Lemtinga klaida, sužlugdžiusi „Vilniaus brigadą“

„Vilniaus brigados“ vadeiva Borisas Dekanidzė buvo septintasis ir paskutinysis, nepriklausomoje Lietuvoje teismo sprendimu sušaudytas asmuo. Jis ryškiai išsiskyrė iš prieš tai sušaudytų šešių lietuvių, kurie daugiausia buvo girtuokliai arba turėjo kitų psichologinių problemų.

B. Dekanidzė ir „Vilniaus brigados“ aplinkos žmonės Istorinis archyvas

B. Dekanidzė buvo visiška savo pirmtakų priešingybė. 1962 m. Vilniuje gimęs B. Dekanidzė buvo vienas iš pirmaisiais Nepriklausomybės metais garsiausios Lietuvoje nusikalstamos grupuotės – „Vilniaus brigados“ – lyderių.

Mirties bausme jis buvo nubaustas už žurnalisto Vito Lingio nužudymo organizavimą 1993 m. spalį. Nuosprendis B. Dekanidzei įvykdytas 1995 m. liepos 12 d., kai mafijos vadeivai tebuvo 33 metai.

Byla, sutelkusi Lietuvą

1993 metais nužudyto žurnalisto Vito Lingio byla sutelkė tuomet dar jauną nepriklausomą Lietuvos valstybę kovai su organizuotu nusikalstamumu. Šios bylos nagrinėjimas tapo rimtu išbandymu ne tik teisėsaugos sistemai, bet ir visai šalies demokratijai.

Visa to meto spauda šiam tragiškam įvykiui nušviesti skyrė pirmuosius puslapius. Pradėti rengti straipsnių ciklai informavo visuomenę apie žmogžudystę, jos įvykdymu įtariamus nusikaltėlius ir užsakovus.

Grėsmingos antraštės pirmuosiuose svarbiausių dienraščių puslapiuose, nuotraukos iš įvykio vietos bei Vito Lingio laidotuvių, virtusių piliečių protesto prieš mafijos savivalę akcija, – visa tai liudijo, kad byla nebus užglaistyta ir pamiršta. O kaip paaiškėjo vėliau, ši žmogžudystė tapo lemtinga klaida visai „Vilniaus brigadai“.

Peržengtos visos ribos

Žurnalisto nužudymo bylą asmeniškai kontroliuoti pradėjęs tuometinis Lietuvos generalinis prokuroras Artūras Paulauskas teigė, kad V. Lingio nužudymas buvo nauja riba.

REKLAMA

„Už jos jau yra pavojinga. Anksčiau buvo galima pasakyti kokius nors nužudymo motyvus arba paaiškinti, kad neįsipainiojęs į blogus santykius liksi gyvas, o dabar ta riba peržengta. Šiandien žurnalistas, rytoj - prokuroras, poryt - teisėjas ar Seimo narys“, – šių kraupių žodžių prieš 24 metus nepabijojo ištarti A. Paulauskas. Anot jo, iš karto buvo aišku, kad nužudymo motyvus reikia sieti su mafijos bandymu užkirsti demokratinio žodžio laisvę.

Autoritetingas žurnalistas nuo pat savo karjeros pradžios domėjosi teisėtvarkos ir organizuoto nusikalstamumo temomis. „Respublikoje“ V. Lingys kuravo šioms temoms skirtą skyrių. Išsamūs rašiniai apie nusikalstamų grupuočių veiklą ne sykį užkliuvo jų nariams, o dienraščio reporteriams ir redaktoriams buvo grasinta. Todėl didžioji visuomenės dalis iškart po V. Lingio nužudymo šią bylą siejo su nusikalstama „Vilniaus brigados“ grupuote ir jos vadeiva Borisu Dekanidze.

Redakcijos darbuotojai po V. Lingio nužudymo informavo visuomenę, kad dienraščio Teisėtvarkos skyriaus darbuotojai nuo pat jo įkūrimo pradžios susiduria su jiems daromu moraliniu ir fiziniu spaudimu. Vitui Lingiui teko patirti didžiausią spaudimą - jam buvo ne tik grasinta, bet ir pasikėsinta į nuosavybę: Ukmergės rajone, nuošalioje vietoje esantis V. Lingio vasarnamis sudegė iki pamatų. Žurnalisto žmona Laima vėliau liudijo, kad vyrą dėl galimo pavojaus buvo nedviprasmiškai įspėjęs ir VRM Kontržvalgybos valdybos viršininkas Henrikas Margenis.

Nuo pat susikūrimo leidinys spausdino ypač daug straipsnių apie mafijos grupuotes Lietuvoje. Kauno „Daktarų“ gaujos veikla buvo nušviečiama įvardijant konkrečius faktus ir asmenis, nevengiant paminėti organizuotų nusikaltėlių ryšių su valdžios atstovais ir įvairių lygių teisėtvarkos pareigūnais. Tuo metu sudėtinga buvo įvardinti, kurie verslininkai, teisėsaugininkai ar nusikaltėliai yra mafijos rėmėjai, o kurie - jų aukos. Visa tai bandė išsiaiškinti V. Lingys ir jo kolegos, kuriems nusikaltėliai anonimiškai grasino, šantažavo bei kėsinosi į jų turtą ir gyvybę.

REKLAMA

Po pasikėsinimo į Teisėtvarkos skyriaus redaktorių Virginijų Gaivenį 1992-ųjų sausį dienraščio leidėjai norėjo įkurti Saugos biurą, tačiau specialiu tuometinio AT Prezidiumo nutarimu tokių tarnybų veikla buvo uždrausta. Kai kurie aukščiausieji valdžios pareigūnai tuo metu viešai neigė organizuoto nusikalstamumo egzistavimą Lietuvoje, nors spauda visuomenei jau buvo pateikusi nemažai medžiagos, liudijančios apie aktyvią grupuočių veiklą.

Tačiau ir toliau buvo spausdinami straipsniai apie Belgijos firmą „MS International NV“, jos veikėjus I. Litvaką, M. Kaplaną, B. Dekanidzę bei jų įtartinus sandėrius. Buvo viešinami vis nauji kompromituojantys ir tiesiog skandalingi faktai apie buvusį vidaus reikalų ministrą P. Valiuką, ginklų ir technikos pardavimus Lietuvos policijai bei VRM, pastarosios institucijos sandorius su D. Kaplanu ir kita informacija iš visos šalies nusikalstamų struktūrų gyvenimo. Žinoma, toks aktyvus žiniasklaidos dėmesys mafijos veikėjams nebuvo parankus. Jie siekė, kad įbauginta visuomenė tyliai toleruotų jų veiklą. V. Lingys nesutiko su šiais reikalavimais ir galiausiai su juo buvo susidorota.

Po žiauraus, visą Lietuvą sukrėtusio nusikaltimo pagaliau buvo viešai prabilta apie nusikalstamų grupuočių veiklą ir jų sąsajas su verslininkais bei politikais. V. Lingio bendražygiai patys bandė įvardinti įtariamuosius, tačiau jų ratas buvo pernelyg platus konkrečiai apkaltai. Tačiau visi žurnalistai vienbalsiai kaltino Vilnių valdančią nusikaltėlių organizaciją „Vilniaus brigada“.

REKLAMA

„Aš galiu pasakyti, kad bus daroma viskas, jog nusikaltimas būtų išaiškintas“, - iškart po nusikaltimo visuomenei žadėjo generalinis prokuroras. Ir savo pažadus įvykdė. Operatyvių teisėsaugos pareigūnų dėka buvo sulaikyti šio nusikaltimo organizatoriai ir vykdytojai „Vilniaus brigados“ nariai B. Dekanidzė, I. Achremovas, V. Slavickis ir B. Bobičenka. Teismo salėje į du geležinius narvus susodintų nusikaltėlių ginti stojo garsiausi Lietuvos advokatai. Valstybei šiame teisme atstovavo teisėjai ir pagrindinis valstybės kaltintojas - Lietuvos generalinis prokuroras.

B. Dekanidzė ciniškai tyčiojosi

Teismo metu V. Slavickis ir I. Achremovas liudijo prieš B. Dekanidzę, davusį komandą nužudyti žurnalistą. Tris šūvius žurnalistui į nugarą ir galvą paleidęs žudikas I. Achremovas teisme aiškiai išdėstė V. Lingio nužudymo aplinkybes. B. Dekanidzė iš tiesų Latvijos mieste Jūrmaloje užsakė šią žiaurią žmogžudystę, suteikė visą informaciją, o vėliau netgi atsiuntė ginklą, kuriuo ir buvo paleistos žurnalistą nužudžiusios kulkos. Paklaustas, kaip ryžosi šauti į žmogų, žmogžudys atsakė: „Suprantu, kad padariau didžiulį nusikaltimą, bet aš pabijojau. Man reikėjo šauti į Dekanidzę, o ne į Lingį“.


Rašyti komentarą...
J
Jojo,
2019-03-30 22:07:30
Pranešti apie netinkamą komentarą
Kaip viskas per laiką prisimiršo,bet paskaičius-ateina į mintis tik vienas žodis-žiauru,neįsivaizduojamai.Pragyvenom tą laikotarpį kaip kas išgalėjom,dabar -vėl kitos problemos,sunkumai,iššūkiai visuomenei,žmogui.Turim priimti šiandienos problemas ir nepasiduoti,nenuleisti rankų.
Atsakyti
0

G
Gal yra įrodymai mirties bausmės ?
2019-03-30 22:30:29
Pranešti apie netinkamą komentarą
Kad kiek pamenu jis dingo be žinios...:)
Atsakyti
-5

E
Eddyy
2019-03-30 22:46:36
Pranešti apie netinkamą komentarą
O lionzbergis senelis darp gyvas?.. Nafta Amerikos sukcim atidavęs?
Atsakyti
-3

SKAITYTI KOMENTARUS (7)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų