Prognozuoti labai sudėtinga, ypač ateitį, sako sena danų patarlė, kurią išpopuliarino fizikas Nilsas Boras. Bet pabandykime – ko galime tikėtis šiemet?

Nerijus Mačiulis (nuotr. Organizatorių)

Nerijus Mačiulis (nuotr. Organizatorių)

Pirma – ekonominė krizė neužklups, skurdas mažės, o atlyginimai augs. Tiesa, ne visur ir ne visiems. Vidutinės lietuvių pajamos augs sparčiau nei kainos, tačiau po vidurkiu, kaip visada, slėpsis ir džiugesnių, ir liūdnesnių istorijų. Kažkam pakeitus darbą atlyginimas padvigubės, o 100 tūkst. bedarbių nei minimalaus, nei vidutinio atlyginimo augimas nepradžiugins. Asmeninių nuopuolių, praradimų ir nesėkmių visada bus, bet nacionalinei krizei laikas dar neatėjo.

Antra – ekshibicionizmą pamažu išstums santūrumas, o ekstravaganciją – minimalizmas. Praėjusį dešimtmetį buvo vis dar priimtina metų pabaigoje pasidžiaugti per metus lėktuvu įveiktais kilometrais ir aplankytais kontinentais. Keliausime vis dar daug, bet tuo girsimės rečiau. Švedijoje gimusi ir įsišaknijusi „flygskam“ – skrydžio gėda – bus dažnesnė nei skrydžio baimė. Dažniau išgirsime apie sau mestą iššūkį visus metus nepirkti jokio naujo drabužio, nei apie svajonę pasipuošti tuo išskirtinio dizainerio naujausiu šedevru. Gerai, gal dar ne šiemet, bet jau šį dešimtmetį.

REKLAMA

Trečia – ekstremalaus oro reiškinių bus vis dagiau, jie bus vis pavojingesni ir vis arčiau mūsų. Pastaraisiais metais kai kas nustebę, kai kas susidomėję, kai kas su siaubu stebėjome degančius Europos, Amazonės ar Australijos miškus. Norėtųsi pasakyti, kad tai buvo pavienės stichinės nelaimės, tačiau kaistanti planeta apie save primins ir šiemet – sausros bus dažnesnės ir ilgesnės, liūtys ir audros bus vis galingesnės ir labiau niokojančios. Iki šiol daugelį stichinių nelaimių stebėjome ir aptarėme iš toli, bet jos artės mūsų namų slenksčio link. Ir ne, klimato kaita neturi teigiamų šalutinių pasekmių, gruodį pražystančios žibuoklės nėra žavios, o visa vasara be lietaus nereiškia, kad mūsų laukia fantastiškos atostogos.

Ketvirta – mus ir vėl kasdien pasieks netikros naujienos, netikri pranašai ir tariami ekspertai, brukantys konspiracijos teorijas. Žinių ir gyvenimo gairių šaltiniu negali būti „Youtube“ filmukas, kuriame „profesorius” teigia, kad žemė plokščia, o skiepai jums kenkia. Net jei jis ir profesorius, labai skeptiškai reikėtų vertinti jo mintis ir teiginius, o ne faktus ir mokslinės bendruomenės konsensusą. Kritinis mąstymas taps dar svarbesniu nuolatiniu mūsų palydovu.

Penkta – sukčiai bus vis išmanesni ir aktyvesni. Apsimesdami valstybinių institucijų ar bankų atstovais, jūsų artimaisiais, nukentėjusiais, kenčiančiais ar šiaip geradariais jie kėsinsis į jūsų sąskaitas ir jūsų turtą. Jie pasakos jums labai įtikinamas istorijas, siųs nuorodas, kurias paspaudę galėsite susigrąžinti pinigų, atsiimti laimėjimus ar kitais būdais „greitai ir be rizikos praturtėti“. Išsaugokite ir ugdykite sveiką skepticizmą, negriebkite blizgančio ir kvepiančio kabliuko. Laisvalaikiu perskaitykite lietuvių kilmės Nobelio premijos laureato Roberto Šilerio knygą „Kvailių žvejonė“.

REKLAMA

Šešta – sportuosime dažniau ir daugiau, bet ne dėl kitų. Pasitikę Naujuosius metus daugelis iškelia sau ambicingus tikslus, pažada keistis ir pasineria į dietų bei sporto klubų paieškas. Alkoholio lietuviai vartoja vis mažiau, laisvo laiko ir pinigų turi vis daugiau, todėl pramogų, iššūkių, ramybės ir svaigulio vis dažniau ieškos sportinėje veikloje.

Septinta – kai kurios prognozės erzins, kitos nepasiteisins, o pasiteisinusios išliks užmarštyje. Nuo senų seniausių laikų žmonės norėjo pamatyti ateitį, todėl atsirado žyniai, žiniuoniai, astrologai, futurologai ir ekonomistai. Tačiau nepaisant to, kad turime vis daugiau duomenų ir išsamios informacijos apie mus supantį pasaulį, jo kompleksiškumas ir ateities neapibrėžtumas didėja. Išmokime susitaikyti su netikėtumais bei nežinomybe ir neužmirškime, kad mūsų ateitį dažniausiai lemia ne kitų, o mūsų asmeniniai sprendimai bei pastangos.

Aštunta – ne viskas vyks taip, kaip suplanuota ar pažadėta. Politikai vėl žadės tai, ko negali įgyvendinti ir ko kartais iš tikrųjų net nereikia. Kažkas pažadės pasikeisti, bet nepavyks. Dar kažkas pasakys, kad tuoj pasiūlys 12 prognozių, bet pusiaukelėje išsisems. Pasitikėkime vieni kitais, bet per daug nesitikėkime ir iš savęs reikalaukime daugiau nei iš kitų. 

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis

Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!

Nėra komentarų. Būk pirmas - komentuok!

Top Video

Pasidalijo, ką mama išdarinėjo lėktuve: dukrai teliko rausti iš gėdos
DABAR RODOMA
Pasidalijo, ką mama išdarinėjo lėktuve: dukrai teliko rausti iš gėdos
DABAR RODOMA
Pamačius, kaip bandoma išvažiuoti iš automobilių aikštelės aplinkiniai susiėmė už galvų
DABAR RODOMA
Košmaras autobuse: nufilmuota, kas dėjosi viduje per siaubingą avariją
DABAR RODOMA
Internautai negali patikėti savo akimis: neatskiria, kuri yra dukra, o kuri – mama
DABAR RODOMA
Gero vakaro šou. „TV Pagalbos“ žvaigždė Navickas prisiminė, kaip saugojo Landsbergį: pas jį prie durų miegodavom
DABAR RODOMA
Lietuvis įsiuto: bejėgio vilkiko vairuotojo nelaimė policijai sukėlė juoką
DABAR RODOMA
Gerbėjai dalijasi įrašu ir sako, kad princas Harry – svajonių vyras
DABAR RODOMA
Išsitraukė kamerą, pamačius, ką išdarinėja lėktuvo keleivė – vos sulaikė juoką
DABAR RODOMA
Įrašas spaudžia širdį: šuns reakcija į veterinarą nepalieka abejingų
DABAR RODOMA
Visi mes žmonės. Meiželytė dėl darbo Seime neteko meilės: „Puikiai suprantu Grybauskaitę“
REKLAMA
Politologas Linas Kojala (Paulius Peleckis/Fotobankas)
Iš kasmet vykstančios Miuncheno saugumo konferencijos Lietuvos atstovai grįžo nekokios nuotaikos. Buvo pabrėžiama Kinijos grėsmė, o agresyvios Rusijos klausimas arba apeinamas, ...
„Swedbank“ ekonomistė Greta Ilekytė (nuotr. „Swedbank“)
Neseniai Europos lyčių lygybės instituto (EIGE) paskelbtas indeksas parodė, kad esame vienintelė šalis Europos Sąjungoje, kuri nuo 2005 metų nepadarė progreso moterų ir vyrų ...
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis (nuotr. Organizatorių)
Per praėjusį dešimtmetį dėl emigracijos Lietuva prarado maždaug dešimtadalį savo gyventojų. Tačiau pernai išryškėjo nauja tendencija – atvykstančių gyventojų buvo daugiau nei ...
Edwardas Lucasas (nuotr. BFL)
Atkreipti į save pasaulio dėmesį būna sunku, ypač jeigu jūsų šalis dar tik neseniai sugrįžo į žemėlapį. Neišmanymo – apstu. Per pastaruosius 30 metų daug laiko gaišau ...
Indrė Genytė-Pikčienė, LLRI nuotr.
Koronavirusui toliau plintant, vis garsiau kalbama ne tik apie tiesioginę jo grėsmę – mirtį, bet ir dėl šios priežasties galimai kilsiančią ekonominę krizę. Kiek ...
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų