriausybė jam jau skyrė papeikimą ir griežtą papeikimą, o pirmadienį registruotas siūlymas M. Kairį atleisti iš pareigų. Pasak nutarimo projekto, tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos – būtų skiriama už M. Kairio tarnybinį nusižengimą.
Teigiama, kad direktorius netinkamai atliko pareigas, nesukūrė efektyvios vidaus kontrolės, o aptiktus trūkumus vadindamas mažareikšmiais, demonstruoja aplaidų ir atsainų požiūrį į darbą.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Nekompetenciją rodei, kai VRM stumdei tuščią lapą pasienio apsaugos viršininkui, nes nesugebėjai tvarkytis su pabėgėliais.
O šia savo isterija jau kelios dienos, atrodai kaip dūrų dūra!!!
