Triuškinantis nuosprendis nuo gimimo – neturtingi vaikai apie aukštus pasiekimus gali pamiršti

Statistika vaikams iš skurdžių šeimų – negailestinga. Duomenys rodo, kad žemesnes pajamas gaunančių tėvų vaikai neturi tų pačių galimybių siekti mokslo aukštumų, prasčiau mokosi ir rečiau įgyja aukštąjį išsilavinimą.

Mokykla (nuotr. SCANPIX)
4

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA) pristatė naujausią Lietuvos mokslo, studijų ir inovacijų būklės apžvalgą. Joje dėmesys sutelkiamas ir į skurdžiai gyvenančių vaikų galimybes mokytis.

Apžvalgoje naudojamasi 2015 m. PISA (angl. Programme for International Student Assessment) atlikto Lietuvos penkiolikmečių tyrimo duomenimis, kuomet tirti 6,5 tūkst. moksleiviai iš 311 mokyklų.

(4 nuotr.)
FOTOGALERIJA. Išvados pribloškia: mokinių mažėja – išlaidos auga

Skurdesni moksleiviai – skurdesni pasiekimai

Apžvalgoje pastebima, kad didesni finansiniai ištekliai sudaro galimybes mokymuisi skirti atskirą, susikaupti leidžiančią erdvę ir samdyti korepetitorius. Dideli kultūriniai ištekliai leidžia vaikui gilinti žinias laisvalaikiu, o socialiniai – rasti tinkamą pagalbą susidūrus su mokymosi sunkumais.

2015 m. PISA gamtamokslio raštingumo testą atlikusių Lietuvos moksleivių rezultatų vidurkis siekė 475 ir atsiliko nuo EBPO šalių vidurkio. Skurdesnių ir likusių moksleivių pasiekimai smarkiai skyrėsi. Turtingesni moksleiviai surinko vidutiniškai 515 taškų ir lenkė vidurkį (475), skurdesni surinko vidutiniškai 429 taškus.

REKLAMA

„Skirtumai yra tarp regionų. Žiūrint į didmiesčius, ten yra mažesnė dalis apskritai žemų pajamų šeimų. Tuo tarpu yra savivaldybių, kur netoli 50 proc. mokinių gauna nemokamą maitinimą mokyklose. Tai skirtumai tarp regionų yra dideli“, – tv3.lt sakė MOSTA analitikas Gintautas Jakštas.

Maža to, statistika rodo, kad po 10 klasės mažų pajamų šeimų moksleiviai dvigubai dažniau perėjo į profesines mokyklas. Jie 1,7 karto dažniau neįgyja nei brandos atestato, kuris būtinas studijuoti aukštojoje mokykloje, nei profesinės kvalifikacijos.

„Žiūrint vidurkius, tai taip, iš žemų pajamų šeimų mažesnė dalis apskritai baigia mokyklas. Žiūrint į statistiką, brandos atestato neįgyja 29 proc. vaikų iš žemų pajamų šeimų, o iš likusių – tik 17 proc.“, – kalbėjo G. Jakštas.

Iš mažų pajamų šeimų kilę moksleiviai dažniausiai neišlaiko nė vieno valstybinio brandos egzamino (VBE), o iš didesnių pajamų šeimų kilę moksleiviai išlaiko keturis ir daugiau. O išlaikę VBE iš mažų pajamų šeimų kilę moksleiviai 1,6 karto dažniau vidutiniškai nesurinko nė 36 balų, o 86 ir daugiau balų surinko 3 kartus rečiau.

4 būdai padėti

G. Jakštas pabrėžia, kad vaikų iš žemesnių pajamų šeimų nerekomenduojama atskirti ir jiems taikyti išskirtines programas, antraip jie jautųsi diskriminuojami.

Vis dėlto net ir žemesnes pajamas uždirbančių tėvų vaikai turi galimybę siekti geresnių pasiekimų, jei mokykloje tam sukuriamos tinkamos sąlygos. MOSTA išskiria keturias mokyklų sąlygas, teigiamai veikiančias moksleivių atotrūkį.

Mažas probleminio elgesio paplitimas mokykloje. Pastebima, kad nors probleminis bendramokslių elgesys neigiamai veikia visų moksleivių pasiekimus, skurdesnių šeimų moksleiviams jo įtaka neproporcingai didelė. Tai lemia menkesnė socialinė parama šeimoje ir kaimynystėje.

Mažesnės klasės. Vis dėlto nuomonės šiuo klausimu išsiskiria. Viena vertus, egzistuoja požiūris, kad mažesnėse klasėse moksleiviai gauna daugiau mokytojo dėmesio ir laiko. Kita vertus, Lietuvoje teigiama mažesnių klausių įtaka nepastebima – kuo mažesnės klasės, tuo prastesni jų moksleivių rezultatai.

„Tikėtina, kad patys mokytojai nėra įpratę dirbti su tokiais vaikais ar suteikti papildomą motyvaciją, papildomą programą, pokyčius. Kai yra didesnė klasė, kur vaikai iš įvairių šeimų, tai tie skirtumai padeda vaikams prisitaikyti“, – teigė G. Jakštas.

Mažesnis moksleivių skaičius klasėse taip pat gali būti ne tik menkų pasiekimų priežastis, bet ir jų pasekmė: geriausias moksleivius parengiančios mokyklos sulaukia daugiausiai pageidaujančių mokytis, rašoma apžvalgoje.


Rašyti komentarą...
P
Petras
2018-06-26 08:07:35
Pranešti apie netinkamą komentarą
LR valdžia ,neišaiškinusi referendumo klausimų 1992 m. referendume pasiekė savo... Aukštąjį mokslą Lietuvoj dabar pabaigia už pinigus turtingųjų negabūs vaikai, nusmuko išsilavinimo lygis: turi diplomą ,o žinios nesiekia politechnikumo lygio . Prie sovietų okupanto to nebuvo . Stipendiją ar padidintą stipendiją gaudavo gabūs ir labai gabūs studentai. Mokslas buvo ir yra sunkus darbas,jis turi būti tinkamai įvertintas ir apmokamas. Nei vienas Lietuvos Švietimo ir mokslo ministras per 30m tuo klausimu neatvėrė srėbtuvės ,nepajudino piršto.
Atsakyti
-1

g
gintaras
2018-06-26 09:39:38
Pranešti apie netinkamą komentarą
ko noret ateina smetonos cesai ponu vaikai mokysis kad ir negabus o ubagu kadn ir labiausiais gabus ais pas ponus tarnaut
Atsakyti
0

P
P.Morkūnas
2018-06-26 09:21:26
Pranešti apie netinkamą komentarą
Prie Sovietų buvo stimulas mokytis-Jei nesimokysi, reikės į kolchozą eiti dirbti. Tai mes kaimo vaikai ir mokėmės...vien iš mūsų kaimo buvo 3 rajonų vykdomųjų komitetų pirmininkai ir pavaduotojai, mokyklos direktorius, 2 kolūkių pirmininkai ir t.t.
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (16)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų