V. Klyvienė (Danske nuotr.)

V. Klyvienė (Danske nuotr.)

Rusijos ekonomika 2011 m. augo 4,3 proc. Šios šalies ūkio plėtrai praėjusiais metais daugiausiai teigiamos įtakos turėjo sparčiai augusios investicijos ir vartojimas. Nepaisant gerų eksporto sektoriaus rezultatų, sparčiai augęs importas mažino teigiamas augimo tendencijas. Šiais metais Rusijos augimas sulėtės nežymiai ir sudarys apie 4,1 proc. Tokias prognozes pateikia „Danske“ banko analitikai kartu su Lietuvos Pramoniinnkų Konfederacija atlikę Rusijos įstojimo į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO) naudos/kaštų analizės Baltijos šalims studiją.

Prognozuojame, kad Brent rūšies naftos kainos šiais metais išliks 110 – 115 JAV dolerių už barelį ribose, tad palankios naftos kainų tendencijos neleis šiai ekonomikai patirti didesnių bėdų. Verta pažymėti, jog euro zonos nuosmukis didesnio poveikio šiai rinkai nedaro.

Vertinant iš fundamentalių veiksnių pusės, Rusijos ekonomika iš esmės yra priklausoma tik nuo naftos kainų. Tiesa, negalima teigti, kad pastarieji neramumai finansų rinkose neturėjo jokio poveikio. 2011 m. iš Rusijos nutekėjo 84,2 mlrd. JAV dolerių kapitalo, tai tęsiasi ir 2012 m.

REKLAMA

Pasibaigus rinkimų maratonui, Rusijoje sumažėjo politinė rizika. Tikėtina, tai šiek tiek apramins investuotojų nuogąstavimus šiais metais. Šie procesai vis dėlto daugiau nulemti globalių tendencijų – sumažėjusio investuotojų noro investuoti į rizikingas rinkas.

Rusija – svarbi prekybos partnerė

Palanki Rusijos ekonomikos padėtis 2012 metais – svarbi prielaida Baltijos šalims išvengti neigiamų ekonomikos tendencijų dėl sudėtingos padėties euro zonoje.

Istoriškai Rusija buvo svarbi Baltijos šalių eksporto partnerė. Iki Rusijos krizės Lietuvos ir Latvijos eksportas į Rusiją sudarė daugiau kaip 20 proc. viso šalių eksporto. Rusijos krizė bei Baltijos šalių integracija į ES pakeitė prekių srautus iš Rytų į Vakarus. Kita vertus, Lietuvos eksporto dalis į Rusiją po 2004 m. augo daug sparčiau nei Latvijos ar Estijos ir 2011 metais pasiekė 17,4 proc. viso eksporto. Lietuva išlieka pirmaujanti Baltijos šalių regione pagal eksporto apimtis į šią rinką. 2010 m. duomenimis, Lietuvos dalis sudarė apie 56 proc.

2005 – 2010 m. eksporto į Rusiją prekių struktūroje reikšmingų pokyčių neįvyko. Lietuvos importo dalis iš Rusijos yra didesnė nei eksporto, nes didžiąją dalį importo sudaro energetinės ir kitos žaliavos, nuo kurių yra priklausoma šalies pramonė.

Eksporto srityje galime įžvelgti dvi pagrindines grupes: lietuviškos kilmės produktai ir reeksportas. Pastarasis sudaro didžiąją dalį viso eksporto – net 77 proc. Analizuojant lietuviškos kilmės eksportą, galime išskirti tris pagrindines grupes: pieno produktai (22 proc. viso lietuviškos kilmės eksporto), mechaniniai įrenginiai (7.5%) ir gyvi gyvūnai (7.3 proc.). Bendroje eksporto struktūroje pagrindinių eksporto prekių grupių struktūra išlieka panaši. Didžiausia dalis tenka maisto produktams, antroje vietoje – įrenginiai ir transporto priemonės ir trečioje – pramonės dirbiniai.

REKLAMA

Estijos eksportas į Rusiją 2010 m., palyginus su Baltijos regiono šalimis, sudaro mažiausią dalį viso regiono eksporto (19 proc.), tačiau 2011m. šios šalies eksportas augo. Estija vienintelė iš Baltijos šalių dėl mažesnės šalies energetinės priklausomybės nuo importo turi teigiamą prekybos su Rusija balansą jau nuo 2008 m.

Transporto prekės, cheminiai produktai ir maisto gaminiai yra pagrindiniai produktai eksportuojami iš Estijos į Rusiją, kurie užima daugiau nei 78 proc. viso eksporto į šią šalį. Estijos, kaip ir Lietuvos, didžiąją dalį eksporto sudaro transporto priemonių reeksportas. Vadovaujantis 2003 m. Estijos statistikos departamento pateiktais duomenimis, transporto ir įrengimų pramonės reeksportui teko daugiau nei 50 proc. viso šios šakos eksporto. Naujos informacijos apie reeksportą nėra pateikta, bet galime teigti, kad esminių pasikeitimų nebuvo, nes didesnių pokyčių per nagrinėjamą laikotarpį šiame sektoriuje neįvyko.

Latvijos eksportas į Rusiją yra didesnis nei kaimynės Estijos, tačiau perpus mažesnis nei didžiąją dalį viso Baltijos šalių eksporto užimančios Lietuvos. 2010 m. duomenimis, Latvijos eksportas į Rusiją sudaro 25 proc. viso Baltijos šalių eksporto į šį regioną. Pagrindinis šios šalies eksporto produktas yra transportas ir įrengimai, kurie užima 26 proc. viso eksporto į Rusiją. Didžioji šio sektoriaus eksporto dalis, kaip ir kitose Baltijos šalyse, yra reeksportas. Kiti reikšmingi Latvijos eksporto sektoriai yra chemijos produktai, tabakas ir gėrimai. Latvija nagrinėjamu 2005 m. – 2010m. laikotarpiu taip pat kaip ir kaimynės išlaikė turėtas pozicijas Rusijos rinkoje ir didesnių pokyčių nepatyrė.

REKLAMA

Ar Baltijos šalių prekės konkurencingos Rusijos rinkoje?

Grafinė analizė parodė, kad Baltijos šalys išlaikė stabilią savo eksporto dalį Rusijos importe. Lietuvos konkurencinis pranašumas svarbioje Rusijos rinkoje išaugo 2005 m. ir vėlesniais metai išliko stabilus. Tokias tendencijas galėjo lemti intensyvesnis Lietuvos įmonių investavimas į Rusijos rinką.

Lietuvos tiesioginės užsienio investicijos (TUI) į šia rinką 2006 m. buvo pasiekusios piką - 0,5 proc. BVP, kuris išliko iki 2009 m.. Didesnę priklausomybę tarp Baltijos šalių investicijų ir didesnės Rusijos rinkos dalies užkariavimo sunku atsekti. Taip, pavyzdžiui, Estijoje šios investicijos 2005 m. išaugo keletą kartų daugiau nei Lietuvoje, tačiau didesnio teigiamo poveikio eksporto tendencijoms tai neturėjo.

Analizuojant konkrečių produktų rinkos dalis matyti, jog didžiausia pažanga kovoje už Rusijos rinką buvo pasiekta maisto produktų, žemės ūkio produkcijos tabako ir gėrimų prekių grupėje. Tai gali būti susiję ir su ES taikomomis žemės ūkio produkcijos eksporto į trečiąsias šalis subsidijomis. Šis pranašumas gali ir pasibaigti.

Vadovaujantis išankstiniu Europos Komisijos pasiūlymu dėl Bendros žemės ūkio politikos, nuo 2014 m. yra numatyta panaikinti eksporto grąžinamąsias išmokas arba subsidijas žemės ūkio produkcijai išvežamai už ES ribų.

Pažymėtina, kad rublio kurso svyravimai, ypatingai dramatiškais 2009 m., neturėjo didesnės įtakos bendroms Baltijos šalių eksporto į Rusiją tendencijoms. Analizė pagal prekių grupes tiek Estijos, tiek Lietuvos atveju rodo, kad maisto produktai ir galutinio vartojimo prekių grupės yra labiau priklausomos nuo nepalankių valiutos kurso svyravimų nei tarpinio vartojimo bei investicinės prekės.

REKLAMA

Stabili Baltijos šalių Rusijos importo rinkos dalis visgi rodo, kad neigiamas vartojimo prekių grupių kaitos tendencijas kompensuoja kitos prekių grupės ir didesnį poveikį eksporto į Rusiją tendencijoms turi Rusijos paklausos svyravimai, o ne kainų pokyčiai.

Rusijos narystė PPO – ne vien tik pliusai

Rusija iki šių metų birželio vidurio turėtų ratifikuoti priėmimo į PPO dokumentus ir po 30 dienų tapti pilnateise PPO nare. Lietuvos Užsienio reikalų ministerijos duomenimis, Rusijai tapus pilnaverte PPO nare, vidutinis muitų tarifas sumažės nuo 10 proc. iki 7,8 proc., žemės ūkio prekių muito vidurkis sumažės nuo 13,2 iki 10,8 proc. o pramonės prekių muitų vidurkis sumažės nuo 9,5 proc. iki 7,3 proc.

Be to, sumažės ir Rusijos galimybės vienšališkai uždrausti vienos ar kitos prekių grupės eksportą. Importo draudimas ar sustabdymas gali būti nustatytas tik pagal PPO numatytas taisykles, kai prekės neatitinka įprastų tarptautinių standartų. Netarptautiniams standartams turės būti pritaikytas mokslinio pagrindimo ir rizikos įvertinimas.

Mažai tikėtina, kad trumpuoju laikotarpiu tai lems reikšmingas Rusijos ekonomikos reformas. Vadovaujantis Lietuvos Pramoninkų Konfederacijos pateiktais duomenimis, galime teigti, kad Lietuvos įmonės trumpuoju laikotarpiu reikšmingesnių pasikeitimų prekybinės partnerystės su Rusija taip pat nemato. Tokią nuomonę išreiškė 84 proc. respondentų.

Vidutiniu bei ilguoju laikotarpiu narystę PPO mes matome kaip pagrindinį žingsnį, siekiant modernizuoti Rusijos ekonomiką. Šią nuomonę palaiko ir Lietuvos įmonės, bendradarbiaujančios su Rusija. Lietuvos Pramoninkų Konfederacijos organizuotos apklausos metu įmonės išreiškė nuomonę, kad ilgesniu laikotarpiu Rusijos įstojimas į PPO teigiamai veiks įmonių veiklą- taip mano 49 proc. respondentų.

REKLAMA

Rusijai euro zonos nuosmukis didesnio poveikio neturėjo

Didėjusios investicijos ir vartojimas Rusijoje pastaraisiais periodais skatino teigiamas ekonomikos prognozes, kurios stiprina optimistinį eksportuojančių šalių požiūri į Rusiją kaip patrauklią prekybos partnerę.

Prognozuojamos palankios naftos kainų tendencijos, kurios neleis šiai ekonomikai patirti didesnių nesklandumų.Išaugęs Rusijos importas leidžia įmonėms manyti, kad eksporto srautas į šią šalį ir toliau augs po įstojimo į PPO.

Rusijos kaip eksporto rinkos augantį potencialą lemia ir tai, kad euro zonos nuosmukis jokio didesnio poveikio jai neturėjo. Dėl šios priežasties įmonės Rusijos rinkoje mato galimybę išskaidyti ekonominių neramumų sukeliamą riziką. Tai tik paskatins didesnių tarptautinių žaidėjų įėjimą į šią rinką.

Lietuvos gamintojai Rusijos įsitraukimą į PPO vertina labai palankiai, tačiau jie neįvertina, kad ši rinka atsivers ne tik Lietuvos įmonėms, bet ir kitiems tarptautiniams žaidėjams, kurie turi konkurencinį pranašumą prieš Lietuvos įmones.

Violeta Klyvienė, „Danske“ banko vyresnioji analitikė Baltijos šalims

Peckel
2012-04-12 17:30:21
labai gerai rusas yra gi blogas o perka is musu viska, paziuresim kaip bus blogai lietuvai kai istos rusas nepirks bus krize:DDDD
Atsakyti
Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!
Kubilistan CCP 2012-04-12 23:31:52
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
kelia daug abejonių EK dėl vedamos politikos.   ATSAKYTI
vovov 2012-04-12 23:31:16
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Europos Komisija sustabdė dalies Europos Sąjungos paramos mokėjimus Lietuvai ir dėl politinių priežasčių, teigia finansų ministrė Ingrida Šimonytė.   ATSAKYTI
Peckel 2012-04-12 17:30:21
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
labai gerai rusas yra gi blogas o perka is musu viska, paziuresim kaip bus blogai lietuvai kai istos rusas nepirks bus krize:DDDD   ATSAKYTI

Top Video

TV3 Žinios. Pajūryje nebelieka vietos: poilsiautojų Palangoje ir Šventojoje daugėja kasdien
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Pajūryje nebelieka vietos: poilsiautojų Palangoje ir Šventojoje daugėja kasdien
DABAR RODOMA
TV3 žinios. Advokatas prabilo apie liudijimus, ką Pinikas darė prie žuvusios Didžiūnaitytės kūno
DABAR RODOMA
TV3 žinios. Nušauto policininko šeimą pasiekė piniginė parama: iš viso – kiek daugiau nei 33 tūkst.
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Dėl vietoj dušinių Palangoje išdygusio namo surengta akcija: žmonės atėjo pasiruošę išsimaudyti
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Kaimynai sukrėsti dėl pro langą iškritusio ir žuvusio penkiamečio: tėvai vaikais labai rūpinosi
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Su oro balionais į audrą patekę dalyviai papasakojo, ką patyrė skubiai leisdamiesi
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Punios šilas ir vėl specialistų akiratyje: šile įsisiautėjo kenkėjai
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Vos tik paskelbus sprendimą apie atidaromą sieną, lietuviai patraukė į Lenkiją
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Lietuva dėl Astravo sulaukė paramos iš Lenkijos: žada taip pat nepriimti
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Per Kuršių marias kelte plaukę keleiviai sulaukė netikėtos staigmenos
REKLAMA
Gediminas Milieška
Koronaviruso protrūkis ir jo sukelta krizė dar kartą priminė apie pasaulio ir ekonomikos trapumą. Nors palyginti su daugeliu Europos šalių Baltijos valstybės kol kas gana ...
Edward Lucas (nuotr. Paulius Peleckis/Fotobankas)
Vladimiras Putinas turi pasirinkimą. Tai – daugiau, negu Rusijos žmonės turėjo per tuščią balsavimą dėl konstitucijos pataisų. Vis dėlto pasidžiaugęs savo pergale Rusijos ...
Greta Šiaučiulytė
Finansų rinkos toliau akylai stebi Vašingtono ir Pekino derybas dėl prekybos susitarimo. Pandemijos padariniai vis dažniau atsispindi tiek JAV, tiek Europos įmonių rezultatuose ...
Vytenis Šimkus (nuotr. Organizatorių)
Lietuvos ir pasaulio ūkį krečia vienas didžiausių nuosmukių modernioje istorijoje. Šįkart, skirtingai nei per praėjusias krizes, ekonomikos nuosmukis mus ištiko ne dėl ...
Traukiniai (bendrovės nuotr.)
Įvertinus Covid-19 sukeltą ekonominę krizę, trys Baltijos šalys, regis, galėtų pasidžiaugti, kad turi puikų gelbėjimosi ratą – „Rail Baltica“ projektą, kuris netrukus vien į ...
REKLAMA

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų