Kaip tik ketvirtadienį A. Veryga aptarti situacijos dėl naujojo koronaviruso ir pristatyti Lietuvos pasirengimą reaguojant į jo grėsmę vyko į Briuselį, kur dalyvavo neeilinėje ministrų Užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų Taryboje.
Dieną prieš tai ministras pirmininkas Saulius Skvernelis išsiuntė laišką Kinijos premjerui, tvirtindamas, kad Lietuva kartu su savo partnerėmis ir tarptautinėmis organizacijomis yra pasirengusi pasiūlyti humanitarinę pagalbą.
Savo ruožtu viceministras Algirdas Šešelgis įspėjo, kad dėl koronaviruso gali būti įvedama patikra kertant sieną keliuose.
„Čia neitų kalba apie apribojimą, bet apie įvedimą tam tikros kontrolės, patikros, kaip dabar oro uostuose ir jūrų uoste“, – BNS sakė jis.
Tačiau kasdien padėtį Kinijoje sekantys medikai neslepia, kad, nepaisant dabar viešumoje skambančių abstrakčių raminimų apie pasiruošimą virusui „atremti“, pasigendantys konkretikos.
VUL Santaros klinikų šeimos gydytojo, Vilniaus universiteto profesoriaus Vytauto Kasiulevičiaus pastebėjimu, pirmiausia čia reiktų kalbėti apie aprūpinimą būtinomis apsauginėmis priemonėmis, mat mokslinės publikacijos patvirtina, kad didelis procentas pacientų ir medikų užsikrėtė gydymo įstaigose.
„Tai yra tam tikros klasės – FFP2 arba N95, t. y. tam tikrus reikalavimus atitinkantys, respiratoriai. Tie respiratoriai turi būti prieinami kiekvienam gydytojui, kiekvienai slaugytojai, iš esmės kiekvienam sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojui. Taip pat turėtų būti užtikrinta galimybė reguliariai juos keisti.
Pavyzdžiui, Australijos Federalinė vyriausybė skyrė 500 tūkst. N95 standarto respiratorių šalies šeimos gydytojams. Šiuo metu ten yra praktikuojančių 37 tūkst. šių gydytojų. Yra suskaičiuota bent po kelis respiratorius vienam žmogui ir dar paliko rezervą, kurį esant reikalui persiųs“, – kalbėjo pašnekovas.
Jo manymu, turėtų būti pasakyta, kad įstaigose yra tiek ir tiek respiratorių, užtikrinamas jų tiekimas.
„Jei įstaigos negali tų respiratorių įsigyti, SAM ar jai pavaldžios institucijos turėtų organizuoti jų pirkimą. Be to, reiktų ir apie apsauginius drabužius ir kitas priemonės“, – sakė V. Kasiulevičius.
Kitas jo svarbus įvardytas pasirengimo epidemijai rodiklis – PGR (polimerazės grandinėje reakcijos) testų prieinamumas.
Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos teigimu, šiuo metu per parą galėtų būti ištirti apie 50 mėginių dėl galimos koronaviruso infekcijos.
Tačiau tai, profesoriaus manymu, nėra pakankamas kiekis: „Jei vystosi pandemija, šalims visko trūksta, turime būti bent jau minimaliai pasiruošę. Tų testų turėti ne 50, bet parai bent kažkokį užtikrintą kiekį. Aišku, turi būti aprašyta, kam tie mėginiai turi būti imami. Laboratorija privalo turėti tiek testų arba bent planą atsižvelgiant į tam tikras rizikas.“
Klausimas dėl karantinavimo
V. Kasiulevičiaus teigimu, gali būti įvairių situacijų, kai dėl kokių nors priežasčių galima turėti srautą iš Kinijos ir mums reikia turėti planą, kaip būtų užtikrinamas karantinas.
„Kalbėti apie karantiną nėra joks tabu. Aišku, dabar nuskambėję patarimai būti dvi savaites namuose save izoliavus (jei keliauta į Kiniją) sąmoningiems piliečiams gal ir galimas. Bet galima įsivaizduoti, kaip tai įgyvendinama praktiškai, kaip gali žmogus dirbti nuotoliniu būdu, jei jo darbo vieta, pavyzdžiui, restorane?“ – svarstė gydytojas.
Juo labiau kitas ne mažiau svarbus aspektas pandemijos atveju – tokių pacientų hospitalizacija.
„Jei modeliuotume tokią situaciją, sergančiųjų skaičius labai stipriai išaugtų. Pavyzdžiui, gripo sezono metu JAV kasmet suserga nuo 3 iki 11 procentų gyventojų. Lietuvos statistika – 2009 metais gripo pandemijos metu sirgo 67 tūkstančiai gyventojų, vidutiniškai po 550 naujų atvejų per parą skaičiuojant 4 gripo sezono mėnesius. Tai jau yra tam tikras populiacijos procentas.
Kokia problema yra su koronavirusu? Skirtingai nuo gripo viruso, kaip beplanuotum, jo mirtingumas yra didesnis už gripo ir sunkių atvejų procentas gerokai didesnis. Jei mes šitą žinome, turime planuoti ir stacionarinės pagalbos mastą“, – kalbėjo šeimos gydytojas.
Pasak jo, čia intensyvios terapijos poreikis išauga gana smarkiai, todėl reikia turėti planą, kiek turima galimų vietų, kur bus teikiama pagalba išaugus sergamumo mastams.
Gydytojo teigimu, toks planas svarbus bet kokios pandemijos atveju.
„Juk nereikia pamiršti – turėjome MERS, SARS, tad visada turime būti budrūs. Gal tas planas, apie ką kalbu, ir yra, bet stinga komunikacijos, kuri nuramintų visuomenę“, – pastebėjo jis.
Planus susidaro pačios gydymo įstaigos
Sveikatos apsaugos ministerija savo ruožtu nepaliauja raminti žmones ir tvirtinti, kad yra pasiruošusi atremti bet kokių virusų atakas.
Pabrėžiama, kad Lietuvos visuomenės sveikatos specialistai vieni pirmųjų pradėjo dirbti oro uostuose, ko kitos šalys ėmėsi vėliau. Pasirengę ir medikai, didžiuosiuose miestuose esančių ligoninių infekcinių ligų padaliniai.
Visgi paprašius konkretizuoti pasirengimą galimo tokio viruso protrūkiui, SAM atstovai pabrėžė, kad gydymo įstaigos pačios rūpinasi pakankamu asmens apsaugos priemonių kiekiu pagal savo poreikius, pacientų srautus, veiklos intensyvumą ir pan.
„Jos turi sekti savo atsargas ir laiku jas papildyti. Ekstremalios situacijos atveju aktyvavus valstybės rezervą į padidėjusį asmens apsaugos priemonių poreikį būtų reaguojama nedelsiant. Šiuo metu SAM nė iš vienos gydymo įstaigos nėra gavusi informacijos, kad jai trūksta asmens apsaugos priemonių“, – rašoma ministerijos atsiųstame atsakyme.
Lietuvoje yra 5 ligoninės, kurios yra pasirengusios priimti koronavirusu infekuotus pacientus: Santaros klinikos su naujai atidarytu Infekcinių ligų centru, Kauno klinikinė ligoninė, Klaipėdos universitetinė ligoninė, Respublikinė Panevėžio ligoninė ir Respublikinė Šiaulių ligoninė. Pabrėžiama, kad kiekviena gydymo įstaiga taip pat turi būti pasirengusi tinkamai priimti vienokia ar kitokia infekcija užsikrėtusį asmenį.
„Visos procedūros ir veiksmai turi būti numatyti jų vidaus dokumentuose, ekstremalių situacijų valdymo planuose ir pan.”, – sakė ministerijos atstovė.
Portalas tv3.lt apie pasiruošimą tokio masto kaip koronaviruso epidemijos atveju pasiteiravo visų išvardytų gydymo įstaigų. Vienos jų pateikė konkrečius skaičius, kiek galėtų priimti pacientų ir turi apsauginių priemonių, kitos gi nekonkretizuodamos garantavo pasirengimą. Viena, aišku, kad galimų gydyti stacionare pacientų skaičiai bendrai kol kas siekia kelias dešimtis.
Teigdama, kad pagal epidemiologinę situaciją yra visiškai pasiruošusi VUL Santaros klinikos sakė gruodį atidarytame naujajame Infekcinių ligų centre turinti 50 lovų tokiems ligoniams priimti.
„Ligoninė yra pastatyta taip, kad būtų galima izoliuoti ligonius, sergant ypatingai pavojingomis infekcinėmis ligomis. Ligoniai, priklausomai nuo to, kokia jiems yra nustatoma užkrečiamoji liga, yra izoliuojami atitinkamai“, – žiniasklaidai yra kalbėjęs Infekcinių ligų centro Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus vedėjas Linas Svetikas.
Kauno klinikinės ligoninės, kurioje dėl galimo koronaviruso atvejo apsidraudžiant šiemet jau buvo izoliuotas vienas vyras, atstovas Saulius Tvirbutas pabrėžė, kad įstaigoje sutelkti vieni geriausių šalyje infekcinių ligų gydytojai bei tyrėjai.
„Vienas iš mūsų įstaigos profilių yra visų infekcinių ligų gydymas, taip pat čia veikia Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Infekcinių ligų klinika, kur atliekami moksliniai tyrimai, vykdomos studijų programos.
Turime labai aiškią vidiniu protokolu nustatytą tvarką, kaip elgtis pavojingų infekcinių ligų pasireiškimo atvejais. Esant poreikiui numatomų veiksmų seką atnaujiname pagal Pasaulinės sveikatos organizacijos, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro ir Sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijas. Buvome pasirengę SARS, MERS virusų sukeltiems susirgimams, kurių, laimei, mūsų šalyje neregistruota“, – informavo ligoninės atstovas.
Jo teigimu, šiuo laikotarpiu yra visiškai pasirengta ir koronaviruso atvejams, personalas nuolat rengia papildomas pratybas, tam turimos visos reikalingos priemonės – apie pusantro šimto vienkartinų kombinezonų, kaukių, akinių.
„Šių priemonių tiekimas šiai dienai sklandus, tuoj turėsime antrą tiek priemonių, o ekstremalios situacijos atveju, aktyvavus valstybės rezervą, sulauktume pagalbos ir iš ten.
Pagal numatytą tvarką, pacientą, kuriam įtariamas koronavirusas, esame pasirengę priimti per atskirą įėjimą į specialiai tam paruoštas, izoliuotas nuo kitų ligoninės patalpų palatas. Šiuo metu lakiųjų ir pavojingų infekcinių ligų gydymui galime skirti iki 10 visiškai izoliuotų palatų, o reikalui esant mūsų infrastruktūra leistų pritaikyti šios ligos gydymui ir papildomas patalpas“, – sakė S. Tvirbutas.
Kur karantinuoti, turi ne visi
Klaipėdos universitetinė ligoninė trumpai atsakė, kad esant poreikiui bus priimta tiek pacientų, kiek numatyta ligoninės ekstremalių situacijų valdymo plane, o apsirūpinimas priemonėmis atitinka SAM nustatytus reikalavimus, esant trūkumui priemonės įsigyjamos pagal sudarytas priemonių teikimo sutartis.
Tiesa, ligoninė karantinavimui sąlygų neturi, nes tai, kaip rašoma atsakyme, nėra gydymo įstaigos funkcija.
Respublikinės Panevėžio ligoninės atstovas Vytautas Riaubiškis informavo, kad įstaiga yra visiškai pasiruošusi epidemijų atvejams.
Atsiųstame atsakyme dėstoma, kad ligoninėje yra paruoštas izoliatorius su 25 lovomis, sukaupta visa tam reikalui reikalinga medicininė įranga, reikalui esant, yra sudarytos visos galimybės izoliuoti izoliatoriaus erdvę nuo pašalinių žmonių.
„Gydytojai ir visas aptarnaujantis personalas yra aprūpinti pakankamu kiekiu specialiosios aprangos, respiratoriais, kitomis būtinomis ir pagalbinėmis apsaugos priemonėmis”, – sakė V. Riaubiškis.
Tiesa, nors ligoninėje dirba virš 2 tūkst. darbuotojų, respiratorių ir specialiosios apsaugos priemonių įstaiga turinti tik po 200 vienetų.
Respublikinė Šiaulių ligoninė taip pat tvirtino „esanti pasiruošusi“.
„Suaugusių infekcinių ligų skyriuje yra įrengtos trys izoliacinės palatos, kuriose gali būti hospitalizuoti trys pacientai. Galimai užsikrėtę pavojinga infekcija pacientai būtų vežami tiesiai į šias palatas per atskirą įėjimą, aplenkiant ligoninės Priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių.
Ligoninė turi pakankamai vienkartinių ir specialių apsaugos priemonių, trijų infekuotų pacientų gydymo laikotarpiui. Ligoninė nuolat bendradarbiauja su Sveikatos apsaugos ministerija dėl medikų aprūpinimo apsaugos priemonėmis“, – aiškino Suaugusių infekcinių ligų skyriaus vedėjas Aidas Kaušas.
Anot ministerijos, pastaruoju metu didėja pacientų srautas, kurie nori išsitirti dėl šio naujojo viruso, nors tam nėra jokio pagrindo, daugiau žmonių kreipiasi ir į vaistines, norėdami įsigyti kaukių, dezinfekcinio skysčio.
„Atkreipiame dėmesį, kad siekiant apsisaugoti nuo koronavirusinių infekcijų rekomenduojama laikytis standartinių ligos plitimą mažinančių priemonių: dažnai plauti rankas šiltu vandeniu ir muilu, neliesti rankomis veido ir akių, laikytis kosėjimo, čiaudėjimo etiketo (kosėti ar čiaudėti prisidengus vienkartine servetėle arba į sulenktos alkūnės vidinę pusę), vengti artimo sąlyčio su visais, kam yra pasireiškę kvėpavimo takų ligos simptomai, pavyzdžiui, kosulys, čiaudulys“, – informavo SAM.
