Seimui per naktis kepant įstatymų pakeitimus, darosi vis sunkiau suprasti, kaip ši reforma galėtų padėti krizės kamuojamai Lietuvos ekonomikai. Apie tai plačiau – šią savaitę pasirodžiusiame „Balsas.lt savaitės“ numeryje.
Buldozerio principas
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininko Artūro Černiausko nuomone, valdančiosios daugumos mokesčių reformą galima prilyginti buldozerio veikimui.
„Dar nebuvo Vyriausybės, kuri taip keptų įstatymus, netgi prieštaraujančius Konstitucijai. Ryte pateikiamas įstatymo projektas, vakare jis jau patvirtinamas – fiziškai neįmanoma sureaguoti ir pateikti kokių nors pasiūlymų“, – teigia profsąjungų atstovas.
A. Černiauskas pabrėžia, kad anksčiau panašūs sprendimai būdavo apsvarstomi iš darbdavių, darbuotojų ir Vyriausybės atstovų sudarytoje Trišalėje taryboje, o dabar viskas daroma atsižvelgiant į kelių žmonių nuomonę.
Reforma sukels maišatį
Ekonomistas Jonas Čičinskas sako, kad pasaulyje yra buvę ir gilesnių mokesčių reformų nei šiuo metu įgyvendinama Lietuvoje, tačiau problemų gali sukelti kas kita. „Ši reforma nėra labai gili, tačiau liečia daug ir įvairių tarifų bei lengvatų“, − nurodo J. Čičinskas.
Pasak eksperto, faktiniai mokesčių sistemos pakeitimai yra gana paviršutiniški, dažniausiai susiję tik su tarifų pakeitimu ir lengvatų naikinimu, tačiau dėl labai plačios apimties atliekant juos vienu metu gali kilti nemenka maišatis.
Politikos apžvalgininkas Artūras Račas atkreipia dėmesį, kad pokyčių tempas yra gerokai per didelis. „Verslui turėtų būti leista pasiruošti, nes daugelis įmonių kitų metų biudžetą planavo ir sutartis pasirašė spalio ar net rugsėjo mėnesiais, kai dar nebuvo jokių kalbų apie tokius milžiniškus pakeitimus“, − įsitikinęs apžvalgininkas.
Absurdiški pakeitimai
A. Račo nuomone, tai, kad profesionaliems sportininkams pradėtas taikyti didesnis gyventojų pajamų mokesčio tarifas, nėra blogai, tačiau negalima „žaidimo taisyklių“ keisti sezono viduryje, kai pasirašytos visos sutartys ir seniai suplanuoti biudžetai.
Sportininkai šiais metais nuo visų savo pajamų turės mokėti 6 proc. sveikatos ir 1 proc. socialinio draudimo mokesčius, o juos samdantys klubai privalės papildomai atseikėti dar 7 proc. socialinio ir 3 proc. sveikatos draudimo mokesčių. 2010 metais ši našta dar didės.
Panašios nuomonės laikosi ir A. Černiauskas. Pasak jo, daugelis sporto atstovų neprieštarautų, jei pakeitimai įsigaliotų nuo kito sezono pradžios, kai į tai būtų galima atsižvelgti formuojant sporto komandų ir klubų biudžetus, pasirašant sutartis su sportininkais.
Kai kurias reformas A. Černiauskas vadina absurdiškomis. Jis nesupranta, kodėl reikia apmokestinti transporto priemones, jei taršos mokestis jau yra įskaičiuotas į degalų kainą.
Profsąjungų atstovas mano, kad nereikėjo didinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo periodinei spaudai ir knygoms. „Žmonės ir taip daugiau geria degtinę nei skaito knygas“, − teigia A. Černiauskas ir klausia, ar taip norima pabloginti žmonių padėtį ir nuo kultūrinės veiklos stumti juos į šešėlinę ekonomiką bei alkoholizmo liūną.
Trūksta lygybės
A. Račas naujuosiuose įstatymuose pasigenda lygybės. Kaip pavyzdį apžvalgininkas nurodo paliktas lengvatas notarams ir advokatams – jie „Sodrai“ įmokas mokės ne nuo visų pajamų, o tik nuo maždaug 3000 litų siekiančios dalies.
Jis taip pat pastebi, kad Valstybinė mokesčių inspekcija nusprendė naują PVM tarifą tabako gaminiams taikyti nuo kovo 1 dienos, o ne nuo metų pradžios. Natūraliai kyla klausimas, kuo tabako gaminiai yra išskirtiniai, kad jiems taikoma tokia išimtis.
Mokesčių inspekcija šią išimtį motyvuoja banderolėmis, kuriomis ribojama tabako gaminių kaina, tačiau tokių pateisinimų galėtų rasti daugelis verslininkų.
Apžvalgininko nuomone, ši išimtis rodo, kad valdžios atstovai suvokia, jog per trumpą laikotarpį pasiruošti tokiems pokyčiams yra labai sunku. „Jei galima suteikti lengvatą tabako pramonei, kodėl negalima to paties padaryti gerokai svarbesnėms sritims – laikraščių prenumeratai, knygų leidybai, kultūriniams renginiams?“ − klausia A. Račas.
Taupymas – tik popieriuje
J. Čičinskas pastebi, kad Seimui trūksta solidarumo su žmonėmis, kuriuos dabar bando įtikinti susitaikyti su mažėjančiomis pajamomis – seimūnai neatsisakė kanceliarinėms išlaidoms skirtų lėšų, kurios iš tiesų yra užmaskuota ir neapmokestinta darbo užmokesčio dalis. Juo labiau kad tokia galimybė buvo, kai svarstytas atlyginimų dydis.
Pašnekovas pastebi, kad vis opesnė Lietuvoje tampa nedarbo problema. Jo manymu, neseniai šalyje buvo šiek tiek daugiau nei 60 tūkst. bedarbių, o dabar šis skaičius yra padvigubėjęs ir gali siekti net 150 tūkst. Ir tai dar ne pabaiga.
Ekonomistas nurodo, kad labai svarbu turėti tinkamą socialinį tinklą, kuris pagelbėtų darbo netekusiems žmonėms. Ir centrinės valdžios, ir savivaldybių parama turėtų būti gerokai didesnė, reikia būti pasirengusiems suteikti paramą norintiems kurti verslą, persikvalifikuoti ar persikelti į kitas vietas asmenims.
Lietuvos profsąjungų konfederacijos pirmininkas A. Černiauskas sako nematąs požymių, kad antikrizinė programa iš tiesų būtų antikrizinė, nes apie užimtumo skatinimą, darbo vietų kūrimą jame yra vos kelios užuominos, o pagrindinės nuostatos nukreiptos biudžeto surinkimui gerinti.
Jo tvirtinimu, mokesčių didinimas, esant dabartinei ekonomikos situacijai, yra nenaudingas, nes reikėtų skatinti vartojimą, o šiuo atveju yra priešingai – stengiamasi išpešti kuo daugiau mokesčių. Profsąjungų atstovas teigia, kad bankrotų ir atleidžiamų darbuotojų skaičius kasdien didėja, o numatyti mokesčių pakeitimai šį procesą tik paskatins.
Apie reformas kalbėta tarp eilučių
Daugeliui žmonių tokios drastiškos reformos buvo staigmena, tačiau J. Čičinskas mano, kad „Kubilių buvo galima iššifruoti“.
Ekonomisto teigimu, prieš rinkimus visi politikai kalba „rinkimų kalba“ ir rodo tik teigiamus ir neutralius savo programų aspektus. Tačiau tokie pasakymai kaip „griežtinti fiskalinę politiką“ ar „balansuoti biudžetą“ iš tiesų reiškia biudžeto išlaidų mažinimą ir pajamų didinimą.
J. Čičinską labiausiai nustebino pašėlęs ryžtas žūtbūt subalansuoti biudžetą 2008-aisiais. Tai tikriausiai paskatino problemos įgyvendinant praėjusių metų biudžetą – naujajai Vyriausybei tenka ieškoti lėšų padengti pernykščiams įsipareigojimams.
Politikos apžvalgininkas A. Račas prognozuoja, kad nepasitvirtins skaičiavimai, jog biudžeto pajamos išaugs 2 procentais. Jo nuomone, pamatę sausio ir vasario mokesčių surinkimo rezultatus, valdžios vyrai turėtų susiprasti ir pasitarti su žmonėmis, kurie turi patirties ir verslo specifiką žino ne iš vadovėlio ar televizoriaus. Taip būtų galima rasti ir ištaisyti klaidas. A. Račas baiminasi, kad pamačiusi blogus rezultatus Vyriausybė nenuspręstų dar labiau didinti mokesčių.
Vitalija Kolisova, Arūnas Liuiza
