REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Viskas labai paprasta: jeigu nusprendei būti lobistu, pateiki prašymą Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK), užpildei anketą, pridėjai dar vieną kitą dokumentą ir pažymą, susimokėjai nustatyto dydžio mokestį – ir tu jau lobistas. Įrašytas į sąrašą kaip vienos iš laisvųjų profesijų atstovas.

REKLAMA
REKLAMA

Vienintelė dėl to atsirandanti pareiga – kasmet pateikti VTEK deklaraciją ir nurodyti, kas samdė, kokį teisės aktą siekėte „prastumti“, pakeisti ar atšaukti, t.y. „lobiavote“, kiek gavote už šią paslaugą ir kiek patyrėte išlaidų, susijusių su lobistine veikla. Bet tai tik teorija.

REKLAMA

Takoskyra: jūs lobistas? Tai ne lobizmas – tai dovana tautai!

Kalbėdami apie pastarųjų kelerių metų įvykį ar renginį, kurį  galėtų pavadinti akivaizdžiu lobizmo rezultatu, „Balsas.lt“ pašnekovai prisiminė garsiąją vienos televizijų akciją. Virginija Mulvinaitė VTEK patarėja: „Akivaizdus lobizmo padarinys – akcija „Laisvę Joninėms“.

Nepaisant to, VTEK sąraše aludarių atstovų nėra. „Balsas.lt“ žurnalistai, nusprendę sudaryti 10-ies įtakingiausių ir veikliausių Lietuvos lobistų sąrašą, netruko patirti, kad remdamiesi oficialiuoju sąrašu ne tik jo nesudarys, bet vargu bepririnks dešimt savo veiklą deklaravusių ir šį darbą dirbančių lobistų. Oficialiais duomenimis mūsų šalyje tėra 24 lobistai - tiek jų įsiregistravo nuo 2001-ųjų, įsigaliojus lobistinę veiklą reglamentuojančiam įstatymui.

REKLAMA
REKLAMA

„Bet tik septyni deklaracijose nurodė 2010 m. dirbę tam tikrus darbus, susijusius su teisės aktų pakeitimu, t.y. iš tikrųjų dirbę šį darbą“, – patikslino V. Mulvinaitė.

Ji aiškino, kad per dešimtmetį viena įmonė išbraukta iš sąrašo Komisijos iniciatyva, o dalis lobistų dėl įvairių priežasčių yra sustabdę savo veiklą. Galima tik spėlioti – jie dirbo ką nors kitą ar neturėjo užsakymų. Bet nuostabą, kad Lietuvoje tiek nedaug veikiančių lobistų, netrukus keičia kita – kodėl kiti neskelbia dirbantys šį darbą? Vadinasi, užuot klausę, kas veikliausi mūsų šalies lobistai, iš pradžių turime sugalvoti, kaip apskritai surankioti tuos, kuriuos derėtų reitinguoti.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

R. Rekerta: vištidžių klausimais gali konsultuoti lapė

„Gyvenimas nuėjo sau, o teisė sau. Dėl to ir turim galvosūkį spręsti, kaip šitą įstatymą pritaikyti, – tiesiai sako VTEK pirmininkas Remigijus Rekerta. – Registruotų lobistų yra vos per 20, o aktyvią veiklą vykdo vienetai dėl to, kad įstatymas neatitinka tų socialinių santykių, kurie savaime susiformavo“.

Anot VTEK pirmininko, kai daugiau negu prieš dešimt metų buvo priimamas įstatymas, niekas dorai nesuprato, ką jis turėtų reguliuoti ir kas yra tas lobizmas, todėl dabar didžioji dalis praktiškai dirbančių lobistinį darbą žmonių dėl ydingo įstatymo nelaikomi lobistais.

REKLAMA

„Labai daug išimčių. Apie 99,999 proc. realios lobistinės veiklos nepakliūna į šito įstatymo reguliavimo rėmus. Lobistų registracija iš emės savanoriška. Įstatymas sudaro visas galimybes realią lobistinę veiklą vykdantiems asmenims nesiregistruoti lobistais, kitaip tariant, gali pakviesti į darbo grupę vilką, kuris prižiūrės vištidžių klausimus. Arba lapę. Ir registruotis nereikia, ir jokių ataskaitų teikti“, – įstatymo spragas atskleidžia R. Rekerta.

Panašų pavyzdį pateikia lobistas, Lietuvos draudikų asociacijos prezidentas Andrius Romanovskis.

REKLAMA

„Pavyzdžiui, mūsų klientai, Televizijos ir radijo asociacija, skundė „Teo.lt“, kad jie vykdė veiklą,  pažeisdami lobistinės veiklos įstatymą. Ir prasideda: ar jie turėjo registruotis, ar neturėjo. Jie, esą,  nesiregistravo, nes juos į vieną posėdį Kultūros ministerija pakvietė ekspertais. Bet aš galvoju, kad,  jeigu tave kviečia ten, kur sprendžiama dėl įstatymo  nuostatų, tu turi registruotis. O ekspertas turėtų būti nešališkas asmuo, o ne įmonė“, – aiškina jis.

Anot patyrusio lobisto, nors, tarkim, universitetų dėstytojai nelaikomi lobistais, suinteresuoti asmenys dažnai susitaria su mokslininkais, kad jie pasakytų reikiamą nuomonę.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Arba Seimo komitetas pakviečia mokslininką, kuris susijęs su kokia nors įmone. Čia jau reputacijos dalykai. Turi būti labai aiškiai pasakyta, kas yra ekspertas", – dėsto savo požiūrį A. Romanovskis.

Europietiškoji tradicija, arba kodėl Lietuvos atstovo Briuselyje nėra lobistų sąraše?

Prieš kurį laiką Lietuvos atstovu Briuselyje dirbęs Lietuvos draudikų asociacijos prezidentas A. Romanovskis – vienas iš tų, kuriuos aptikome VTEK viešai skelbiamuose sąrašuose, bet jį pakeitusio Tomo Vasilevskio pavardės čia nerasime. Kodėl? Atsakymų keletas.

REKLAMA

„Dauguma šalių apskritai neturi tokio įstatymo. Ir ES  šalyse toli gražu ne visose toks įstatymas yra“, – sako R. Rekerta. O A. Romanovskis aiškina, kad vienas iš motyvų, dėl kurio dirbantys ES struktūrose žmonės nesiskelbia esantys lobistai – pats pavadinimas turi „neigiamą atspalvį“.

„Tu paprasčiausiai registruojiesi specialiame registre, jeigu bandai daryti poveikį  EP įstatymų leidybos procesams. JAV tai yra profesija, yra tradicija, o Europoje ne“, – aiškina jis. Jeigu yra juridinis asmuo, yra užsakovas ir konkretus dominantis klausimas, yra būstinė – to pakanka, kad pateikęs prašymą gautum specialų leidimą lankytis EP.

REKLAMA

Paprašytas pakomentuoti savotiškai paradoksalią situaciją – Lietuvos lobisto Briuselyje VTEK sąrašuose nėra – Lietuvos verslo atstovybės Briuselyje vadovas Tomas Vasilevskis „Balsas.lt“ sakė:

„Lobisto sąvoka Briuselyje traktuojama kur kas lanksčiau ir laisviau. EK „lobizmas“ – tai veiksmai  siekiant paveikti sprendimo priėmimą. Lobizmu gali užsiimti įmonės, verslo asociacijos, profesinės sąjungos, privatūs konsultantai, teisininkų kontoros ir kt. Visi su Komisija palaikantys ryšius veikėjai kviečiami registruotis laisvanoriškame Interesų grupių registre, kuriame šiuo metu yra apie 4 tūkst. veikėjų. Priklausymas Registrui nereiškia, kad veikėjas būtinai yra lobistas. Registras yra priemonė skaidrumui pasiekti, o ne „lobistų“ statusą skiepijantis instrumentas“.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Kadangi veikiu išimtinai Briuselyje, o Lietuvoje neužsiimu jokia lobistine veikla, esu užsiregistravęs Europos Komisijos (EK) Interesų grupių registre. Taip pat planuoju registruotis bendrame EK ir EP registre, kuris pradės veikti jau šį mėnesį“.

Bet naujasis registras, teigia T. Vasilevskis, „nesieks priskirti „lobistų“ statuso, o bandys sustiprinti santykių su interesų grupėmis skaidrumą“, nes didžiausias dėmesys skiriamas būtent interesų grupių atstovų indėliui į sprendimų priėmimo procesą bei to indėlio skaidrumui.

REKLAMA

Lietuvos atstovų Briuselyje daugės

Kai A. Romanovskis Briuselyje atstovavo mūsų šalies verslo organizacijoms, pats Lietuvos verslas, anot jo, dar nebuvo pasiruošęs rimtiems darbams.

„Lietuvos verslui svarbiausia buvo pelnai, bet ten dirbama kitaip. Pavyzdžiui, Liuksemburgas ilgai kovojo dėl tarptinklinio ryšio tarifų: ši maža šalis iš jo uždirbdavo daug pinigų, ir kai ES nutarė suvienodinti tarifus, tai jiems buvo labai nenaudinga. Liuksemburgo atstovas vien ties tuo klausimu 4-5 metus dirbo. O su lietuviais kaip yra? Mes visi sukruntame tada, kai įstatymas jau beveik priimtas. Katastrofa! Bet jeigu tu verslininkas, tu turi stebėti įstatymus, kurie tave reguliuoja“, – „Balsas.lt“ pasakojo A. Romanovskis.

REKLAMA

Jau kitaip savo veiklą apibūdina jį pakeitęs T. Vasilevskis. Svarbiausias jo tikslas –  pasiekti, kad įmonės ir asociacijos laiku gautų informaciją apie jų veiklos sričiai įtaką darančius teisės aktus bei galimą jų poveikį, o europinių organizacijų pozicijos atitiktų Lietuvos įmonių interesus.

Jis rengia įmonių ir asociacijų atstovų vizitus, susitikimus su ES pareigūnais, siekia plėsti Lietuvos įmonėms ir asociacijoms naudingus kontaktus.

„Taip pat supažindinu asociacijas ir įmones su ES institucijų „virtuvės“ ypatumais, konsultuoju, kaip su jomis bendrauti, patariu įmonėms, kurias domina veiklos Belgijos rinkoje galimybės, bendrauju su potencialiais investuotojais“, – pasakoja T. Vasilevskis, pabrėždamas, jog Lietuvos verslininkai pastaruoju metu sėkmingai perima „Briuselio žaidimo taisykles“.

REKLAMA
REKLAMA

Anot jo, abejo, ankščiau ar vėliau Briuselyje tikrai išvysime daugiau nuolatinių asociacijų ar įmonių atstovų, nes tai praktiškai neišvengiama.

Pasiekti tai, ko nori užsakovas, pavyksta ne visada

„Kaip tu suseksi, kas su kuo susitinka, kas kur vaikšto, kas iš ko dovanų gavo“...

„Aš einu, susitinku pažįstamą viceministrą ir su pasišneku su juo. Tuo metu dirbu ar ne?“

„Kas gali uždrausti man pietauti, su kuo noriu?“

Tai – lobistų mintys, kurias išgirdome paklausę, kokiais poveikio būdais jie naudojasi. Anot jų, jeigu pamatysite, kad Jonas susitiko su Petru, niekaip neįrodysite, kad jie kalbėjo ne „apie orą“.

Kita vertus, „gali ilgai įtikinėti, visi žinos, kad atstovauji konkrečios įmonės interesams, agituoji, bet ateis laikas balsuoti, ir parlamentaras balsuos taip, kaip tą minutę sugalvos“, – reziumuoja vienas iš jų.

„Pavyzdžiui, tavo oponentas paskutinę akimirką gali įtikinti bet kurį iš 141, ir jis netikėtai pateiks alternatyvų pasiūlymą. O juk kiek yra balsavimų, kurie baigiasi vieno balso persvara“, – kai kurias darbo subtilybes atskleidžia lobistai. Vienas iš akivaizdžiausių pastarojo meto pavyzdžių, jų teigimu, debatai dėl įstatymo apie naktinę prekybą alkoholiu.

REKLAMA

„Du kartus įstatymui buvo nepritarta po pateikimo. Trečią kartą Seimas pritarė. Nuėjo pas prezidentę – ji pasakė „ne“. Grįžo įstatymas į Seimą, o čia visiškai „apsivertė“ nuomonės... Tai kaip galima prognozuoti šį procesą?“ – aiškina jie. Ir pabrėžia: „Mes einame su savo argumentais, o jeigu jie nesuveiks – vadinasi, nemokėjome įtikinti“.

Bandymai taisyti įstatymą seniai įstrigę. Ar ilgam?

Briuselyje, anot T. Vasilevskio, verslo organizacijos ir konsultantai-lobistai palankiai žiūri į registraciją ir duomenų bazei pateikia duomenis – kam atstovauja, kokie tikslai, sritys, išlaidos. EK savo ruožtu visais būdais skatina registraciją, nors ji ir išlieka laisvanoriška.

„O Lietuvoje verslo asociacijos laikosi nuomonės, kad reprezentatyvios, bendrus narių interesus atstovaujančios, ne pelno siekiančios organizacijos teisiškai neturėtų būti traktuojamos lobistais. „Lobisto“ statusą jie priskiria išskirtinai ryšių su institucijomis klausimais konsultuojantiems ir už tai atlyginamą gaunantiems asmenims, – lygina Lietuvos verslo atstovybės Briuselyje vadovas. – Bet Lietuva ne išimtis: daugumos ES šalių verslo ir darbdavių organizacijos nesutinka su „lobisto“ statusu namuose, bet aktyviai registruojasi Registre Briuselyje.

REKLAMA

Vis dėlto bandymų taisyti lobistinę veiklą reglamentuojantį įstatymą Lietuvoje buvo. „Balsas.lt“ pašnekovai pasakojo, kad 2006 m. net buvo sudaryta darbo grupė, kuriai vadovavo tuometis Seimo narys Algimantas Matulevičius. Deja, įstatymo pataisos tebedūla kažkieno stalčiuose, o anot „Balsas.lt“ pašnekovų, geriausiai painią situaciją gerai iliustruoja B. Lubio pavyzdys.

„Gali Lubį kaltinti, kad jis atstovauja „Achemai“, bet iš kitos pusės jis atstovauja visam gamybiniam sektoriui. Jis „lobiavo“ savo firmai, kai „pramušinėjo“ suskystintų dujų terminalą, bet mums visiems naudinga, kad „Achema“ dirbtų, didintų eksportą, o žmonės turėtų darbo. Kita vertus, tas alternatyvus tiekimas naudingas visai Lietuvai. Tai ar čia lobizmas? O kas pakėlė triukšmą? Vienas iš „Dujotekanos“ savininkų Rimantas Stonys su savo komanda siekė parodyti B. Lubį kaip blogietį. Jų nepavadinsi lobistais, bet jie siekė paprasto dalyko – kad mes ir toliau pirktume dujas iš vieno šaltinio - „Gazpromo“. Jų pelnai milžiniški, bet tu įrodyk, kad jie yra lobistai“, – kalbėjo A. Matulevičius.

Lobistų sąrašas turėtų atsinaujinti „realiuoju laiku“

Nacionalinėje kovos su korupcija programoje yra įtrauktas punktas apie lobizmo įstatymo tobulinimą. Kas jame turėtų keistis, kad ateityje mes žinotume, kas iš tikrųjų dirba šį darbą?

REKLAMA

R. Rekerta sako matąs dvi galimybes: „Vienas būdas: jeigu norite teikti pastabas, privalote registruotis, mokėti mokesčius, teikti ataskaitas ir pan. Kitas būdas – valdžia turi pasakyti „Mes skelbiame viską, ką mes darome, prašom, visi teikit pastabas, bet mes užregistruosime, kas ką pateikė“.

Anot VTEK vadovo, antrasis būdas sudėtingesnis, bet skaidresnis. Jam iš dalies pritaria ir A. Romanovskis.

„Tarkim, kas nors nori užsiimti komercine žūkle. Jie arba patys dirba, arba samdosi lobistus. Bet visi, kas prisiliečia prie valdžios, turi registruotis ir pasakyti: „Mes tokiu klausimu“. Galima suformuoti atskirą duomenų bazę, kurioje bet kas galėtų registruotis, jeigu siekia daryti poveikį. Pavyzdžiui, VTEK puslapyje“, – siūlo jis.

Patyrusio lobisto teigimu, prievolė registruotis turėtų galioti ir asociacijoms.

„Aš pats esu vienos asociacijos atstovas, dirbu su kita asociacija – jokių problemų. Kai kas aiškina, kad asociacijos neužsiima lobistine veikla, nes atstovauja viešą interesą. Aš su tuo nesutinku. Jos atstovauja savo interesams, – aiškina jis.– O sąrašas turėtų būti „gyvas“. Turi klientą, pasirašei sutartį – prisijungi prie portalo ir rašai: naujas klientas toks, klausimas – toks. Nes dabar visus metus dirbu, bet niekas nežino, kieno interesams atstovauju“.

REKLAMA

Įtakingiausieji Lietuvos lobistai – nepaisant apibrėžimo

Galbūt ateityje veikliausių Lietuvos lobistų dešimtuką sudarinėsime jau kitaip. Šį kartą paprasčiausiai klausėme jų pačių, VTEK atstovų, kai kurių parlamentarų ir verslininkų. Kai kurie, pateikdami savo kandidatų sąrašus, juos ir pakomentavo.

A. Matulevičius: „Visiems akivaizdu, kad projektu „Leo.lt“ buvo suinteresuoti VP Market grupės vadovai. Bet „stūmimo“ lobistas buvo Albinas Januška“.

Dar vienas pavyzdys, kurį pateikė „Balsas.lt“ pašnekovai: diskusijose dėl minimalios algos didinimo vienos verslininkų ir darbdavių organizacijos tam pritaria, kitos priešinasi, o profsąjungos piketuoja. Pastarojoje situacijoje kai kurie pašnekovai pastebi itin ryškų Laisvosios rinkos instituto (LLRI) vaidmenį.

„Kaip vertinti jų įtaką?, – klausia A. Romanovskis. – Pavyzdžiui, D. Mockus įtakingas? Jis pats, skirtingai nuo manęs, nevaikšto... Arba J. Šimėnas? Jis nėra lobistas, bet jeigu jį paveikė, jis atstovauja“, – aiškina A. Romanovskis. O paklaustas, ką įrašytų į dešimtuką, sako: „Bažnyčią, kaip lobistinę grupę įrašyčiau“.

„Balsas.lt“ pašnekovai iš viso paminėjo 27 pavardes ir įmones bei organizacijas.

Tarp jų – Saulius Galadauskas ir Aludarių gildija, Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas, ekspremjeras, o dabar verslo konsultantas Aleksandras Abišala, farmacijos sektoriuje dirbanti UAB „Glaxosmithkline Lietuva“,  Bronislovas Lubys ir kiti žinomi verslininkai, vienas kitas registruotas lobistas.

REKLAMA

Sąrašas toli gražu nepilnas, bet...

Rezultatas, kurį gavome išklausę jų, kai kurių verslininkų ir grupės parlamentarų nuomonių – prieš jūsų akis. Tik pastaruoju atveju būtinai reikia priminti: jis tikrai gali nesutapti nei su jūsų, nei su mūsų nuomone...

























































































































Įmonės (organizacijos) pavadinimas, asmuo

Vieta

Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI)

1

Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK)

2

Bronislovas Lubys(Nepriklausomybės akto signataras, verslininkas,  „Achemos grupės“ vadovas)


3

Aurelijus Veryga (gydytojas psichiatras, Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos NTAKK prezidentas)

4

Andrius Janukonis (buvusios „Rubikon“ grupės akcininkas )


5

UAB „Dujotekana“


6

Stasys Kropas (Lietuvos bankų asociacijos prezidentas)

7

Saulius Galadauskas (Aludarių gildijos prezidentas)

8

Artūras Skardžius (buvęs Seimo narys, Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos asociacijos prezidentas)

9-10

Danas Arlauskas (Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius)

9-10

Katalikų bažnyčia

11

Albinas Januška (Nepriklausomybės akto signataras, diplomatas, buvęs užsienio reikalų viceministras)

12

Aleksandras Abišala (buvęs LR Ministras Pirmininkas, verslo konsultantas)

13

Egidijus Kūris (buvęs LR Konstitucinio teismo pirmininkas, VU Viešosios teisės katedros vedėjas)

14

Andrius Romanovskis (lobistas, Lietuvos draudikų asociacijos prezidentas)

15

Virgis Valentinavičius (buvęs ,,Laisvosios Europos radijo" bendradarbis, buvęs Atviros Lietuvos fondo ALF valdybos pirmininkas, buvęs vieno iš interneto naujienų portalų vadovas,  Ministro Pirmininko patarėjas)

16

Dalia Mikalauskaitė (lobistė)

17

Audrius Siaurusevičius (Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) generalinis direktorius)

18

UAB „Glaxosmithkline Lietuva“ (kompanijos GSK atstovybė Lietuvoje,besirūpinanti naujų produktų registravimu ir įdiegimu į medicinos praktiką mūsų šalyje)


19


NVO (nevyriausybinės organizacijos)


20


Ignas Staškevičius (vienas iš koncerno ,,VP grupė“ akcininkų, buvęs mažmeninės prekybos bendrovės ,,VP market“ valdybos pirmininkas, buvęs bendrovės ,,Eurofarmacijos vaistinės“ valdybos pirmininkas, dabar bendrovės ,,NDX energija" valdybos pirmininkas)


21


Valdas Sutkus (Lietuvos verslo konfederacijos ICC Lietuva prezidentas, UAB „Fima“ generalinio direktoriaus pavaduotojas)


22-23

Šarūnas Birutis (buvęs Europos parlamento narys, LPK atstovas Seime ir Vyriausybėje, Vilniaus m. savivaldybės tarybos narys)

22-23

Aurelijus Katkevičius ( žurnalo „Verslo klasė“ vyriausiasis  redaktorius,viešųjų ryšių specialistas)

24-27

Tomas Vasilevskis („Investuok Lietuvoje“ atstovas Briuselyje, VTEK neregistruotas lobistas)

24-27

Nijolė Steiblienė (buvusi Seimo narė, (2001-2004 m. Antikorupcijos komisijos pirmininkė),  „Lietuvos ryto televizijos“ Žinių tarnybos vadovės pavaduotoja)

24-27

Andrius Narbekovas (Vytauto  Didžiojo universiteto Teologijos katedros vedėjas, kunigas, gydytojas)

24-27

REKLAMA

O vietoje reziumė pacituosime Briuselyje reziduojantį T. Vasilevskį.

„Bet koks institucijų sprendimo rezultatas tik iš dalies atspindės vienos ar kelių grupių pastangas. Galutinis rezultatas dažniausiai atspindi savotišką jėgų balansą tarp gerai organizuotos įvairių grupių koalicijos, konkuruojančių interesų grupių, EK, EP ir valstybių vyriausybių“.

Tai – apie lobizmą Briuselyje. Bet panašiai turbūt galėtume apibūdinti ir Lietuvoje vykstančius procesus?

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų