Europos Parlamentas svarsto direktyvą, pagal kurią trečiųjų šalių gyventojai, pabaigę studijas, mokslinius tyrimus ar stažuotę, galėtų ilgesnį laiką likti gyventi ES, kad galėtų ieškoti darbo ar kurti verslą. Šią savaitę Europos Parlamento Informacijos biuro surengtoje diskusijoje valstybės ir ES institucijų, aukštųjų mokyklų bei kitų organizacijų atstovai dalijosi mintimis apie svarstomą direktyvą ir Lietuvos padėtį.

Studentai iš užsienio (nuotr. Vytenis Pileckas)

Studentai iš užsienio (nuotr. Vytenis Pileckas)

Šiuo metu studijas baigę ES nepriklausančių šalių piliečiai Lietuvoje gali likti ieškoti darbo pusmetį. Europos Komisija siūlo mokslus baigusiems studentams bei tyrėjams pratęsti šį laikotarpį iki metų, o Europos Parlamentas – net iki pusantrų. Europarlamentarai taip pat norėtų taikyti šį teisės aktą ir kitoms užsieniečių grupėms, įskaitant savanorius ir aukles.

Lietuva – studijų žemėlapio pakrašty

Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, Lietuva labai atsilieka nuo kitų ES šalių pagal užsienio studentų skaičių, o trečiųjų šalių piliečiai sudaro vos 3 procentus visų užsienio studentų.

REKLAMA

„Doktorantūros studijos – skaudžiausia Lietuvos vieta. Reikėtų pagerinti savo pozicijas konkurencinėje kovoje“, – kalbėjo švietimo ir mokslo viceministras Rimantas Vaitkus. Viceministro teigimu, į Lietuvą dažniausiai žvalgosi buvusios sovietinės šalys ir Vidurio Azija. Pastaruoju metu ypač sustiprėjo indų dėmesys doktorantūros studijoms Lietuvoje, taip pat nemažai studentų atvyksta iš Pakistano, Libano, Turkijos, Gruzijos. Šiuo metu rengiamasi priimti 40 studentų iš rytinės Ukrainos dalies, kenčiančios nuo karo. Aukštųjų mokyklų atstovai sutarė: daugiau tolimojo užsienio studentų papildytų valstybes kišenes, mat dauguma jų moka už mokslą. Lietuva taip pat galėtų geriau išnaudoti savo konkurencinį pranašumą – mažesnes pragyvenimo išlaidas.

Tik tarpinė stotelė?

Laikinasis Migracijos departamento vadovas Janas Vidickas informavo, kad Lietuvos įstatymai jau tapo palankesni kvalifikuotiems užsieniečiams: pailgintas laikotarpis, kurį Lietuvoje gali likti tyrimus atliekantys mokslininkai, taip pat panaikinti darbo leidimai praktikantams iš ES nepriklausančių šalių. Vis dėlto prelegentas įspėjo, kad svarstoma direktyva yra „lazda su dviem galais“: ją priėmus Lietuva gali tapti užsieniečių tranzito šalimi, o joje numatyti saugikliai gali nesuveikti. Jis pristatė Lietuvos poziciją ES Taryboje, kuri sutampa su daugumos kitų šalių nuomone: naujieji reikalavimai turėtų būti privalomai taikomi tik studentams ir tyrėjams, o dėl jų taikymo kitų kategorijų užsieniečiams spręstų kiekviena šalis pati. Europos Parlamentas siūlo šią direktyvą taikyti ir auklių programos Au pair dalyviams, o Lietuvos vyriausybė, kaip ir ES Taryba, tam nepritaria.

REKLAMA

Lietuvos migracijos politika – pernelyg konservatyvi?

Anot „Investuotojų forumo“ vykdomosios direktorės Rūtos Skyrienės, „Lietuvos migracijos politika yra gana griežta ir konservatyvi“, o kalbėti apie didesnį atvirumą užsieniečių atžvilgiu „reikia drąsos“. Jos teigimu, palengvinimai verslui labai laukiami.

„Nedarykime kliūčių, geriau priimkime kvalifikuotą darbo jėgą, nes bręsta pavojus – neturėsime, kas dirba“, – įspėjo prelegentė.

Kartu ji siūlė daugiau atsakomybės, net ir finansinės, už priimamą užsienietį perkelti įmonėms, jei prireiktų deportuoti darbuotoją. J. Vidickas siūlė universitetams griežčiau sekti užsienio studentus ir jų mokslo rezultatus, kad būtų išvengta bandymų fiktyviai patekti į Šengeno erdvę. Vis dėlto Lietuvos sveikatos mokslų universiteto atstovai teigė, kad fiktyvūs studentai pas juos beveik nepatenka, nes kiekvienas užsienio kandidatas kruopščiai patikrinamas. R. Vaitkus sakė nemanąs, kad įsigaliojus direktyvai Lietuvą užplūstų imigrantai: leidimų dirbti Lietuvoje trečiųjų šalių piliečiams išduodama vos keliolika per metus.

Kita vertus, Tarptautinės migracijos organizacijos atliktas tyrimas parodė, kad net 9 iš 10 užsienio studentų norėtų dirbti mūsų šalyje. Programos „Kurk Lietuvai“ projektų vadovė Giedrė Simanauskaitė pažymėjo, jog Lietuvoje besimokantys užsienio studentai tampa svarbiais šalies ambasadoriais, todėl reikėtų jų pritraukti daugiau, tačiau tam pirmiausia reikia pagerinti Lietuvos integracinę aplinką. Jai pritarė ir VGTU tarptautinių ryšių prorektorė Aušra Radzevičienė, paraginusi priimti Europos Parlamento siūlymus ir taip „nusiųsti visuomenei reikalingą žinutę“.

Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!

Nėra komentarų. Būk pirmas - komentuok!

Top Video

TV3 Žinios. Pajūryje nebelieka vietos: poilsiautojų Palangoje ir Šventojoje daugėja kasdien
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Pajūryje nebelieka vietos: poilsiautojų Palangoje ir Šventojoje daugėja kasdien
DABAR RODOMA
TV3 žinios. Advokatas prabilo apie liudijimus, ką Pinikas darė prie žuvusios Didžiūnaitytės kūno
DABAR RODOMA
TV3 žinios. Nušauto policininko šeimą pasiekė piniginė parama: iš viso – kiek daugiau nei 33 tūkst.
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Dėl vietoj dušinių Palangoje išdygusio namo surengta akcija: žmonės atėjo pasiruošę išsimaudyti
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Kaimynai sukrėsti dėl pro langą iškritusio ir žuvusio penkiamečio: tėvai vaikais labai rūpinosi
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Su oro balionais į audrą patekę dalyviai papasakojo, ką patyrė skubiai leisdamiesi
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Punios šilas ir vėl specialistų akiratyje: šile įsisiautėjo kenkėjai
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Vos tik paskelbus sprendimą apie atidaromą sieną, lietuviai patraukė į Lenkiją
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Lietuva dėl Astravo sulaukė paramos iš Lenkijos: žada taip pat nepriimti
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Per Kuršių marias kelte plaukę keleiviai sulaukė netikėtos staigmenos
REKLAMA
Rita Tamašunienė (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)
Pirmadienį Lietuvos ir Lenkijos vidaus reikalų ministrai pasirašė memorandumą dėl bendradarbiavimo vidaus reikalų srityje.  Memorandume numatomas Lietuvos ir Lenkijos ...
Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda ir Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda (nuotr. SCANPIX)
Antrajai kadencijai perrinktas Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda Lietuvą laiko strategine partnere, o šalies vadovą Gitaną Nausėdą –  asmeniniu sąjungininku, sako ...
Iki šiol narpliojama ant bėgių žuvusio dvimečio tragedija: ieško, kas kaltas (nuotr. stop kadras)
Policija iki šiol narplioja ant bėgių žuvusio dvimečio berniuko tragedijos Kuršėnuose aplinkybes. Ar nelaimę lėmė vaiką prižiūrėjusių artimųjų neatidumas ar įvykis tiesiog ...
Kuršių Nerijos pusdienis be elektros: poilsiautojų diena virto košmaru, o verslininkai skaičiuoja nuostolius (nuotr. stop kadras)
Be elektros likusi Kuršių Nerija kai kuriems poilsiautojams šią atostogų dieną pavertė košmaru. Vietos verslininkai ne ką laimingesni – dalis jų skaičiuoja nuostolius, nes savo ...
Nausėda iškėlė sąlygas Baltarusijai dėl Astravo: jei norės rezervinės elektros – mokės milijonus (nuotr. stop kadras)
Prezidentas Gitanas Nausėda perspėja baltarusius, kad skubotas Astravo atominės elektrinės paleidimas kels pavojų visam regionui. Kartu jis perspėja Baltarusijos valdininkus, ...
REKLAMA

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų