Nuotolinio mokymosi fiasko: vaikai neprisijungia prie pamokų, o mokytojai skundžiasi nuovargiu

Prieš dvi savaites įvedus visuotinį nuotolinį arba mišrų mokymą, švietimo bendruomenė svarstė, kad galbūt nuo gruodžio vėl bus galima grįžti į klases. Dabar, skelbiant apie svarstymus karantiną pratęsti, nuotaikos niūrios – nuotolinis mokymas net ir po tiek laiko vis dar kelia daugybę klausimų. Tėvų atstovai sako, kad reikalingi nauji senų problemų sprendimo būdai, o mokytojai neslepia, laukiantys dienos, kada galės išjungti kompiuterius ir vėl dėstyti gyvai savose klasėse.

Vyriausybei paskelbus karantiną, vaikai, kurie ugdomi pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programas, lanko darželius ir mokyklas įprastai, o 5-12 klasių mokiniai, taip pat mokiniai profesinio mokymo įstaigose, studentai aukštosiose mokyklose tris savaites mokosi nuotoliniu arba mišriu būdu.

Kokį būdą rinktis, apsisprendžia savivaldybė arba pati mokykla.

Nors gali atrodyti, kad nuo pirmojo karantino praėjus beveik pusei metų tiek vaikai ir jų tėvai, tiek mokytojai, jau turėtų būti pripratę prie nuotolinio mokymo, šie visgi sako, kad priprasti sunku, mat daugybė problemų nuo pandemijos pradžios taip ir liko neišspręstos.

Pasimato jau užmirštos problemos

Asociacijos „Tėvai švietimui“ pirmininkė Kristina Paulikė tv3.lt pasakoja, kad antrojo karantino metu tėvai ir vaikai su naujomis nenumatytomis bėdomis lyg ir nesusidūrė, tačiau liko visas sąrašas klausimų, kurie nesprendžiami jau ilgą laiką.

Kelios jų: socialinė atskirtis, kokybiškų švietimo priemonių specialių poreikių vaikams trūkumas, nevienodas mokyklų pasirengimas ir emocinės problemos, su kuriomis pastaruoju metu vis dažniau susiduria mažamečiai.

„Ne visos šeimos aprūpintos internetu, ne visi mokiniai aprūpinti kokybiškomis IT priemonėmis. Neturime informacijos, ar tikrai visi vaikai turi galimybę mokytis nuotoliniu būdu, nes pasigirsta viena kita situacija, kai šeimose, patiriančiose riziką, vaikams nesudaromos sąlygos mokytis nuotoliniu būdu.

REKLAMA

Taip pat nėra lengva visiems šeimos nariams nuotoliniu būdu dirbti mažuose būstuose, kur tenka viename kambaryje sutalpinti po kelis besimokančius vaikus. Ne visada vaikai, augantys šeimose, patiriančiose riziką, turi galimybę kokybiškai maitintis, gauti šilto maisto, ką užtikrindavo mokykla“, – aiškina pati septynis vaikus auginanti K. Paulikė.

Jos nuomone, norint suvienodinti visiems prieinamas galimybes ir teikiamo švietimo kokybę reikėtų daugiau dėmesio kreipti į aktyvesnę gerųjų patirčių sklaidą ir tarpmokyklinį bendradarbiavimą.

„Nuotolinis ugdymas – išsigelbėjimas intravertams, tačiau ne ekstravertams. Čia būtina lengvai prieinama psichologinė pagalba, tėvų palaikymas.

Tėvai turėtų sudaryti sąlygas laikytis darbo, poilsio ir maitinimosi režimo. Taip pat svarbu su vaiku kalbėtis, palaikyti emociškai, aptarti mokymosi situaciją. Nepamirškime, kad yra Tėvų linija, Vaikų linija“, – apie problemas, su kuriomis karantino metu susiduria šeimos pasakoja asociacijos „Tėvai švietimui“ vadovė.

Anot jos, rezultatai jau rodo, kad mokantis tik nuotoliniu būdu, mokslo kokybė suprastėja ir ateityje turėtų likti tik kaip papildoma mokymosi priemonė.

„Nuotolinio ugdymo kokybė gerėja, tačiau yra dar keletas neišspręstų klausimų. Visoms švietimo bendruomenėms nėra lengva susitelkti bendram darbui, kai naudojama labai daug skirtingų IT platformų, todėl būtina sutarti, kurią iš jų pasirinkti.

Labai svarbu aprūpinti tiek mokytojus, tiek mokinius kokybiškomis IT priemonėmis bei užtikrinti kokybišką elektroninį ryšį tiek mokyklai, tiek šeimoms“, – dėsto K. Paulikė.

Mokytojai jau pavargo

Nors mokyklos kaip įmanydamos bando spręsti visas su nuotoliniu mokymu iškylančias problemas, nuolatinė nežinia ir ugdymo procesų organizavimo kaitaliojimas, regis, veda ne prie gerų rezultatų, o prie moksleivių bei pačių mokytojų apatijos.

REKLAMA

Mokyklų vadovų asociacijos pirmininko, KTU inžinerijos licėjaus direktoriaus Dainiaus Žvirdausko teigimu, moksleiviai kuo toliau tuo mažiau dėmesio ir jėgų skiria savo žinių gilinimui. Anot švietimo eksperto, jie vis dažniau yra linkę nebesijungti į pamokas, atsikalbinėti ir neatlikinėti visų užduočių. 

Nuo mišraus ugdymo proceso kenčia ir mokytojai – jie jau skundžiasi nuovargiu:

„Daugelis mokyklų taiko mišrų mokymą. Tas pats mokytojas, jeigu jis seniau dirbo nuotoliniu būdu, jis dirbo iš namų, mokykla kiek galėjo aprūpino kompiuteriais, internetu. Dabar mokytojas veda kontaktinę pamoką, po to jis turi nuotolinę pamoką. Kai kurie mokytojai turi savo kabinetus, kai kurie kitokias atskiras erdves, kas susiglaudę veda tas nuotolines pamokas.

Dabar netgi savotiškai yra sunkiau derinti tą kontaktinį darbą su nuotoliniu, užduotis ruošti, jas skaitmenizuoti. Pavasarį, turėjome savaitę, susiėmėme, stengėmės, manėme, kad įveiksime ir pradžioje dirbome ištisomis naktimis. Tokiu pat režimu žmonės visą laiką dirbti negali“, – aiškina D. Žvirdauskas.

Mokytojams esą taip pat kyla ir klausimų dėl nuotolinių atsiskaitymų objektyvumo. Dėl šios priežasties kai kurios mokyklos, vykdančios nuotolinį ugdymą, atsiskaitymus organizuoja kontaktiniu būdu. 

„Taip pat daugumoje įstaigų mes jau turime covido atvejų. Jeigu šeimoje serga mokinių, arba mokytojų šeimose, arba patys mokytojai serga. Mokytojos pradinukų dirba su vaikais, o jie gali sėdėti be kaukių klasėse.

Dirbant kontaktiniu būdu yra įtampa užsikrėsti. Čia tiesiog kalbi su žmonėmis ir supranti, kad kiekviena diena gali atnešti siurprizą – čia žiūrėk toje klasėje židinys, tai vienai mokytojai patvirtintas, tai kitai“, – apie viruso mokyklose keliamą įtampą kalba Mokyklų vadovų asociacijos pirmininkas.

REKLAMA

Mokymo kokybėje gali būti ir praradimų

D. Žvirdausko nuomone, ugdymo įstaigos šiuo metu daro viską, kad užtikrintų kokybišką švietimą. Visgi, paklaustas apie tai, ar dabartinis chaosas gali turėti neigiamos įtakos ugdymo kokybei, jis ilgai nedvejoja:

„Aš galvoju, kad turi. Mokykla galbūt mokyklai nelygu, bet bendrai Lietuva aš manau neblogai su tuo nuotoliniu ir toliau mokytojai deda maksimumą pastangų, kad mokiniai turėtų kuo mažiau praradimų. Mes dirbame daugiau su pasekmėmis ir aš manau, kad švietimo bendruomenė yra pakankamai gerai susitelkusi dirbti esamomis sąlygomis.

Sakykime, kad praradimų bus, bet galbūt jie nebus tokie dideli, kaip įsivaizduojame“.

KTU inžinerijos licėjaus direktorius svarsto, kad norint užtikrinti visišką saugumą ir tuo pačiu neprarasti mokymo kokybės, reikėtų atsigręžti į Lietuvos universitetus ir imti pavyzdį iš jų. Visgi, D. Žvirdauskas pripažįsta, kad tai įmanoma ne visais atvejais.

„Ko gero. saugiausiai ir lengviausiai židiniai yra valdomi universitetuose. {...} Bet, žinot, universitetuose yra suaugę žmonės, visai kito tipo atsiskaitymai. Yra kita motyvacija, kitas sąmoningumo lygmuo, mokymo metodai, medžiaga.

Reikia turėti mintyje, kad čia yra mokyklinio amžiaus vaikai ir šiuo atveju jeigu kalbame apie pradinukus, jeigu jie neina į mokyklą, tai mamoms reikia mokėti nedarbingumą – negali šitaip būti. Vadinasi mokykla turi organizuoti kontaktinį darbą, kiek tik įmanoma. Kito kelio net nėra.

Bet pasakysiu tiesiai – niekas nepakeis paprasto normalaus kontaktinio darbo“, – teigia D. Žvirdauskas.

ŠMSM: mokyklos labai greitai persiorientavo

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) atstovai tv3.lt aiškina, kad šiuo laikotarpiu itin intensyviai bendrauja su visomis šalies mokyklomis, tačiau jokių ypatingų nusiskundimų iš jų neišskiria.

REKLAMA

„Iki visuotinio karantino paskelbimo visos mokyklos kasdien pranešdavo ne tik apie situaciją mokykloje dėl nustatytų covid atvejų, bet ir teikė informaciją apie tai, kokiu būdu dirbama. Prasidėjus mokslo metams mokyklų vadovų pavaduotojams, mokytojams, švietimo pagalbos specialistams buvo surengta dešimt viešųjų nuotolinių konsultacijų. Jos rengiamos ir dabar.

Mokyklos labai greitai ir gerai persiorientavo į kitokį darbo režimą, sumaniai ieško ir suranda sprendimus iš įvairių kasdien ištinkančių situacijų, kurių neįmanoma iš anksto numatyti ir apibrėžti“, – rašoma ministerijos atsiųstame atsakyme.

ŠMSM duomenimis, didžioji dalis mokyklų šiuo metu yra pasirinkusios ugdymą vykdyti mišriai – rotuodamos kontaktinį ir nuotolinį mokymą 5-12 klasių mokiniams:

„Ministerija savivaldybėms yra išsiuntusi aplinkraštį, kuriame aptariamas ugdymas šiuo karantino laikotarpiu. Pavyzdžiui, pateikta rekomendacija ugdymo procesą organizuojant mišriu būdu, mokyti tik  nuotoliniu ilgiau kaip 50 proc. laiko vienam derinio ciklui. Tarkime, dvi savaites be pertraukos per vieną mėnesį. 

Nusakoma, kad derinant nuotolinį ir kasdienį mokymo būdą mokymo būdai gali būti keičiami  įvairiai: nuotoliniu mokosi klasė, klasių srautas ar vyksta kažkuri ugdymo programa, pavyzdžiui, vidurinis ugdymas (3-4 gimnazijos klasės).

Keičiant mokymosi būdus, būtina išlaikyti proporcingumą, pavyzdžiui, 5, 6 klasės mokiniai dvi savaites mokosi nuotoliniu būdu, kitą tokį patį laiko tarpą kasdieniu būdu. Negalima ugdymo organizuoti taip, kad dalis mokinių  mokykloje mokytųsi tik nuotoliniu, o kiti – tiktai įprastai“.

Antrasis karantinas Lietuvoje įvestas lapkričio 7-ąją ir šiuo metu numatytas iki lapkričio 29-osios.

Visgi laikinasis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga teigė, kad karantiną planuojama siūlyti tęsti Vyriausybei mažiausiai trims savaitėms. 


Rašyti komentarą...
G
Gintaras
2020-11-23 07:59:24
Pranešti apie netinkamą komentarą
Niekas vaikų nepamokė nei tų zumų, nei tinder visokių nustatymų. Kur mikrofonas, kamera blokuojasi, kaip antivirusinę sutvarkyti, kad ji apskritai leistų prieigą ir neblikuotų nei tų programų, nei kameros ir mikrofono atskirai. Vaikas namuose juk ne aitišnikas koks, kad sugebėtų išspręsti blokavimų problemas. Plius pati interneto paslauga ne visur tinkamai teikiama. Tik pinigus visi noriai lupa, o paslaugos tai visai šiaip sau ir tos pačios dingsta kokiam vėjeliui papūtus ir tvarko tris dienas gedimą operatorius. Žinoma, galima iš mobilaus wifi paleisti, jei yra toje vietovėje ryšys bent šioks toks. Bet tam reikia neriboto mobilaus interneto plano. Esame atsilikusi trečioji šalis ir visiškai nepasiruošusi tokiems nuotoliniams mokslams. Visi į viską žiūri pro pirštus. Tik dvejetus vaikams pila už namų darbų neatsiuntimą. Beje, juos užduoda ir sekmadienio vakarais. O kodėl ne penktadienį? Kur mokytoja lindėjo iki sekmadienio vakaro? Ir dar nustato laiką: per valandą būtinai atsiųsti padarytus darbus. Dar kita priverčia namų darbus daryti kitų pamokų sąskaita, nes iki 11 val liepia atsiųsti. O kad praktiškai be pertraukų visą tą laiką pamokos su kitais mokytojais! Tenka nedalyvauti pamokoje, o ruošti tą užduotį ir ją išsiųsti, nes kitaip bus dvejetas. Absurdų begalybė! Man norisi vaiko laptopą sviesti pro langą ir velniop viską. Durnių kraštas.
Atsakyti
-8

N
Nuotolinis
2020-11-23 08:46:00
Pranešti apie netinkamą komentarą
Neaišku kokiam kaime čia taip. Pas mus kaip tik kruopščiai kasdien visi pasijungia. Nėra nelankančių ar neprisijungusių..kas nori tas ir mokosi!
Atsakyti
-8

V
Vat
2020-11-23 06:59:06
Pranešti apie netinkamą komentarą
LIetuvoj mokslas vaikams iki 16metų privalomas. Mokslas yra sunkus darbas Darbdavys šiuo atveju yra valstybė. Tai ar Švietuimo ministerija aprūpina mokinį (darbo priemonėmis) Internetu ,kompjuteriu ,elektra ,maitinimu ,vandeniu dirbant nuotoliniu būdu? Kur Švietimo profsąjungų balsas? Vėl atpirkimo ožys mokinio tėvai....
Atsakyti
-7

SKAITYTI KOMENTARUS (39)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų