Praėjusių metų pabaigoje Lietuvos eksporto santykio su BVP rodiklis pirmą kartą istorijoje pralenkė Estijos. Tai rodo, jog Lietuva įsitvirtina, kaip atviriausia iš trijų Baltijos šalių ekonomikų. 2017-ieji nustebino spartesniu nei tikėtasi prekybos augimu, tačiau tikrojo čempiono laurai atitenka paslaugų eksportui, kuris spurtavo ir, atmetus infliacijos įtaką, augo beveik 17 proc.

„Swedbank“ ekonomistas Vytenis Šimkus (nuotr. asm. archyvo)

„Swedbank“ ekonomistas Vytenis Šimkus (nuotr. asm. archyvo)

Paslaugų eksporto svarba Lietuvos ekonomikai sparčiai didėjo visą pastarąjį dešimtmetį. Jei 2009 m. paslaugų eksporto apimtys sudarė apie 10 proc. šalies BVP, tai pernai paslaugų eksporto dalis jau viršijo 20 proc. Svarbiausiais sektoriais išlieka transporto paslaugos bei turizmas, kurie kartu sudėjus sudaro virš 70 proc. viso paslaugų eksporto. Kita vertus, šie du sektoriai yra vieni iš labiausiai pažeidžiamų, jei pasaulio ekonomikos pagrindas imtų svyruoti.

REKLAMA

Šiuo metu transporto sektorius išgyvena pakilimo nuotaikas dėl išaugusių pasaulinės prekybos srautų bei iš gilios recesijos brendančios Rusijos ekonomikos. Tačiau atvėsus ekonomikai ar įsismarkavus prekybos karams, prekių judėjimui, o tuo pačiu ir transporto paslaugų poreikiui, iškiltų reali grėsmė.

Turizmo sektorius sukuria santykinai mažai pridėtinės vertės ir yra gana smarkiai priklausomas nuo turistų iš rytų šalių. Daugiau nei pusė kelionių paslaugų eksportuota į NVS šalis, tuo tarpu bendroje paslaugų eksporto struktūroje NVS rinka užima tik penktadalį. Turizmo sektorius artimiausiu metu turėtų pajusti atsigaunančios Rusijos gyventojų pajamų didėjimą, tačiau tikroji ir daug reikšmingesnė pergalė būtų kelionių į Lietuvą populiarėjimas vakarų valstybėse.

Ypatingai optimistiškai nuteikia aukštos pridėtinės vertės paslaugų eksporto augimas. Telekomunikacijų, informacinių technologijų (IRT), konsultacijų bei kitų verslo paslaugų eksporto apimtys per pastaruosius penkerius metus padvigubėjo iki 15 proc. viso paslaugų eksporto bei savo svarba varžosi su turizmu. Palyginimui, prieš 10 metų aukštesnės pridėtinės vertės paslaugų sektoriaus dalis nesiekė 8%. Šių sektorių plėtra kuria gerai apmokamas darbo vietas ir yra bandymas transformuoti Lietuvos ekonomiką, kuriai būtina kilti pridėtinės vertės kopėčiomis aukštyn.

Nors IRT bei kitų verslo paslaugų eksportas yra labiau atsparus išorės sukrėtimams, lyginant su transporto ir turizmo sektoriais, tačiau ir jo plėtrai grėsmių yra. Darbo jėgos trūkumas, be abejo, paveiks plėtros galimybes, ir skirtingai nei gamybos srityje čia dažnu atveju žmogaus darbą pakeisti mašinomis yra nepalyginamai sudėtingiau. Paslaugų verslo atstovai mažiau skundžiasi darbo jėgos trūkumu lyginant su statybų ar pramonės įmonėmis, tačiau kvalifikuotos darbo jėgos truks ir čia, todėl ateinančiais metais galimybės plėstis bus ribotos ir tai mažins kainų konkurencingumą. Tikėtina, kad įmonės savo poreikį kvalifikuotai darbo jėgai kažkiek galės patenkinti į specialistais iš Ukrainos, Baltarusijos ir kitų šalių. Taip pat panašu, jog paslaugų centrų kūrimasis Lietuvoje nebebus toks intensyvus, koks buvo pastaraisiais metais, ir tai turėtų sulėtinti IRT paslaugų eksporto augimą.

REKLAMA

Ilgojo laikotarpio aukštos pridėtinės vertės paslaugų sektoriaus potencialas labiausiai priklauso nuo švietimo sistemos. Iki šiol užsienio investuotojus galėjome nustebinti gyventojų, turinčių aukštąjį išsilavinimą, skaičiumi, tačiau kokybė yra ne mažiau svarbu. Šiuo atveju verta atkreipti dėmesį ne tik į aukštojo mokslo, bet ir vidurinio mokslo kokybę. Remiantis 2015 m. EBPO atliktu tyrimu, kas ketvirtam Lietuvos vaikui trūksta skaitymo, skaičiavimo ir fizinių mokslų bazinių žinių. Pagal šį rodiklį atrodome prasčiausiai iš visų Baltijos šalių bei atsiliekame nuo išsivysčiusių šalių vidurkio. Esant dideliems bazinių gebėjimų netolygumams vėliau gali būti sudėtinga užtikrinti ir aukštojo mokslo kokybę.

Kasmet paslaugų sektorius tampa vis svarbesniu Lietuvos ekonomikos varikliu, tačiau sklandžiai jo veiklai netrūksta ir iššūkių. Transporto ir turizmo sektoriai ir toliau išliks smarkiai priklausomi nuo tarptautinių tendencijų ir geopolitinių veiksnių. Protekcionistiniai veiksmai tiek iš JAV, tiek iš Rusijos pusės galėtų prislopinti ar net sustabdyti jų augimą. Aukštesnės pridėtinės vertės paslaugų eksporto ateitis artimiausiu metu atrodo šviesi, tačiau ilguoju laikotarpiu siekiant užtikrinti sparčią jo plėtrą reikės atitinkamos darbo jėgos ir žmogiškojo kapitalo plėtros.

Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!

Nėra komentarų. Būk pirmas - komentuok!

Top Video

Gero vakaro šou. „TV Pagalbos“ žvaigždė Navickas prisiminė, kaip saugojo Landsbergį: pas jį prie durų miegodavom
DABAR RODOMA
Gero vakaro šou. „TV Pagalbos“ žvaigždė Navickas prisiminė, kaip saugojo Landsbergį: pas jį prie durų miegodavom
DABAR RODOMA
Lietuvis įsiuto: bejėgio vilkiko vairuotojo nelaimė policijai sukėlė juoką
DABAR RODOMA
Gerbėjai dalijasi įrašu ir sako, kad princas Harry – svajonių vyras
DABAR RODOMA
Išsitraukė kamerą, pamačius, ką išdarinėja lėktuvo keleivė – vos sulaikė juoką
DABAR RODOMA
Įrašas spaudžia širdį: šuns reakcija į veterinarą nepalieka abejingų
DABAR RODOMA
Visi mes žmonės. Meiželytė dėl darbo Seime neteko meilės: „Puikiai suprantu Grybauskaitę“
DABAR RODOMA
Gražuolės bandymas atkreipti sportininkų dėmesį virto sensacija – visai nesidrovėjo
DABAR RODOMA
Princas Williamas su žmona Kate vos sulaikė juoką po žurnalistų komentarų
DABAR RODOMA
Negalėjo nenufilmuoti: vaizdas danguje priminė baisiausią siaubo filmą
DABAR RODOMA
Tokio padaro žvejai dar nebuvo regėję: nesuprato, kas per mutantas
REKLAMA
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis (nuotr. Organizatorių)
Per praėjusį dešimtmetį dėl emigracijos Lietuva prarado maždaug dešimtadalį savo gyventojų. Tačiau pernai išryškėjo nauja tendencija – atvykstančių gyventojų buvo daugiau nei ...
Edwardas Lucasas (nuotr. BFL)
Atkreipti į save pasaulio dėmesį būna sunku, ypač jeigu jūsų šalis dar tik neseniai sugrįžo į žemėlapį. Neišmanymo – apstu. Per pastaruosius 30 metų daug laiko gaišau ...
Indrė Genytė-Pikčienė, LLRI nuotr.
Koronavirusui toliau plintant, vis garsiau kalbama ne tik apie tiesioginę jo grėsmę – mirtį, bet ir dėl šios priežasties galimai kilsiančią ekonominę krizę. Kiek ...
Robertas Dargis (nuotr. Tv3.lt/Ruslano Kondratjevo)
„Turtingame ir išsivysčiusiame pasaulyje mes išgyvename ne turto ir materialinės gerovės krizę, bet charakterio, dorybių, priemonių ir tikslų krizę. XXI a. politikoje iš esmės ...
Saulius Skvernelis (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)
Premjeras Saulius Skvernelis neatvirauja dėl savo žmonos įsidarbinimo bendrovės „Orlen” dukterinėje įmonėje, nors visuomenei kyla klausimų. Ar tokie ir kiti premjero ...
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų