Europos Parlamentas svarsto direktyvą, pagal kurią trečiųjų šalių gyventojai, pabaigę studijas, mokslinius tyrimus ar stažuotę, galėtų ilgesnį laiką likti gyventi ES, kad galėtų ieškoti darbo ar kurti verslą. Šią savaitę Europos Parlamento Informacijos biuro surengtoje diskusijoje valstybės ir ES institucijų, aukštųjų mokyklų bei kitų organizacijų atstovai dalijosi mintimis apie svarstomą direktyvą ir Lietuvos padėtį.

Studentai iš užsienio (nuotr. Vytenis Pileckas)

Studentai iš užsienio (nuotr. Vytenis Pileckas)

Šiuo metu studijas baigę ES nepriklausančių šalių piliečiai Lietuvoje gali likti ieškoti darbo pusmetį. Europos Komisija siūlo mokslus baigusiems studentams bei tyrėjams pratęsti šį laikotarpį iki metų, o Europos Parlamentas – net iki pusantrų. Europarlamentarai taip pat norėtų taikyti šį teisės aktą ir kitoms užsieniečių grupėms, įskaitant savanorius ir aukles.

Lietuva – studijų žemėlapio pakrašty

Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, Lietuva labai atsilieka nuo kitų ES šalių pagal užsienio studentų skaičių, o trečiųjų šalių piliečiai sudaro vos 3 procentus visų užsienio studentų.

REKLAMA

„Doktorantūros studijos – skaudžiausia Lietuvos vieta. Reikėtų pagerinti savo pozicijas konkurencinėje kovoje“, – kalbėjo švietimo ir mokslo viceministras Rimantas Vaitkus. Viceministro teigimu, į Lietuvą dažniausiai žvalgosi buvusios sovietinės šalys ir Vidurio Azija. Pastaruoju metu ypač sustiprėjo indų dėmesys doktorantūros studijoms Lietuvoje, taip pat nemažai studentų atvyksta iš Pakistano, Libano, Turkijos, Gruzijos. Šiuo metu rengiamasi priimti 40 studentų iš rytinės Ukrainos dalies, kenčiančios nuo karo. Aukštųjų mokyklų atstovai sutarė: daugiau tolimojo užsienio studentų papildytų valstybes kišenes, mat dauguma jų moka už mokslą. Lietuva taip pat galėtų geriau išnaudoti savo konkurencinį pranašumą – mažesnes pragyvenimo išlaidas.

Tik tarpinė stotelė?

Laikinasis Migracijos departamento vadovas Janas Vidickas informavo, kad Lietuvos įstatymai jau tapo palankesni kvalifikuotiems užsieniečiams: pailgintas laikotarpis, kurį Lietuvoje gali likti tyrimus atliekantys mokslininkai, taip pat panaikinti darbo leidimai praktikantams iš ES nepriklausančių šalių. Vis dėlto prelegentas įspėjo, kad svarstoma direktyva yra „lazda su dviem galais“: ją priėmus Lietuva gali tapti užsieniečių tranzito šalimi, o joje numatyti saugikliai gali nesuveikti. Jis pristatė Lietuvos poziciją ES Taryboje, kuri sutampa su daugumos kitų šalių nuomone: naujieji reikalavimai turėtų būti privalomai taikomi tik studentams ir tyrėjams, o dėl jų taikymo kitų kategorijų užsieniečiams spręstų kiekviena šalis pati. Europos Parlamentas siūlo šią direktyvą taikyti ir auklių programos Au pair dalyviams, o Lietuvos vyriausybė, kaip ir ES Taryba, tam nepritaria.

REKLAMA

Lietuvos migracijos politika – pernelyg konservatyvi?

Anot „Investuotojų forumo“ vykdomosios direktorės Rūtos Skyrienės, „Lietuvos migracijos politika yra gana griežta ir konservatyvi“, o kalbėti apie didesnį atvirumą užsieniečių atžvilgiu „reikia drąsos“. Jos teigimu, palengvinimai verslui labai laukiami.

„Nedarykime kliūčių, geriau priimkime kvalifikuotą darbo jėgą, nes bręsta pavojus – neturėsime, kas dirba“, – įspėjo prelegentė.

Kartu ji siūlė daugiau atsakomybės, net ir finansinės, už priimamą užsienietį perkelti įmonėms, jei prireiktų deportuoti darbuotoją. J. Vidickas siūlė universitetams griežčiau sekti užsienio studentus ir jų mokslo rezultatus, kad būtų išvengta bandymų fiktyviai patekti į Šengeno erdvę. Vis dėlto Lietuvos sveikatos mokslų universiteto atstovai teigė, kad fiktyvūs studentai pas juos beveik nepatenka, nes kiekvienas užsienio kandidatas kruopščiai patikrinamas. R. Vaitkus sakė nemanąs, kad įsigaliojus direktyvai Lietuvą užplūstų imigrantai: leidimų dirbti Lietuvoje trečiųjų šalių piliečiams išduodama vos keliolika per metus.

Kita vertus, Tarptautinės migracijos organizacijos atliktas tyrimas parodė, kad net 9 iš 10 užsienio studentų norėtų dirbti mūsų šalyje. Programos „Kurk Lietuvai“ projektų vadovė Giedrė Simanauskaitė pažymėjo, jog Lietuvoje besimokantys užsienio studentai tampa svarbiais šalies ambasadoriais, todėl reikėtų jų pritraukti daugiau, tačiau tam pirmiausia reikia pagerinti Lietuvos integracinę aplinką. Jai pritarė ir VGTU tarptautinių ryšių prorektorė Aušra Radzevičienė, paraginusi priimti Europos Parlamento siūlymus ir taip „nusiųsti visuomenei reikalingą žinutę“.

Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!

Nėra komentarų. Būk pirmas - komentuok!

Top Video

„Pasikalbėkim #IŠNAMŲ“ su Zuokiene apie savanorystę COVID-19 židinyje ir nemalonų vyro akibrokštą
DABAR RODOMA
„Pasikalbėkim #IŠNAMŲ“ su Zuokiene apie savanorystę COVID-19 židinyje ir nemalonų vyro akibrokštą
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Nausėda gimtadienį sutiko Nidoje, keturių žvaigždučių viešbutyje
DABAR RODOMA
TV3 žinios. Lietuvoje savaitgalį – susirgimų koronavirusu šuolis
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Egzaminai prasidės birželio 22 d.: aiškėja tvarka, kaip jie vyks
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Koronaviruso židiniai plečiasi globos namuose: sergančiųjų daugėja Antaviliuose, Širvintose
DABAR RODOMA
Vilniaus centre užpultas Anušauskas su žmona: ieško kaltininko
DABAR RODOMA
Gero vakaro šou. Sesutės Emilija ir Martyna pasakė, kuo užsiima jų tėtis
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Mįslingas trenerio nužudymas: kūną paslėpė taip, kad nesuuodė net tarnybiniai šunys
DABAR RODOMA
Prieš srovę. Kaimynė gyvenimą pavertė tikru pragaru: nufilmavo, kas vyksta rytą vakarą
DABAR RODOMA
Per Vyriausybės posėdį užsirūkusiam finansų ministrui – Skvernelio prašymas
REKLAMA
Gitanas Nausėda (nuotr. stop kadras)
Lietuvai pamažu išsivaduojant iš koronaviruso gniaužtų, svarstoma, kaip pasikeis tautiečių gyvenimas ateityje bei kokių iššūkių dar galime tikėtis. ...
Gitanas Nausėda susitiko su Ramūnu Karbauskiu (Irmantas Gelūnas/Fotobankas)
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga po rudenį vyksiančių Seimo rinkimų turi galimybę formuoti centro kairės koaliciją, sako prezidentas Gitanas Nausėda. „Yra nemaža ...
Sergantis berniukas (asociatyvi nuotr.) (nuotr. 123rf.com)
Gydytojams jau kurį laiką nerimą kelia paslaptinga vadinama vaikų liga, siejama su COVID-19 infekcija. Nors Kawasaki-like sindromas (toliau – Kawasaki liga) Lietuvoje kol kas ...
Mokykla (nuotr. SCANPIX)
Pradinės mokyklos nuo šios savaitės jau gali vykdyti ne tik nuotolinį, o ir mišrų ugdymą. Tiesa, nė viena mokykla neišdrįso savo pamokų perkelti į klases pilna apimtimi. ...
Koronavirusas  (nuotr. SCANPIX)
Koronavirusu užsikrėtus Nacionalinio vėžio instituto darbuotojai, dėl virusinės infekcijos tiriami 24 asmenys – 15 pacientų ir 9 darbuotojai, pirmadienį pranešė Nacionalinis ...
REKLAMA

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų