gerbiamas A.Kubilius nuostabus žmogus. Jo protas fiziko, bet neseniai atradome, kad jis yra jautrus, apsiskaitęs, PUIKUS lyderis, Irutei dar reikia subręst.

Visi verkia, kad blogai prie kubiliaus gyvena, o vistiek j5 renka.

Įdomūs stabdymo testai leidžiantys vairuotojams sužinoti reakcijos laiką Siūlau juos išbandyti. Tai galite rasti per paieškos sistemą "google" įvedę žodžius "testai vairuotojui".

nu va kaip aiškiai paskyta - dirbu partijai, o ne rinkėjams ir šaliai... tą mes žinom, bet, kaip sakoma, viltis miršta paskutinė...

Jei žiniasklaida liaupsine ne Kubilių, tai jau nebe "bolševikiniai būdai". Esi kaimo šnekorius.

Įdomus tas Pikasiukas. Jo atmintis veikia labai selektyviai, arba jis piktybinis melagis. Ne Degutienė pakvietė darbiečius į koaliciją, o būtent Kubilius, nepasitaręs nei su savo partiečiais, nei su profesoriumi. Šis faktas rodo, ko verti Pikasiuko išvedžiojimai

RETRO 2010 10 28

Visada jaučiau ir tikėjau, kad TS LKD ir jos pirmtakai buvo rimčiausi kovotojai prieš neokomunizmo metastazių plėtrą Lietuvoje. Šioje kovoje būtinas ne tik susitelkimas šios partijos viduje, bet ir gebėjimas pritraukti į savo pusę bendraminčius ar bent pakeleivius, kurie sutinka žengti ta pačia kryptimi. Dabartinė valdančioji koalicija įrodo, kad ir šis tikslas buvo TS LKD nuosekliai įgyvendinamas. Verta prisiminti ir kaip iš TS(LK) susikūrė TS LKD. Pradžioje pareiškė norą bendram darbui politiniai kaliniai ir tremtiniai. Jų pozicija jokių abejonių nekėlė. Vėliau prisijungė tautininkai, kurių ankstesnis pirmininkas euroskeptikas Rimantas Smetona ir naujas - Gintaras Songaila sukėlė daug abejonių. Jų praeities darbai ir raiška vargu ar atitiko mano čia paminėtą siekį. Jei R.Smetona jau demokratijos užkaboryje pas "burokinius" paksoidus, tai G.Smetona tapo tuo politiku, kuris telkia jėgas TS LKD partijos skaldymui. TS(LK) santykiai su LKDP buvo įvairūs. Šią partiją buvo netgi užvaldę "bobelinės" jėgos ir iš tos politinės duobės vos vos pavyko išsikapstyti. Dabartiniai LKD nariai lyg ir jaučiasi konservatorių šešėlyje ir tos asmeninės nuoskaudos karts nuo karto vienaip ar kitaip pasireiškia. Pritarčiau tokioms ambicijoms, jei jos būtų pagrįstos galimybėmis ir potencialiais kadrais. Kol šioje srityje yra daug trūkumų, tai aukščiau bambos iššokti neįmanoma.

Pastaruoju metu vis labiau stebina Seimo pirmininkė Irena Degutienė. Galima suprasti jos pamėgtą populizmą ir viešų ryšių taškų rinkimą kartais netgi abejotinais būdais. Nuolatinė dabartinės Vyriausybės ir jos premjero kritika gal ir prideda I.Degutienei reitingo taškų sunkmečio laikotarpiu, tačiau kur jos prasmė? Tokiais nevėkšliškais būdais bandyti kištis į kitos valstybės valdžios struktūros darbą vargu ar yra pozityvu. Kiekviena konstitucinės valdžios grandis privalo atsakyti už savo konstitucijoje numatytą darbo lauką. Kai bandoma painioti darbo sritis, konfliktų išvengti darosi sunku. Irena Degutienė yra patyrusi politikė. Tad, kai ji pakvietė bendradarbiauti Darbo partiją, dorai net nepasitarusi su TS LKD valdžios struktūromis, atrodė daugiau negu keista. Tai galėjo netgi šokiruoti ne tik TS LKD frakcijos narius , bet ir partijos elektoratą. Kokį "politinį šou" surengė po to V.Uspaskich mes jau matėm.

Dabartiniam I.Degutienės blaškymuisi vėl Vaikų teisių kontrolierės E.Žiobienės nematau nei politinių, nei praktinių priežasčių. N.Oželytė bando sušvelninti situaciją, spėdama, kad gal I.Degutienę kažkas išgąsdino. Atleiskite, betgi ji - Seimo pirmininkė. Tai kokio dydžio gali būti tas kompromatas, kad tokiame aukšte poste kažkas būtų priverstas keisti savo nuomonę, kaip kojines? Manau, kad ir tai pirmoje eilėje yra politinė klaida, galinti turėti sunkiai nuspėjamų pasekmių. Taip. I.Degutienė susilauks gal dar didesnio palaikymo opozicijos ir jos elektorate, tačiau ar tai yra jos tikslas? Kas iš tokių reitingų, kai jų teikėjai prisigrūdę akmenų kišenes Seimo pirmininkės partijai?

P.s. Man labai skaudu, kai tenka spausdinti tokias niūrias mintis. Tačiau visada buvau ir esu įsitikinęs, kad tiesos kelio paieškos yra kur kas svarbiau už bet kokį prieraišumą bet kam. Prisirišti galima tik prie teisingumo ieškojimų.

Rinkimų rezultatai Pikasiuką gerokai nustebino. Tikrai nemaniau, kad tiek daug TS LKD narių pasiduos opozicijos propagandai, patikės visoms toms reitingų lentelėms ir žiniasklaidos daugumos nuolatinėms atakoms prieš premjerą. Vykdomosios valstybės institucijos - Vyriausybės premjeras, atlikęs didžiulį darbą stabdant krizę ir iš jos kapanojantis, turėjo nemažą opoziciją ne tik iš opozicinių partijų, bet ir TS LKD viduje. Daugiausia G.Songailos - I. Degutienės aplinkoje. Šie rinkimai dar kartą parodė ką gali vieno ar kito politiko populizmas ir kaip giliai jis nusėda partijos narių sąmonėje. Atviras, konstruktyvus, sąžiningas viešas kalbėjimas susilaukia pritarimo gerokai rečiau, negu tada, kai išgirstama tai, kas malonu ir norima išgirsti.

Manau, kad šis rezultatas yra rimtas signalas konservatorių sparnui partijoje, leisiantis suvokti, kad LKD ir tautininkų frakcijos sugebėjo mikliai pasinaudoti krizės sunkumais tam, kad išplėsti sau palankų elektoratą partijos viduje. Vien tik tuo faktu, kad praktiškai visos, kairiosioms jėgoms pavaldžios žiniasklaidos strėlės buvo laidomos A.Kubiliaus link, negalima aiškinti šio gan netikėto rezultato fakto. Tai parodo ir tai, kad politinė orientacija vertinant šalyje vykusios ir vykstančius procesus suvokiama pernelyg paviršutiniškai, dažnai pasikliaujant tais "čiulbėtojais", kuriais pasitikėti tikrai nevertėtų.

Kaunas ir vėl eiliniuose, dabar jau ir vidiniuose partiniuose rinkimuose, pasirodo kaip šiek tiek kitoks miestas. Jo gyventojai rinko V.Landsbergį, S. Lozoraitį, V. Adamkų, tačiau niekad daugiausia balsų neskyrė "hegemono" partijos palikuonims ar statytiniams iš šalies. Nemuno ir Neries santakoje esančio miesto TS LKD partijos vidiniame gyvenime taip pat sugebėta atsirinkti svarbesnes vertybes ir nepasiduota visuotiniam, buldozeriu stumiamam populizmui. Manau, kad šie rinkimai visumoje turi labai nudžiuginti neokomunistines jėgas, kurių pats didžiausias priešas buvo ir išlieka konservatoriai. Tai gali paskatinti naują vajų ir ažiotažą pilstant premjerą paplavomis. Belieka tik stebėtis, kaip Andrius Kubilius visa tai atlaiko.

O tu pats dabar pamėgink, atsakyti į savo užduotus klausimus...

Kubilinių partija atsiskleidė visu grožiu. Ji ir apkvaitusi nuo valdžios. Tai rodo Kubiliui skirti balsai. Bet partija kartu ir davatkiška. Tai rodo daug balsų, tekusių Degutienei.