Prezidentas A.Brazauskas amžinojo poilsio atgulė Antakalnio kapinėse. Prezidento atminimą pagerbė aukšti politikai bei eiliniai žmonės.
Oficiali laidotuvių ceremonija prasidėjo popiet. Karstas su prezidento palaikais buvo vežamas kariniu lafetu, lydimas Garbės sargybos kuopos karių. Gedulingus maršus grojo karinis orkestras. Karsto priekyje buvo nešamas kryžius, prezidento A. M. Brazausko portretas, artimųjų, šalies vadovybės ir užsienio delegacijų vainikai. Karstą lydėjo giminės ir artimieji, bendražygiai, dvasininkai.
Į paskutinę kelionę prezidentą išlydėjo ir su juo atsisveikino aukščiausi šalies pareigūnai, šalies vadovė, prezidentas Valdas Adamkus. Pagerbti A. M. Brazausko į Lietuvą atvyko ne vienas užsienio šalies vadovas. Visuomenės atsisveikinimui buvo skirtos dvi dienos – per jas į prezidentūros Kolonų salę su gėlėmis rankose suplūdo keli tūkstančiai žmonių.
Antakalnio kapinėse šalia Prezidentų panteono po pietų pamažu rinkosi žmonės, laukė išrikiuoti kariai. Nors dalis visuomenės svarstė, kodėl laidojimui pasirinkta ši vieta ir Antakalnio kapinės, Laidotuvių komisija patvirtino, jog Prezidentų panteone laidoti velionį buvo numatyta seniai. Šiam norui neprieštaravo ir A. M. Brazausko artimieji.
„Paprastai sakoma, kad Lietuva retai moka pagerbti gyvą žmogų, kad geri žodžiai sakomi tik po mirties. Šiuo atveju net politiniai A. M. Brazausko oponentai randa gerų žodžių jam“ – sakė istorikas Alfredas Bumblauskas, dalyvaudamas specialioje LNK televizijos laidoje, skirtoje atsisveikinimui su velioniu. Politologas Raimundas Lopata, paprašytas įvardyti, kokie buvo A. M. Brazausko, kaip politiko, būdingiausi bruožai, sakė, jog pirmiausia reikėtų prisiminti puikias prezidento žinias apie Lietuvos kraštą. „Politikoje tai – didžiulė vertybė. Svarbu ir tai, kad jis sugebėjo bendrauti su visų sluoksnių lietuviais“, – tvirtino R. Lopata.
Tuo tarpu paskui kariniu lafetu vežamą A. M. Brazausko karstą ir visą laidotuvių procesiją iš paskos keliavo ne vienas vilnietis, dar gausesnis žmonių būrys laukė Antakalnio kapinėse, Prezidentų panteone. Norintys atsisveikinti su velioniu čia rinktis pradėjo dar gerokai prieš valandą.
Prezidentui čia jau buvo paruoštas kapas, kurio duobė – nubarstyta baltais rožių žiedlapiais. Šlaitas šalia nuklotas chrizantemomis, kalijomis, čia sudėti vainikai. Procesijos laukė karinių pajėgų atstovai, tautiniais kostiumais pasipuošę žmonės. Orkestras užgrojo karinius maršus, daugelis laukusių daugiau nei valandą kapinėse atsistojo, išsirikiavo šalia takų.
Pirmieji per Antakalnio kapines žengė karstą lydėjęs kariuomenės garbės eskortas. Nuskambėjo šūvių salvės, skirtos prezidentui. Pasirodė ir pati laidotuvių procesija, kurios priekyje – karių nešamas kryžius, A. Brazausko portretas ir ant karių pečių nešamas Lietuvos vėliava uždengtas prezidento kartas
„Šiandien atsisveikiname su vienu iškiliausių asmenų. Istorijos valia prezidentas Algirdas Brazauskas stojo prie valstybės vairo sudėtingu ir atsakingu istorijos tarpsniu. Strateginiai šalies tikslai buvo pasiekti dalyvaujant Algirdui Brazauskui. Jis buvo garbingas ir atsakingas valstybės vadovas, kuriam politinė karjera buvo ne ambicija, o pareiga. Daugybė žmonių jį laikė savu, juo tikėjo ir pasitikėjo. Aš kartu su Algirdu Brazausku dvyliktoje Vyriausybėje ir esu dekinga likimui už tai. Labai nuoširdžiai vadinu jį savo mokytoju, padėjusiu tapti man politike. Reiškiu gilią užuojautą prezidento artimiesiems ir visiems Lietuvos žmonems, kurie gedi“, – Antakalnio kapinėse sakė šalies vadovė Dalia Grybauskaitė.
„Atsisveikiname su didžiu žmogumi – Algirdu Brazausku – politiku, ženkliu ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos istorijoje, – sakė į laidotuvių ceremoniją atvykęs geras prezidento draugas Aleksandras Kwasniewskis. – Ačiū, Algirdai, ir sudie, bičiuli“, – lietuviškai savo kalbą užbaigė jis.
Po dvasininkų kalbos prezidento A.Brazausko šeimai perduota Lietuvos vėliava nuo velionio karsto.
Baigus šią ceremoniją, nuaidėjo garbės sargybos karių salvės, skirtos A.Brazauskui pagerbti. Karstas nuleistas į duobę. Su A.Brazausku paskutinį kartą atsisveikino patys artimiausi žmonės.
Artimieji šluostė ašaras, ypač susijaudinusi buvo K.Brazauskienė, kuri netramdė ašarų, susigraudinusi verkė ir Seimo pirmininkė I.Degutienė.
Tuo tarpu grojant kariuomenės orkestrui, minia aukštų politikų, karių ir eilinių žmonių stovėjo rimties tyloje.
Apie 16.30 baigėsi katalikiškoji apiegų dalis. Pašventinus kapą, tautiniais rūbais pasipuošę žmonės nešė gėles ir dėjo jas ant kapo. Choristai giedojo pagal Maironio eiles sukurtą giesmę „Lietuva brangi", po jos skambėjo Lietuvos himnas (V.Kudirkos „Tautiška giesmė").
Prezidentas A.Brazauskas Amžinojo poilsio atgulė Antakalnio kapinėse (R.Kondratjevo / Balsas.lt nuotr.)
Prezidento laidotuvių procesijos nuotraukos
