Kaip pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), gegužę nustatyti 6 tymų atvejai. 5 atvejai užfiksuoti Kauno, vienas – Panevėžio apskrityje.
„Iš jų 2 – įvežtiniai: asmenys buvo išvykę į Lenkiją ir į Pietų Korėją. Visi susirgę asmenys yra suaugę, tarpusavyje nesusiję“, – paskelbė įstaiga.
Kaip naujienų portalui tv3.lt nurodė NVSC, susirgusiųjų amžiaus intervalas yra 42–55 metai.
„Penki asmenys buvo hospitalizuoti, keliems iš jų patvirtinti tymai, komplikuoti pneumonijos. Keturi tymais susirgę asmenys buvo vakcinuoti viena vakcinos doze pagal tuo metu galiojusį vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių“, – komentavo centras.
Primenama, kad nuo 1988 m. vakcinuojama dviem vakcinos dozėmis (15, 16 mėn. ir 6,7 m. vaikai).
2025 m. Lietuvoje registruota 11 tymų atvejų (Vilniaus apskrityje – 5 atvejai, Kauno apskrityje – 4 atvejai, Klaipėdos ir Šiaulių apskrityse po 1 tymų atvejį). 7 iš 11 atvejų buvo įvežtiniai.
Net keliaujant toliau Europos rizika didelė
NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Edita Jegelevičienė prasidedant atostogų sezonui įspėjo gyventojus įvertinti tymų riziką, pasitikrinti skiepijimo kalendorių.
„Rizika prasideda jau nuo momento, kuomet išvykstama atostogų ir net nebūtina vykti į tolimus kraštus. Praeitais metais iš 11 atvejų, net 7 atvejai buvo įvežtiniai (iš Vietnamo, Graikijos, Malaizijos, Vokietijos, Albanijos, Jungtinės Karalystės, JAV). Šiais metais – jau du atvejai įvežtiniai“, – komentavo ji.
Pasak specialistės, tai, kad pernai fiksuota tik 11 atvejų – tendencija gera, tačiau užmigti negalima.
„Toks rezultatas palyginti yra geras, nes, kaip žinia, 2024 metais turėjome 30 patvirtintų atvejų. Tai kaip ir galėtume teigti, kad situacija geresnė. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras savo mėnesiniuose pranešimuose visada informuoja apie tymų atvejus – užmigti negalima, nes situacija dėl tymų Europoje yra prasta. Visoje Europoje krenta skiepijimo apimtys, todėl susirgimo rizika didėja“, – naujienų portalas tv3.lt kiek anksčiau yra sakiusi E. Jegelevičienė.
Pasak jos, ypač sudėtinga situacija Rumunijoje, Rytų šalyse, tačiau iššūkių patiria ir kitos šalys: „Ypač tos, kurios susiduria su daug pabėgėlių iš Ukrainos.“
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad vasario mėnesį Latvijoje kilo šalyse seniai regėtas tymų protrūkis.
Pasak NVSC, remiantis naujausiais balandžio 15 d. Latvijos pateiktais duomenimis, šalyje fiksuoti 47 tymų atvejai: „Šalyje nustatyta daugiau kaip 2000 kontaktų, kurie šiuo metu stebimi. Didžioji dalis susirgusiųjų – nevakcinuoti vaikai.“
Vienas susirgęs gali užkrėsti nuo 12 iki 18 kitų asmenų
NVSC primena, kad tymai yra itin užkrečiama oro-lašeliniu būdu plintanti infekcija – jei neturintis imuniteto asmuo uždaroje patalpoje praleidžia bent 15 minučių, yra rizika užkrėsti nuo 12 iki 18 asmenų.
Inkubacinis ligos periodas vidutiniškai trunka 10 dienų, tačiau bendrai svyruoja nuo 7 iki 20 dienų, mat viskas priklauso nuo imuniteto. Nors vienas būdingiausių tymų simptomų yra visą kūną apimantis bėrimas, prasidedantis galvos srityje ir plintantis žemyn krūtinės link, liga klastinga tuo, kad prasideda kaip įprastas peršalimas.
Tiesa, minėtas bėrimas pasireiškia ne iš karto, taigi virusą galima platinti 4 dienos dar iki jam pasireiškiant, kai vargina tik tokie bendri bet kokiam peršalimui simptomai sloga, kosulys, konjunktyvitas.
Tymai ypač pavojingi kūdikiams iki vienerių metų, mat jie pagal skiepų kalendorių dar negali gauti pirmosios tymų, epideminio parotito ir raudonukės (MMR) vakcinos dozės.
Turėjusiems kontaktą su tymais sergančiu asmeniu, rekomenduojama pasiskiepyti profilaktiškai. Tokią galimybę siekiant išvengti protrūkių Lietuvoje garantuoja valstybė ir skiria nemokamą skiepą. Tiesa, tą nuo kontakto būtina padaryti per pirmas 3 paras. Nespėjus pasiskiepyti per 72 val., būtina išlaukti visą inkubacinį laikotarpį (21 d.) ir jei nesusergama – pasiskiepyti.
Skiepų apimtys – nepakankamos
Kaip nurodoma, Nacionalinėje imunoprofilaktikos 2024–2028 m. programoje numatyta pasiekti ne mažesnes kaip 95 proc. skiepijimo nuo tymų, raudonukės, epideminio parotito (MMR) apimtis. 2025 m.
Tuo metu Lietuvoje 2 m. amžiaus vaikų grupėje skiepijimo apimtys pirmąja MMR vakcinos doze siekė 85,8 proc., 7 m. amžiaus grupėje antrąja – 84,5 proc.
Pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių valstybės biudžeto lėšomis nuo tymų, raudonukės ir epideminio parotito skiepijami 15–16 mėn. ir 6–7 m. amžiaus vaikai. Pavėlavus pasiskiepyti nurodytais terminais, vaikams sudaromas individualus skiepijimo planas.
Darbuotojai, kurių profesija ar pareigos, susijusios su žmonių sveikatos priežiūros veikla, turėtų būti skiepijami darbdavio lėšomis.
Vyresni nei 38 m. asmenys, kurie galėjo būti paskiepyti tik viena vakcinos doze, pagal anksčiau galiojusį Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, norintys pasiskiepyti antrąja tymų vakcinos doze ir sustiprinti bei įgyti ilgalaikį imunitetą tymams – skiepijami asmeninėmis lėšomis.
Dėl skiepijimo ar individualaus vaiko skiepijimo plano sudarymo reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
Kas labai bijo, pasiimkite skiepą, atiduosiu.
